Tema 3.6 (Istorija 8)

Lietuva tampa valstybe

Šioje temoje JŪS

  • Aptarsite Lietuvõs žemių padėtį prieš sukuriant jose valstybę.
  • Išsiaiškinsite, kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvà tapo valstybe.
  • Įvertinsite Lietuvą vienijusio ir valdžiusio Mindaugo veiklą.

Taigi apie 1000 m. Europos politiniame žemėlapyje atsirado kelios naujos valstybės: Bohemija, Lenkija ir Vengrija. Šių šalių valdovai priėmė krikštą ir buvo karūnuoti kaip krikščioniškų valstybių karaliai. Istorikai šį Europos regioną pavadino Naująja Europa. Prie jos galime priskirti ir Lietuvą, nors mūsų šalis prie Naujosios Europos prisijungė keliais šimtmečiais vėliau nei minėtos valstybės. Beje, šiandien šis regionas dažniausiai vadinamas Vidurio Rytų Europa.

Kokiomis aplinkybėmis ir kaip Lietuva tapo valstybe?

Gyvename seniai visuotinai pripažintoje Lietuvos valstybėje ir vis dėlto kartais suabejojame, kiek mūsų valstybei metų. Vieni sako, kad daugiau nei 100, kiti tai neigia ir pateikia savų variantų. Tad pamėginkime išsiaiškinti nusikeldami į XIII amžių. Maždaug prieš aštuonis šimtus metų, XIII a. pirmoje pusėje, Lietuvos valstybė tik kūrėsi. Tai buvo sudėtingi ir permainingi laikai. Juos mums primena kiekvienų metų vasarą švenčiama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Tai buvo laikai, kai Lietuvos žemes vienijo ir valstybės valdovu tapo Mindaugas. Kokia tai buvo diena? Bet pradėkime nuo pačių pradžių.

XII a. Europą sudarė krikščioniškos karalystės ir kunigaikštystės, o dabartinėje Lietuvos teritorijoje tuo metu gyveno atskiros baltų gentys (5.1 pav.). Gentinėje visuomenėje svarbią vietą užėmė genties vadas, tačiau jis toli gražu nebuvo visagalis, jo galią ribojo genties sueiga, į kurią rinkdavosi laisvi genties vyrai. Dažnai šios didesnės ar mažesnės gentys tarpusavyje kovojo (5.2 pav.). Nebuvo jokio pastovesnio politinio darinio. Baltų gentis iš vakarų ir šiaurės spaudė XII–XIII a. sandūroje į Baltijos jūros rytų regioną su kryžiaus žygių idėja atsikėlę Vokiečių ir Kalavijuočių (vėliau – Livonijos) ordinai (5.3 pav.). Pagrindinis šių žygių tikslas buvo karai su Baltijos rytuose gyvenančiomis pagonių gentimis ir jų krikštas – Vokiečių ir Livonijos ordinai siekė prievarta pakrikštyti pagonis baltus. Tuo metu prie baltų genčių žemių pietuose šliejosi Lenkija, rytuose – Kijevo Rùsios kunigaikštystės. Taigi pagonių baltų gentys buvo nedidelė salelė krikščioniškų valstybių apsuptyje.

5.1 pav. Baltų gentys XII amžiuje, prieš atsikeliant Vokiečių ir Kalavijuočių ordinams.
5.2 pav. Piliakalniai – iki mūsų dienų išlikę baltų genčių gyvenimo ženklai. Medvė́galio piliakalnis, Žemaitijà.
5.3 pav. Vokiečių ordino vėliava. Ilgainiui toks kryžius tapo Vokiečių ordino herbo ir kryžiaus karų dalyvio skiriamuoju ženklu.

Klausimai ir užduotys

  1. Išvardykite dabartinėje Lietuvos teritorijoje XII–XIII a. pr. gyvenusias gentis.
  2. Kas turėjo aukščiausią valdžią gentinėje visuomenėje?
  3. Kokia XII–XIII a. sandūroje iškilusi grėsmė baltų gentims trukdė sukurti savo valstybę? Paaiškinkite kodėl.

Voluinės sutartis ir lietuvių kunigaikščiai

Tais laikais nesutarimus ir kitus klausimus krikščioniškos valstybės sprendė ne tik karais, bet ir sutartimis. Nors XIII a. pr. Lietuvos kaip valstybės, kurią išreikštų valdovo asmuo, dar nebuvo, į Haličo ir Voluinės kunigaikštystę iš skirtingų dabartinės Lietuvos teritorijoje buvusių žemių atvyko keliolika kunigaikščių. 1219 m. jie sudarė taikos sutartį su Haličo ir Voluinės kunigaikštystės kunigaikštiene Ona Romanova ir jos sūnumis Danieliumi ir Vasilka (A šaltinis).

A šaltinis

Apie 1219 m. taikos tarp lietuvių kunigaikščių ir Voluinės kunigaikštystės sutartį rusų metraštininkas senąja rusų kalba rašė:

„Dievui liepus, lietuvių kunigaikščiai atsiuntė [pasiuntinius] pas didžiąją kunigaikštienę Romanovienę ir Danielių, ir Vasilką, dovanodami taiką. Lietuvių kunigaikščių vardai: šie vyriausieji – Živinbudas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila; o žemaičių kunigaikščiai – Gerdvilas, Vykintas <...>; o Deltuvos kunigaikščių vardai – Judeikis, Pukeikis, Bikšys, Lygeikis. Šie visi kunigaikščiai suteikė taiką kunigaikščiams Danieliui ir Vasilkai ir žemė buvo rami.“

Mindaugo knyga. Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė ir į lietuvių kalbą išvertė D. Antanavičius, D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005, p. 108–109.

Klausimai ir užduotys

  1. Kam liepus, anot šaltinio autoriaus, lietuvių kunigaikščiai atsiuntė pasiuntinius? Paaiškinkite, kodėl taip buvo parašyta.
  2. Kas pasirašant šią sutartį atstovavo lietuvių kunigaikščiams, o kas Haličo ir Voluinės kunigaikštystei?
  3. Ko siekta šia sutartimi?

Ši sutartis liudija, kad penki iš atvykusių lietuvių kunigaikščių buvo vyresnieji, priklausantys trims giminėms, ir jie turėjo paisyti žemesnių genčių kunigaikščių ir didikų nuomonės. Taigi sutartis buvo sudaryta dalyvaujant skirtingų žemių atstovams. Tarp vyresniųjų kunigaikščių buvo ir Mindaugas (?–1263), tačiau tuo metu jis dar nebuvo galingiausias ir svarbiausias.

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl 1219 m. buvo sudaryta lietuvių kunigaikščių sutartis su Haliču ir Voluine?
  2. Keli lietuvių kunigaikščiai pasirašė taikos sutartį su Haliču ir Voluine? Kuris iš šių kunigaikščių šiandien mums žinomas geriausiai?

TYRINĖKITE!

Išsiaiškinkite, kurie šių laikų miestai, esantys buvusiose Haličo ir Voluinės žemėse, yra didžiausi. Pasidomėkite, kelintame amžiuje ar kelintais metais jie įkurti.

Mindaugo iškilimas

XIII a. pradžioje Mindaugo paveldėta žemės valda (domenas) buvo nedidelė ir driekėsi Lietuvos pietuose, Merkio upės apylinkėse. Istorikai mano, kad 1235 m. mirė Mindaugo brolis Dausprungas. Dausprungaičiai Tautvilas ir Gedvydas buvo maži ir negalėjo valdyti savo tėvo žemės, tad jo valdas užėmė Mindaugas ir, kaip teigiama viename iš metraščių, vienas pradėjo valdyti Lietuvos žemę. Nuo tada Mindaugas ėmė aktyviai veikti ir prie savo domeno prijungė kitas baltų žemes (jótvingių, Dainavõs, Skalvõs) bei tokius slavų miestus kaip Naugardùką, Gardiną, Valkaviską. Šios prievarta ir derybomis prie Lietuvos, plytėjusios tarp Nemuno ir Neries upių, prijungtos žemės apie 1240 m. tapo Mindaugo Lietuva (5.4 pav.), Mindaugas tapo jos valdovu. Taigi Lietuvos valstybė buvo sukurta maždaug XIII a. viduryje. Į šiaurę nuo Neries buvusių Nalšiõs ir Déltuvos žemių kunigaikščiai turėjo pripažinti Mindaugo viršenybę, nes jis jau buvo galingas, valdė daug žemių ir privertė paklusti ne vieną gentį ir genties kunigaikštį.

5.4 pav. Spėjama Mindaugo Lietuva ir jo įtakos erdvė XIII a. 5 deš.

Kunigaikščio Mindaugo galia augo ne tik tarp pagoniškų baltų genčių, bet ir tarp aplinkinių krikščioniškų valstybių. Su vienomis jis siekė susitarti, į kitas rengė grobiamuosius žygius. Savo galią Mindaugas didino atimdamas iš kitų kunigaikščių žemes ir valdas, tad didino ir savo priešų skaičių. Suaugę jo sūnėnai Tautvilas ir Gedvydas buvo nepatenkinti, kad Mindaugas valdo jų tėvoniją, ir siekė ją susigrąžinti, todėl 1248–1250 m. tarp giminaičių ir juos remiančių kunigaikščių bei didikų vyko karas.

Klausimai ir užduotys

  1. Kur plytėjo Mindaugo pagrindinės, paveldėtos, žemės?
  2. Išvardykite teritorijas, kurias Mindaugas prijungė prie savo domeno pradėjęs aktyviai veikti.
  3. Kodėl Tautvilas ir Gedvydas buvo nusistatę prieš Mindaugą?

Mindaugo krikštas ir karaliaus karūna

Dausprungaičiai Tautvilas ir Gedvydas subūrė gausias pajėgas prieš Mindaugą. Jų pusėje buvo jų dėdė žemaičių kunigaikštis Vykintas, Haličo ir Voluinės didysis kunigaikštis Danielius ir Rygõs vyskupas Mikalojus. Įvertinęs sudėtingą savo padėtį Mindaugas kreipėsi į Livonijos ordino magistrą Andrių fon Štirlandą paramos. Šis nesutarė su Rygos vyskupu ir Rygos miestu ir siekė išplėsti regione savo įtaką. O Mindaugui reikėjo, kad magistras jį užtartų prieš Ròmos popiežių Inocentą IV (5.5 pav.) ir padėtų priimti krikštą. Juk tokį aukštą asmenį krikštyti galėjo tik paties popiežiaus paskirtas vyskupas. Tik tada Mindaugas būtų pripažintas teisėtu valdovu ir sumažėtų Ordino bei kitų priešininkų grėsmė. Be to, tai buvo vienintelis kelias link karaliaus karūnos. Livonijos ordinui už tarpininkavimą ir pagalbą Mindaugas pažadėjo dovanoti žemių (5.6 pav.). Taigi tarp Andriaus fon Štirlando ir Mindaugo buvo sudarytas abipusiškai naudingas sandėris.

5.5 pav. XIII a. viduryje Bažnyčios susirinkime popiežius Inocentas IV su kardinolais priėmė sprendimą dėl Mindaugo krikšto ir karūnacijos, rankraščio miniatiūra, XIV a.
5.6 pav. Šis Mindaugo antspaudas buvo prikabintas prie 1255 m. žemių dovanojimo Livonijos ordinui rašto.

1251 m. Mindaugas su ištikimiausiais didikais pasikrikštijo ir išsiuntė savo pasiuntinį Parbų pranešti popiežiui Inocentui IV apie krikštą. Popiežius išdavė raštą, kuriame nurodė, kad Mindaugas turi būti vainikuotas kaip Lietuvos karalius (B šaltinis). Taip Mindaugui pavyko kuriam laikui susidoroti su vidaus sunkumais ir įtvirtinti savo valdžią Lietuvoje. Po poros metų, 1253 m. liepos 6 d., Mindaugas buvo karūnuotas. Su Mindaugu buvo karūnuota ir jo žmona Morta, ji tapo Lietuvos karaliene. Kaip teigia kai kurie to meto rašytiniai istorijos šaltiniai, Morta darė didelę įtaką savo vyro sprendimams. Būtent ji įkalbinėjo Mindaugą priimti krikštą ir padėjo jam spręsti politinius galvosūkius. Morta siekė, kad Lietuvoje greičiau plistų krikščionybė. Po Mindaugo ir Mortos karūnacijos Lietuva tapo karalyste ir buvo pripažinta kitų Europos krikščioniškųjų monarchijų.

B šaltinis

1251 m. popiežiaus Inocento IV laiške Kulmo vyskupui Henrikui (Heidenreichui) dėl Mindaugo vainikavimo rašoma:

„Kadangi per didžiuosius ir atskirus pasiuntinius minėtas kunigaikštis [Mindaugas] nuolankiai prašė mūsų, idant turėtumėme priimti jį tarp ypatingų Šventosios Romos Bažnyčios sūnų ir apgobti tėvišku geranoriškumu, palankiai pritardami jo pagrįstiems prašymams, kuriuos laikome vertais ir kuo palankiausiai juos palaikome, duodame nurodymą, idant, pasitelkęs kai kuriuos bažnyčių vyresniuosius ir vienuolius, mūsų valdžios galia minėtą Mindaugą karūnuotum visos Lietuvos ir visų tų žemių, kurias su Dievo šlovės parama jau išplėšė iš pagonių rankų ar pajėgs išplėšti ateityje, karaliumi ir visų ten dalyvaujančių vardu kaip karaliui katalikui liepsi atlikti visa, kas susiję su karališkąja valdžia.“

Mindaugo knyga. Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, p. 65–66.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite laiško autorių ir adresatą.
  2. Kokia svarbiausia šios laiško ištraukos mintis? Kuo ji svarbi Lietuvos istorijai?
  3. Kam šio laiško turinys suteikė daugiau džiaugsmo: laiško adresatui ar Mindaugui? Kodėl taip manote?

Tapęs karaliumi Mindaugas pradėjo veikti kaip Europos krikščioniškosios valstybės monarchas. Jis kreipėsi į popiežių ir 1255 m. gavo leidimą dar gyvas būdamas karūnuoti savo sūnų Ruklį kaip būsimą Lietuvos karalių. Tai turėjo duoti pradžią karaliaus sosto paveldėjimo tradicijai, Mindaugas siekė įtvirtinti savo dinastiją, kuri valdytų Lietuvos karalystę.

Klausimai ir užduotys

  1. Paaiškinkite, kodėl Mindaugas nusprendė priimti krikštą.
  2. Kuo vardu buvo pasiuntinys, kurį Mindaugas išsiuntė pas popiežių?
  3. Kaip po 1253 m. pasikeitė Lietuvos ir Mindaugo bei jo šeimos padėtis?

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kodėl Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena Lietuvoje kasmet švenčiama būtent liepos 6 dieną. Pasidalykite įspūdžiais, kaip jūs su šeima šventėte praėjusią Liepos 6-ąją.

Sudėtingas Mindaugo sprendimas ir mirtis

Vis dėlto tapęs karaliumi Mindaugas neišvengė nei išorinių, nei vidinių sunkumų. Vokiečių ordinas, dar vadinamas Kryžiuočių ordinu, matydamas, kad priėmęs krikštą ir tapęs Lietuvos karaliumi Mindaugas savo valstybėje veikia kaip visateisis Europos monarchas, suprato, jog tai kenkia jo planams Baltijos jūros rytų regione. Pirmiausia – siekiui sujungti Prūsijos ir Livonijos teritorijas. Todėl Vokiečių ordinas nepripažino Mindaugo krikšto ir siekė jam pakenkti. Tad Vokiečių ordino karo žygiai į Žemaitiją tęsėsi. Daug šalies didikų ir kunigaikščių buvo pagonys, todėl piktinosi, kad Mindaugas priėmė krikštą ir bendradarbiauja su Livonijos ordinu. Jie siekė priversti Mindaugą atsisakyti krikšto, grįžti prie protėvių tikėjimo ir vėl kovoti su Vokiečių ordinu. Tad žemaičių didikų ir lietuvių kunigaikščių, iš kurių garsiausi buvo Treniota ir Daumantas, spaudimas Mindaugui didėjo.

1260 m. Durbės mūšyje žemaičiai nugalėjo Vokiečių ordino kariuomenę. Po šio pralaimėto mūšio Vokiečių ordinas itin nusilpo ir jo nukariautos gentys sukilo. Tai matydamas Mindaugas susiviliojo žemaičių pasiūlymu pribaigti Vokiečių ordiną. Mindaugas suvokė, kad jei Vokiečių ordinas įveiks žemaičius, jam reikės su juo kovoti. Bet ar tai reiškė, kad Mindaugas atsisakė krikščionybės, kurią taip gynė jo žmona Morta? Sunku pasakyti. Greičiausiai Mindaugas norėjo vienu šūviu nušauti du zuikius: padedamas žemaičių įveikti Vokiečių ordiną, kuris ateityje, ko gero, turėjo kelti dar didesnių rūpesčių, ir likti krikščioniu, kad neprarastų savo, kaip karaliaus, ir savo valstybės, kaip karalystės, pripažinimo. Todėl Mindaugui reikėjo laviruoti tarp krikščionių ir pagonių. Deja, neaišku, kaip Mindaugas, kaip tikrai gabus politikas, būtų toliau sprendęs šį politinį uždavinį, jei ne lemtingas įvykis.

Tuo metu prieš Mindaugą buvo rengiamas sąmokslas. Jį rengė žemaičių kunigaikštis Treniota, trokštantis tokios galios, kokią turėjo Mindaugas, ir Nalšios kunigaikštis Daumantas, siekiantis keršto, nes Mindaugas, 1262 m. mirus karalienei Mortai, pasigrobė jo žmoną, Mortos seserį. Tad abu kunigaikščiai susitarė, ir Daumantas ėmė veikti. 1263 m. jis su bendrininkais pasivijo Mindaugą, keliaujantį su sūnumis Rukliu ir Rupeikiu po savo valdas, ir visus tris nužudė.

Nužudžius Mindaugą ir jo sūnus buvo sugriautas pradėtos kurti krikščioniškos karalystės pamatas. Juk tais laikais valdovas ir valdančioji dinastija išreiškė pačią valstybę (C šaltinis). Lietuva prarado karalystės vardą, nes į sostą įžengė valdovas pagonis – juo labai trumpai buvo Treniota. Valdovų pagonių krikščioniškoje Europoje nepripažino karaliais ir jų valdžią laikė neteisėta. Lietuva grįžo į pagonybę ir prarado galimybę plėtotis kaip krikščioniška valstybė. Vokiečių ordinas nugalėjo prūsų gentis ir įsitvirtino jų žemėse, tad nuo XIII a. antros pusės kova su Vokiečių ordinu smarkėjo (5.7 pav.). Gindami savo žemes ir siekdami sustiprinti valstybę vėlesni Lietuvos valdovai susidūrė su didėjančiais sunkumais. Kokie tai buvo sunkumai ir kaip juos pavyko įveikti pradėjusiai kurtis naujai galingai valdovų dinastijai, sužinosite kitose šio vadovėlio temose.

5.7 pav. Lietuva ir jos kaimynės XIII a. antroje pusėje

C šaltinis

Istorikas Edvardas Gudavičius apie Mindaugą rašo:

„Mindaugo vieta istorijoje jau daug kartų yra nusakyta ir bent daugumai šių nusakymų nėra ko labai prikišti. Skiriasi pasakymai, bet mintis lieka ta pati: Lietuvos valstybingumo pradžia ir Mindaugo vardas neatskiriami. Apie Mindaugą šiuo požiūriu turi kalbėti net ir tie autoriai, kurie valstybės susikūrimo su pačiu Mindaugu nesieja. Galima Mindaugą ramiai ir tiksliai pavadinti Merovingu, galima jausmingai, bet ir logiškai – Lietuvos istorijos pradininku. Tai pozicijos, istorinės reikšmės išraiškos, galų gale formos, bet ne esmės reikalas. Visais atvejais pripažintina viena: Mindaugas buvo tokia asmenybė, kurios savybės lėmė įvykių eigą.“

Edvardas Gudavičius, Mindaugas, Vilnius: Žara, 1998, p. 306.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite Lietuvos istorijos momentą, su kuriuo šaltinio autorius sieja Mindaugo vardą.
  2. Kuriai Europos valdovų dinastijai šaltinio autorius prilygina Mindaugą?
  3. Kaip šaltinio autorius vertina Mindaugą? Savo atsakymą pagrįskite šaltinio citata

Klausimai ir užduotys

  1. Kaip manote, kodėl kryžiuočiai nenustojo puldinėti Lietuvos žemių, net kai Lietuva tapo karalyste?
  2. Kodėl Mindaugas sutiko prisidėti prie žemaičių kovos su Vokiečių ordinu? Paaiškinkite, ko jis siekė.
  3. Nurodykite, kodėl Mindaugas buvo nužudytas.

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite istorikų versijomis, kur palaidotas karalius Mindaugas.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kaip galima pavadinti visuomenę, gyvenusią dabartinės Lietuvos teritorijoje prieš susikuriant valstybei? Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du jos bruožus.
  2. Kuriame amžiuje buvo suvienyta Lietuvos valstybė? Kam ir kokiomis aplinkybėmis tai pavyko padaryti? Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip dvi ją vienyti paskatinusias priežastis.
  3. Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip po du teigiamus ir neigiamus Mindaugo valdymo ar elgesio bruožus. Išskirkite po vieną teigiamą ir neigiamą bruožus, kurie, jūsų manymu, buvo reikšmingiausi. Savo nuomonę pagrįskite.

TYRINĖKITE!

Kasmet liepos 6-ąją švenčiame Valstybės dieną, šiandien ji vadinama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. O šventes reikia švęsti. Sukurkite šios šventės planą, kuriame būtų paminėti svarbiausi su švente susiję Lietuvos istorijos įvykiai.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Kaip manote, ar teisingai pasielgė Mindaugas priimdamas krikštą, o vėliau jo atsisakydamas? Jam labiau rūpėjo asmeninė ar šalies nauda? Savo nuomonę pagrįskite.

Prašau palaukti