Tema 3.5 (Istorija 8)

Naujosios Europos atsiradimas

Šioje temoje JŪS

  • Sužinosite, kas buvo ir yra vadinama Naująja Europa.
  • Palyginsite Bohèmijos, Lénkijos ir Veñgrijos valstybių kūrimąsi.
  • Išsiaiškinsite krikščionybės įtaką vienijamoms ir stiprinamoms Bohèmijai, Lénkijai ir Veñgrijai.

Kas yra Naujoji Europa?

Šiandien dažnai girdime kalbant apie Vakarų Europą. O štai Lietuvà dažnai priskiriama Vidurio Rytų Europos istoriniam regionui. Šis istorinis regionas pradėjo kurtis Viduramžiais, keliais šimtmečiais vėliau nei Vakarų Europa. Kadangi Vidurio Rytų Europos valstybės kūrėsi ir krikščionybė jose plito vėliau, politinis Viduramžių Europos žemėlapis buvo nevienalytis. Galime sakyti, kad jis kito pamažu, tam tikrais etapais.

X a. Vakarų Europa jau buvo krikščioniška. Šventoji Romos imperija, imperatorių Otonų dinastija, siekė pakrikštyti pagonių tautas, paplitusias į rytus nuo valstybės. Būtent Otonų dinastija pradėjo rengti christianizacijos misijas į rytus nuo savo valdomos imperijos, steigti ten vyskupijas ir siųsti vienuolius skleisti vieno Dievo tikėjimo. Kaip tik tuo metu, X–XI a. sandūroje, Europos rytuose pradėjo kurtis Bohemijos, Lenkijos ir Vengrijos valstybės (4.1 pav.). Šis procesas buvo susijęs su tų valstybių valdovų krikštu – priimtas krikštas garantavo jų valstybių kaip politinių Europos darinių pripažinimą (A šaltinis). Tai buvo tarsi priėmimas į bendrą Europos krikščioniškųjų valstybių šeimą. Todėl Bohemijos, Lenkijos ir Vengrijos valstybių valdovams tapus krikščionimis Romos popiežius, Šventosios Romos imperijos imperatorius ir Viduramžių Vakarų Europos valstybių karaliai pripažino jų valstybes ir juos kaip monarchus.

Taigi, ką istorikai vadina Naująja Europa? Visoms trims šalims – Bohemijai, Lenkijai, Vengrijai – būdinga tai, kad jos krikštą priėmė keliais amžiais vėliau nei Vakarų Europos šalys ir kaip valstybės pradėjo kurtis apie 1000 metus. Taip atsirado istorinis Europos regionas, vėliau mokslininkų pavadintas ir dabar vadinamas Naująja Europa. Šių trijų valstybių kūrimuisi reikšmingą įtaką padarė jų krikštas ir dinastijos: Pšemislai, Piastai ir Arpadai. Šioms dinastijoms pradėjus vienyti ir jungti atskiras žemes ir gentis, formavosi tautos. Viduramžiams pasibaigus (dar ir XX amžiuje), šios tautos ir valstybės skyrėsi nuo Vakarų Europos ir atliko ypatingą vaidmenį Europos raidoje. Lietuva taip pat prisijungė prie šio istorinio Europos regiono, tik šiek tiek vėliau ir kitomis aplinkybėmis.

A šaltinis

Apie Naująją Europą ir jos atsiradimą lenkų istorikas Ježis Kločovskis (Jerzy Kłoczowski) rašo:

„Plačių vidurio, rytų ir šiaurės Europos erdvių christianizacija [krikščioninimas] buvo ilgalaikis procesas, X a. atlikęs esminį vaidmenį. Jo rezultatas – apie 1000 m. susiformavęs naujas krikščioniškosios civilizacijos žemėlapis, kuris, be Vakarų lotyniškosios Europos bei Bizantijos, apėmė ir „naujosios krikščionybės“ kraštus. Taip galutinai gimė Europa su tokiomis ribomis, kurios iš esmės išliko per visą ateinantį tūkstantmetį.“

Iš lenkų k. vertė V. Volungevičius, pagal Jerzy Kłoczowski, Młodsza Europa. Europa Środkowo-Wschodnia w kręgu cywilizacji chrześcijańskiej średniowiecza, Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 2003, p. 23.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite Europos regionus, kurie buvo krikštijami Viduramžiais.
  2. Kurį Europos krikšto amžių išskiria istorijos šaltinio autorius? Kodėl?
  3. Kaip šaltinio autorius vertina Europos christianizaciją? Savo atsakymą pagrįskite šaltinio citata.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite tris Europos valstybes, kurios davė pradžią Naujajai Europai.
  2. Kas, laikantis Viduramžių tradicijos, turėjo pripažinti naują sukurtą valstybę? Kaip manote, kodėl?
  3. Prisiminkite, kuriame amžiuje susikūrė Lietuvos valstybė. Pasvarstykite, kodėl teigiama, kad mūsų šalis prisijungė prie Naujosios Europos regiono.

Bohemija

Šiais laikais valstybės pavadinimu Bohèmija Europos politiniame žemėlapyje nerasime, bet jos palikimą tikrai pamatysime nuvykę į Čèkiją. Bohemija yra vienas iš Čèkijos istorinių regionų. Būtent iš šio regiono pavadinimo vardą gavo ir X a. pradėjusi kurtis Bohemijos valstybė. Dabartinė Čekijos sostinė Prahà buvo centras, aplink kurį pradėjo kurtis Viduramžių Bohemijos valstybė. X a. antroje pusėje šiame mieste buvo įsteigta vyskupija. Vyskupija buvo ir tebėra pagrindinis Bažnyčios administracinis vienetas, padalytas į teritorinius darinius – parapijas. Naujų vyskupijų įkūrimas reiškė krašto krikšto ir tikėjimo sklaidos pradžią. Pirmuoju šios naujosios vyskupijos vyskupu tapo iš Saksonijos kilęs vienuolis Titmaras (B šaltinis), atsiųstas iš imperatorių Otonų valdomos imperijos. Tuo metu Prãhos miestą ir jį supančias apylinkes valdė Pšemislų giminė. Pšemislai kovojo su kitomis regiono didikų šeimomis dėl Bohemijos sosto. Po ilgų kovų sostą užimti pavyko Boleslovui I. Jis davė pradžią Pšemislų dinastijos valdymui, kuris truko kelis šimtmečius. Šios dinastijos vardas kilo iš legendinio giminės pradininko Pšemislo. Pasak legendos, pirmasis žinomas Pšemislas buvo artojas. Žinoma, ši graži legenda greičiausiai turi labai mažai bendro su tikrove. Laikui bėgant įsitvirtino tradicija, pagal kurią Bohemijos valdovo sostą paveldėdavo vyriausias sūnus. Tai leido išvengti tais laikais daugelyje Europos šalių paplitusių kivirčų dėl sosto paveldėjimo.

B šaltinis

XII a. kronikininkas apie vienuolio Titmaro tapimą pirmuoju Prahos vyskupu ir jo tolesnę veiklą rašė:

„Vėliau buvo įšventintas naujasis naujosios visos Bohemijos vyskupijos vyskupas, jis, atvykęs į Prahą, prie šventojo Vito altoriaus visų dvasininkų akivaizdoje buvo pakeltas į karalius giedant „Tave, Dieve, šloviname“. Į tai kunigaikštis ir didikai atsakė: „Viešpatie, pasigailėk“, o visi kiti paprasti ir neraštingi žmonės atsiliepė: „Kristau, pasigailėk“, ir visi pagal paprotį tą dieną šventė. <...> Po viso to vyskupas Titmaras, padedamas tikinčiųjų, daugybėje vietų pastatytas bažnyčias pašventė Dievo garbei ir krikštydamas pagonis daug iš jų atvertė į tikėjimą Kristumi.“

Iš lotynų k. vertė V. Volungevičius, pagal Monumenta Germaniae Historica. Cosmae Pragensis Chronica Boemorum, ed. B. Bretholz, Berolini: Apud Weidmannos, 1923, p. 45–46.

Klausimai ir užduotys

  1. Kurios valstybės istorija aprašyta šaltinyje?
  2. Kokios bažnytinės apeigos aprašytos istorijos šaltinyje?
  3. Nurodykite du darbus, kurių ėmėsi įšventintas Titmaras.

1085 m. Vratislavui II pavyko pasiekti, kad jį karūnuotų kaip Bohemijos karalių ir Bohemija taptų karalyste, pripažįstama lygiaverte tų laikų valstybėms. Tačiau Bohemijos valstybei didelę įtaką darė jos vakarų kaimynė Šventoji Romos imperija. Šios valstybės imperatoriai siekė, kad Bohemija būtų jiems pavaldi. 1212 m. Bohemijos karaliui Pšemislui I Otokarui (4.2 pav.) kuriam laikui pavyko karalystėje apriboti Šventosios Romos imperijos hegemoniją – viešpatavimą – ir Pšemislai be jokių išorinių trukdžių galėjo paveldėti Bohemijos karaliaus sostą. Tačiau tik tol, kol gyvavo Pšemislų dinastija. Juk žinote, koks svarbus tais laikais buvo valdančiosios dinastijos tęstinumas.

4.2 pav. Bohemijos karalius Pšemislas I Otokaras ir jo žmona Konstancija Vengrė, rankraščio miniatiūra, XIII a. pr.

Kai XIV a. pradžioje nepalikęs vyriškosios lyties palikuonių mirė paskutinis Pšemislų dinastijos valdovas, Bohemijos valdymą perėmė kita kilminga giminė – Liuksemburgai, kilę iš Šventosios Romos imperijos. Netrukus jie tapo ir Šventosios Romos imperijos imperatoriais, o Bohemija – Šventosios Romos imperijos dalimi. Tolesnė Bohemijos istorija kelis šimtmečius tiesiogiai buvo susieta su šios imperijos istorija.

Klausimai ir užduotys

  1. Kas tapo pirmuoju Bohemijos valdovu? Kurios valdovų dinastijos pradininkas jis buvo?
  2. Kaip Bohemijos vadovai įgydavo teisę valdyti?
  3. Kuri valstybė Bohemijai darė didelę įtaką? Paaiškinkite kodėl.

TYRINĖKITE!

Internete raskite ne mažiau kaip tris istorinius kultūros objektus, kuriuos šiandien galėtumėte apžiūrėti nuvykę į Čèkijai priklausantį Bohemijos regioną.

Lenkija

Bohemijos istorija glaudžiai susijusi su kita tuo metu šalia pradėjusia kurtis valstybe. Ši kaimynė šiaurėje buvo Lenkija. Joje, kaip ir Bohemijoje, iškilo valdančioji dinastija, siekianti įsitvirtinti tarp kitų įtakingų giminių. Neretai Bohemijos ir Lenkijos valdovai varžėsi tarpusavyje ir kovojo dėl žemių ir įtakos.

956 m. pirmasis Lenkijos valdovas Meška I vedė Bohemijos princesę Dobravą ir leidosi jos įkalbamas priimti krikštą. 966 m. Meška I su artimiausiais bendražygiais buvo pakrikštyti, taigi davė pradžią krikščioniškajai Lenkijos valstybei ir Piastų dinastijai. Šios dinastijos pavadinimas kildinamas iš legendinio jos pradininko Piasto vardo. Pasak vienos iš legendų, genties sueigoje Piastas buvo išrinktas vadu. Taigi galbūt tada ir prasidėjo Piastų giminės virtimas Lenkijos valdovų dinastija. Valdant Meškai I Poznanės mieste buvo įkurta pirmoji vyskupija. Ji turėjo rūpintis Lenkijos šalies ir visuomenės christianizacija. Poznanės vyskupija buvo tiesiogiai atskaitinga ne Šveñtajai Ròmos impèrijai, kurios imperatorius siekė hegemonijos regione, bet Romos popiežiui. Šis tiesioginis pavaldumas Romos popiežiui apribojo Šventõsios Ròmos impèrijos įtaką tolesnei Lenkijos valstybingumo raidai.

Dobravos ir Meškos I sūnus Boleslovas Narsusis toliau vienijo valstybę ir kovojo dėl Lenkijos įtvirtinimo tarp kitų Europos krikščioniškųjų valstybių (C šaltinis). 1000 m. Gniezne jis susitiko su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Otonu III. Per šį susitikimą buvo įsteigta Gniezno arkivyskupija – stambus Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas, vadovaujamas arkivyskupo – aukšto Bažnyčios dvasininko. Jai priklausė kelios vyskupijos. Taigi, arkivyskupijos teritorija didesnė už vyskupijos, o arkivyskupas aukštesnis dvasininkas už vyskupą. Pavyzdžiui, šiais laikais Katalikų bažnyčia Lietuvojè įkūrusi dvi arkivyskupijas: Vlniaus ir Kaũno. Po keliolikos metų Boleslovas Narsusis tapo Lenkijos karaliumi. Jam pavyko pasiekti, kad krikščioniškoji Europa pripažintų Lenkijos karalystę.

C šaltinis

XII a. apie pirmojo Lenkijos valdovo Meškos I tapimą krikščioniu lenkų kronikininkas rašė:

„Pirmasis lenkų kunigaikštis Meška priėmė krikštą savo pamaldžios žmonos [Dobravos] dėka. Tai atnešė šaliai garbę ir šlovę, o Lenkijos karalystę iš aukštybių lydėjo Dievo malonė. Ši palaiminta moteris pagimdė garbingą Boleslovą, kuris po savo tėvo mirties išmintingai valdė karalystę ir su Dievo globa tokią didelę narsą ir galybę pasiekė, kad <...> savo geraširdiškumu apdovanojo visą Lenkiją.“

Iš lotynų k. vertė V. Volungevičius, pagal Monumenta Poloniae Historica. Galli Chronicon, wyd. A. Bielowski, Lwów: Nakładem własnym, 1864, p. 399.

Klausimai ir užduotys

  1. Kieno dėka, anot istorijos šaltinio autoriaus, Meška I priėmė krikštą?
  2. Kaip šaltinio autorius vertina Meškos I sprendimą tapti krikščioniu? Savo atsakymą pagrįskite šaltinio citata
  3. Kas po Meškos I mirties valdė Lenkiją? Kaip šį valdovą vertina šaltinio autorius? Savo atsakymą pagrįskite šaltinio citata.

Tačiau XII a. vidiniai nesutarimai ir kivirčai dėl sosto Lenkijos karalystę padalijo į kelias kunigaikščių valdomas kunigaikštystes. Šie atskirų žemių kunigaikščiai buvo susiję artimais giminystės ryšiais, tačiau nė vienas nenorėjo nusileisti. Tik XIV a. pradžioje tos pačios Piastų giminės atstovui Vladislovui I Lokietkai pavyko suvienyti daugumą šių kunigaikštysčių ir atkurti Lenkijos karalystę. Įtvirtinęs savo įtaką lenkų žemėse Vladislovas I Lokietka kreipėsi į popiežių ir gavo leidimą karūnuotis. 1320 m. Krokuvos Vavelio katedroje Gniezno arkivyskupas karūnavo jį kaip Lenkijos karalių. Vladislovui I Lokietkai mirus, Lenkijos karaliumi tapo jo sūnus Kazimieras Didysis (4.3 pav.). Jis Lenkijos karalystę sustiprino ir pavertė, ko gero, įtakingiausia regiono valstybe (4.4 pav.).

4.3 pav. Šiuo Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo antspaudu buvo patvirtintas vienas iš karaliaus raštų, XIV a. vid.
4.4 pav. Bobolicų pilis – viena iš daugelio pilių, pastatytų Kazimiero Didžiojo valdymo laikais, XIV a. vid., Lenkija.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite pirmąjį Lenkijos valdovą. Kaip jis juo tapo?
  2. Kodėl Lenkijoje 1000 m. buvo įkurta Gniezno arkivyskupija?
  3. Kuriam Piastų dinastijos atstovui XIV a. pavyko suvienyti Lenkiją ir tapti jos karaliumi?

TYRINĖKITE!

Išsiaiškinkite, kaip šių laikų Lenkijoje įamžintas valdovų Meškos I ir Vladislovo I Lokietkos atminimas.

Vengrija

Į pietus nuo Lenkijos ir į pietryčius nuo Bohemijos tuo metu kūrėsi dar viena Viduramžių valstybė – Vengrija. Klajoklių vengrų gentys gyveno Dunojaus vidurupio lygumoje ir IX–X a. dažnai siaubė krikščioniškosios Europos valstybes, įsikūrusias į vakarus nuo jų apgyventų žemių. X a. viena iš stipresnių šių genčių giminių – Arpadai – suprato, kad krikštas yra esminis dalykas siekiant krikščioniškosios Europos šalių valdovų pripažinimo. Pirmasis šios dinastijos valdovas, kuriam pavyko kovoje dėl valdžios susidoroti su savo varžovais bei giminaičiais ir užmegzti santykius su Šventąja Romos imperija, buvo kunigaikštis Gėza. Šventoji Romos imperija buvo visai neseniai susikūrusi ir vienas iš pagrindinių imperatoriaus tikslų buvo skleisti krikščionybę pagonių teritorijose. Taigi kunigaikštis Gėza turėjo puikią progą įsitvirtinti soste, o imperatorius Otonas I – dar labiau išplėsti savo įtaką ir galią. 972 m. imperatorius pasiuntė vyskupą Bruną pas Vengrijos kunigaikštį Gėzą ir šis jį pakrikštijo. Vengrija buvo pripažinta krikščioniška šalimi.

Pradžioje krikščionybė plito itin sunkiai. Pagonių gentys nenorėjo priimti svetimo tikėjimo ir naujų papročių. Tam reikėjo laiko ir pastangų. Tiek plėsdamas krikščionybę, tiek stiprindamas valstybę Gėzą pralenkė jo sūnus Steponas I. Prabėgus trejiems metams nuo valdymo pradžios, 1000 m., jis buvo karūnuotas ir tapo pirmuoju Vengrijos karaliumi (4.5 pav.). Steponui I itin sekėsi kurti karalystę ir tai liudija keli dalykai. Jis vedė iš imperatorių Otonų giminės kilusią Bavarijos kunigaikštytę Gizelą. Ši santuoka jam padėjo dar labiau įtvirtinti savo dinastiją ir valstybę krikščioniškoje Europoje. Karališkoji pora buvo pamaldūs katalikai ir XI a. pradžioje savo valdomose Vengrijos karalystės žemėse įsteigė daug krikščionybę skleidžiančių vienuolynų ir bažnyčių (4.6 pav.).

4.5 pav. Paminklas krikščionybės skleidėjui ir gynėjui Vengrijos karaliui Steponui I. Jis vaizduojamas kaip šventasis, XIX a. pab.
4.6 pav. Zalavare išlikę vieno iš Stepono I įsteigtų vienuolynų bažnyčios pamatai, Vengrija.

Steponas I taip pat siekė, kad jo valdoma karalystė būtų vieninga. Jo rūpesčiu buvo surašytas pirmasis Vengrijos karalystės teisių rinkinys – įstatymų sąvadas. Šiais įstatymais privalėjo vadovautis aukštieji dvasininkai ir valstybės žemėse valdovui atstovaujantys didikai (D šaltinis). Steponui I pavyko sustiprinti Vengrijos karalystę naujais įstatymais, rodančiais augančią valdovo galią krašte. Po Stepono I Vengrijos karalystę Arpadų dinastija valdė dar beveik tris šimtmečius.

D šaltinis

XI a. pr. Vengrijos karaliaus Stepono I įsake rašoma:

„Norime, kad vyskupai, tvarkydami, valdydami ir administruodami bažnytinius reikalus, turėtų visą valdžią ir vadovautųsi teisingumu. Norime, kad pasauliečiai savo tarnybose klausytų vyskupų dėl bažnyčių valdymo reikalų, našlių ir našlaičių gynimo ir jiems paklustų krikščionių tikėjimo saugojimo [reikaluose]. Taip pat ir grafai bei teisėjai, vykdydami teisingumą, privalo vadovautis minėtu dieviškuoju įstatymu.“

Iš lotynų k. vertė V. Volungevičius, pagal János M. Bak, Online Decreta Regni Mediaevalis Hungariae. The Laws of the Medieval Kingdom of Hungary. All Complete Monographs, 4, 2019, p. 22.

Klausimai ir užduotys

  1. Kam skirtas šis įsakas?
  2. Kaip manote, šiuo įsaku didesnė valdžia suteikiama vyskupams ar pasauliečiams? Savo nuomonę pagrįskite.
  3. Kuo remdamiesi grafai ir teisėjai turėjo vykdyti teisingumą?

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite pirmąjį Vengrijos valdovą. Kuriai dinastijai jis priklausė?
  2. Ne mažiau kaip dviem įrodymais pagrįskite arba paneikite teiginį, kad Steponas I sėkmingai valdė Vengrijos karalystę.
  3. Paaiškinkite, kuo Vengrijai buvo svarbi Stepono I santuoka su Gizela.

TYRINĖKITE!

Viduramžiais Dunojaus vidurupio lygumoje gyveno vengrai. Pasidomėkite, kokios valstybės dabar yra šioje lygumoje.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Paaiškinkite, ką istorikai, kalbėdami apie Viduramžius, vadina Naująja Europa.
  2. Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du panašius Bohemijos, Lenkijos ir Vengrijos valstybių vienijimo bruožus.
  3. Įvertinkite krikščionybės įtaką Viduramžiais vienijant ir stiprinant Bohemiją, Lenkiją ir Vengriją.

TYRINĖKITE!

Pasirinkite vieną iš šioje temoje aptartų trijų Europos valstybių ir klasėje surenkite jos praeities ir dabarties pristatymą. Pasidalykite į grupes ir pasiskirstykite temomis: „Valstybės susikūrimas“, „Žymiausi valstybės valdovai“, „Žymiausi valstybės mūšiai“, „Svarbiausi valstybės mokslo laimėjimai“, „Įdomiausi valstybėje lankytini objektai“, „Valstybės sportas“ ir kt.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Viduramžiais krikšto priėmimas buvo svarbus veiksnys valdovo galiai įtvirtinti ir jo valdomai valstybei pripažinti. Kaip manote, kodėl šis veiksnys skirtingose valstybėse pasireiškė panašiu metu?

Prašau palaukti