Šioje temoje MES
- Sužinosime, kodėl Holokaustas yra vienas baisiausių įvykių žmonijos istorijoje.
- Nagrinėsime, kaip vyko Holokaustas Lietuvoje.
- Aptarsime koncentracijos stovyklų, Vilniaus ir Kauno getų žiaurumus išgyvenusių vaikų prisiminimus ir liudijimus.
Nusikaltimas žmonijai – Holokaustas
Didžiausias per Antrąjį pasaulinį karą vykęs nusikaltimas buvo Holokaustas. Tai masinis žydų tautybės žmonių žudymas Europoje, vykdytas nacių ir jų bendrininkų. Kai 1933 m. Vokietijos naciai ir jų vadas Adolfas Hitleris pateko į valdžią, jie ėmė persekioti žydus: varžė jų teises, atleisdavo iš darbo, galiausiai atėmė iš jų piliečių teises. Vėliau prasidėjo pogromai – žydų užpuolimai, jų turto naikinimas. Daug Vokietijos žydų buvo priversti bėgti iš savo tėvynės. Prasidėjus karui naciai užgrobė vis daugiau šalių ir žydų persekiojimas tik augo. Iš žydų buvo atimamas turtas, tūkstančiai žmonių suvaromi gyventi į nedideles atitvertas miesto dalis – getùs (17.1, 17.2 pav.). Taip pat žydai buvo žudomi šalia jų gimtųjų miestelių ir miestų. Lietuvoje gausu tokių vietų. Jas paprastai žymi paminkliniai akmenys, atminimo ženklai (17.3, 17.4 pav.). Galiausiai žydai buvo kalinami koncentracijos stovyklose – būtent jiems pastatytuose dideliuose griežtai saugomuose kalėjimuose (17.5 pav.). Šiose stovyklose naciai ir jų bendrininkai žydus žudė nepaisydami nei jų lyties, nei amžiaus, nei pažiūrų ar kilmės vietos (17.6 pav.). Nacių užkariautoje Europoje veikė dešimtys getų ir koncentracijos stovyklų. Iki 1945 metų buvo nužudyti 6 milijonai įvairių kraštų, tarp jų ir Lietuvos, žydų. Šis baisiausias žmonijos istorijoje nusikaltimas vyko tol, kol nacių Vokietija pagaliau buvo sutriuškinta.
1930 m. gimęs Moisiejus Preisas kalėjo net trijose koncentracijos stovyklose, bet išgyveno ir vėliau pasakojo:
„Po savaitės mus vėl sugrūdo į vagonus ir atvežė atgal į Štuthofą. Tai buvo 1943 m., o gal jau ir 1944 m., juk nežinojom nei dienų, nei metų. Dar kartą vagonuose mane su suaugusiaisiais vežiojo tris dienas be vandens ir jokio maisto pirmyn atgal – tik tam, kad pasityčiotų. Po to atvežė į statomą Dachau koncentracijos lagerį. Ten barakai buvo laikini, iš faneros. Gultų nebuvo, guldė ant šaltos žemės. Kaliniai turėjo statyti medinius barakus ir trijų aukštų gultus. <...>
Kai mus išrikiuodavo po penkis, aš, vaikas, prisišliedavau prie suaugusiųjų ir eidavau. Pradėjau dirbti su presu, kapojusiu žagarus, vėl rankos buvo žaizdotos. Gerai tik, kad dirbau šalia statinės, kur kūrenosi žagarai ir buvo šilta. Karininkas – tikras žiaurus banditas, kurio bijojom, – visada vaikščiojo su nedideliu kastuvėliu. Juo daužydavo visus jam neįtikusius.“
I. Rūkienė, M. Jackevičius, „Kito tokio Lietuvoje nėra: tris koncentracijos stovyklas iškentęs Moisiejus savo akimis regėjo, kas buvo daroma Kaune“, 2018 m.Klausimai ir užduotys
- Kiek metų buvo atsiminimų autoriui, kai jį vėl atvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą?
- Apibūdinkite kalinių gyvenimo sąlygas Dachau koncentracijos stovykloje.
- Kokius darbus teko dirbti atsiminimų autoriui?
Klausimai ir užduotys
- Kuriose teritorijose buvo persekiojami žydai ir vykdomas Holokaustas?
- Nurodykite tris priemones, kurias naciai naudojo prieš žydus.
- Kuo skyrėsi getas ir koncentracijos stovykla?
Tyrinėkite
Pasidomėkite, ar šalia jūsų gyvenamosios vietos buvo žudomi žydai. Jei taip, paieškokite apie tai daugiau žinių ir parenkite stendą. Turėdami galimybę aplankykite žydų žudynių vietą ir pagerbkite aukų atminimą.
Lietuvos tragedija – žydų žudynės
Kas penkta Holokausto auka buvo vaikas. Žydų vaikų tragediją liudija daug dienoraščių ir atsiminimų, tarp jų ir pačių vaikų. Jie pasakoja ir apie baisų savo gyvenimą nacių okupuotoje Lietuvoje. Išgyvenusių ir nužudytų, bet spėjusių paliudyti, vaikų atsiminimai sukrečia. Vaikai kentė šaltį ir badą, kasdien matė, kaip miršta žmonės, kaip naciai iš geto išveda artimuosius – šie taip ir negrįžo. Jie smurtą ne tik matė, bet ir patyrė, buvo mušami, luošinami, prievarta atskiriami nuo tėvų ir kitų artimųjų.
1943 m. būdamas Vilniaus gete vienuolikametis Aleksas Tamiras sukūrė dainą „Shtiler Shtiler“ (dar vadinamą „Panerių lopšine“) tiems, kurie, nacių išvesti į Panerių mišką, iš ten negrįžo – buvo nužudyti (17.7 pav.). Vaiko sukurta daina vėliau tapo išgyvenusiųjų Holokaustą simboliu. Atsimenant Vilniaus geto kalinius ir Lietuvoje nužudytus žydus kiekvienais metais rugsėjo 23 d. įvairiose šalies vietose vyksta eitynės „Atminties kelias“ – susirinkę žmonės kartu eina į žudynių vietas ir prisimena nužudytuosius.
1927 m. gimęs Icchokas Rudaševskis būdamas Vilniaus gete savo dienoraštyje rašė:
„1941 m. liepos 8 d.
Išeina įsakymas, kad Vilniaus gyventojai žydai turi iš priekio ir iš nugaros prisisiūti antsiuvus. Geltonus apskritimus su raide J viduryje. Ankstyvas rytas. Žvelgiu pro langą. Pamatau pirmuosius Vilniaus žydus su antsiuvais. Mane apstulbina tie dideli geltoni lopai ant jų pečių. Ilgai nepajėgiu pats tokio prisisiūti. Jaučiuosi it kuprotas, su dviem didelėmis ant manęs tupinčiom rupūžėm. Man gėda pasirodyti gatvėje ne todėl, kad esu žydas, bet todėl, kad man gėda savo bejėgiškumo.
1942 m.
Jaučiuosi labai prastai. Turiu 39 laipsnius karščio. Kaip bloga sirgti gete, ankštame, tvankiame kambaryje tarp ryšulių! Jau savaitė, kai labai nesveikuoju, bet šiandien nebegaliu atsikelti. Na ir malonumas gulėti mūsų „rūmuose“, kur žmonės dūsta ir trinasi šonais vienas su kitu! Gydytojas nustatė, kad turiu lengvos formos geltą. Jis prirašė man keletą rūšių vaistų ir dietą. Vakare gulėdamas ir karščiuodamas sužinojau dar ir apie didelę nelaimę: mirė mūsų brangus mokytojas Geršteinas.“
I. Rudaševskis, Vilniaus geto dienoraštis, sud. M. Kvietkauskas, Vilnius: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2018
Klausimai ir užduotys
- Kiek maždaug metų buvo šių atsiminimų autoriui, kai Lietuvoje prasidėjo Holokaustas?
- Kas buvo įsakyta žydams 1941 m. liepos pradžioje? Kaip dienoraščio autorius tai vertino?
- Pasvarstykite, kokias gyvenimo gete sąlygas atskleidžia šis istorijos šaltinis.
Baisiausia Lietuvos vaikų istorijoje tragedija įvyko 1941 m. spalio pabaigoje. Tą dieną Kauno IX forte su tėvais buvo nužudyti daugiau kaip 4 tūkst. vaikų (17.10 pav.). Vėliau žydai vaikai nacių okupuotoje Lietuvoje buvo žudomi kasdien, o kraupiausiai – per vadinamąsias vaikų akcijas. Antai 1941–1944 m. veikusiame Kauno gete 1944 m. kovo pabaigoje naciai sugaudė ir į koncentracijos stovyklas išgabeno apie 1 000 vaikų. Per stebuklą gyvas išlikęs Jochananas Fainas prisimena, kaip vaikai buvo gaudomi geto gatvelėse, tempiami iš namų, plėšiami motinoms iš rankų. Po getą važinėjo autobusas, į kurį suvarydavo ar tiesiog sumesdavo vaikus – nuo kūdikių iki paauglių. Tuo metu toks siaubas ištiko ir Vilniaus geto žydus – iš jų atėmė apie 250 vaikų. Didžiąją daugumą per tokias vadinamąsias vaikų akcijas pagrobtų vaikų naciai vėliau nužudė.
Nuo mirties išgelbėta 1938 m. gimusi Ada Feldšteinaitė-Levner vėliau pasakojo:
„Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir vokiečiams užėmus Kauną, visa mūsų šeima pateko į getą. Buvau dar kūdikis, tad prisimenu vos kelis atskirus geto vaizdus: namus, gatves, upę. Žinau, kad gyvenome labai skurdžiai ir vos nemiriau nuo plaučių uždegimo. Geto klinikoje tėvas dirbo chirurgu.
Tėvus dėl artėjančios Vaikų akcijos tikriausiai perspėjo dėdė, mamos brolis Liolia Aronovskis. Per tą akciją buvau užmigdyta ir paslėpta slėptuvėje. Po Vaikų akcijos tėvai nutarė mane išnešti iš geto. Jie susisiekė su mano buvusia aukle Viktorija Jacinavičaite, kuri kartu su seserimi Elena sutiko mane išgelbėti.
Tėvas nupirko man padirbtą gimimo liudijimą Rimutės Kazimieros Komisaraitytės vardu, papirko vokiečius ir perdavė mane auklei. Prisimenu, kad pirmosiomis dienomis nesiliaudama verkiau, bet ilgainiui pripratau būti be tėvų.“
A. Feldšteinaitė-Levner, „Nekaltos mergaitės maldos“.Klausimai ir užduotys
- Kokio maždaug amžiaus buvo atsiminimų autorė, kai su tėvais pateko į getą?
- Po kokio įvykio Ados tėvai nusprendė, kad dukrą reikia iš geto išgabenti?
- Nurodykite, kas padėjo išgelbėti atsiminimų autorę.
- Remdamiesi šiuo istorijos šaltiniu paaiškinkite, kaip mažajai Adai pavyko išgyventi.
Taigi dalis vaikų buvo išgelbėti. Vieniems teko slėptis troškiose slėptuvėse, vadinamosiose malinose (17.11 pav.), ir laukti išsigelbėjimo, kiti iš getų buvo išgabenami ryšuliuose, bulvių maišuose, paslėpti vežimuose ir galiausiai perduodami auginti svetimiems žmonėms. Maša Mulerytė, kuriai pasisekė išgyventi Holokaustą, vėliau prisiminė, kad tėtis ją miegančią suvyniojo į antklodę, įdėjo į bulvių maišą ir sėkmingai išnešė iš Kauno geto. Maišas su vaiku buvo paliktas sutartoje vietoje, iš ten jį netrukus paėmė ir mergaitę išgelbėjo gydytojas Petras Baublys. Gydytojui už žydų vaikų vadavimą taip pat grėsė didžiulis pavojus, tačiau jis, rizikuodamas savo gyvybe, išgelbėjo ne vieną vaiką. Tokius gelbėtojus vėliau pavadins Pasaulio tautų teisuoliais, jų buvo visoje Lietuvoje, apie juos dar kalbėsime.
Prasidėjus Holokaustui Lietuvoje Aleksandrui Štromui buvo 10 metų. Apie Kauno getą ir išsigelbėjimą jis vėliau pasakojo:
„Iki 1941 metų rugpjūčio 15-osios visus Kauno žydus suvarė į getą Vilijámpolėje, apjuosė spygliuotos vielos tvora ir getą uždarė. Vėliau getas buvo paverstas stovykla, ir mes atsidūrėme ten kaip kaliniai. <...> Taip išėjo, kad mes keturiese likome gyvi – mano sesuo ir aš, Irutė ir mūsų pusbrolis Vova (Valdemaras) Ginsburgas. 1943 metais pabėgome, visi išsislapstėme, mūsų nesurado. <...>
Gete buvo susidariusi neformali grupė žmonių, kurie ieškojo galimybių gelbėti vaikus. Ieškojo laisvėje ryšių su lietuviais, kurie būtų pasiryžę rizikuoti – priimti, išsaugot vaiką. Mano buvo visiškai kitokia istorija. Nesitikėjome, kad kas nors galėtų priimti. Ta grupė, tas komitetas, nutarė, kad man geriausia būtų prisijungti prie rusų vaikų. Tais laikais buvo daug tokių pasimetusių su tėvais vaikų, kurie ėjo Lietuvos plentais ir keliais, prašydami pas ūkininkus darbo, maisto. Aš, kaip rusas berniukas, pametęs savo tėvus, turėjau įsilieti į rusų vaikų srautą. <...> Buvau tam pasiryžęs, rusų kalba man buvo tarytum gimtoji. Niekas nebūtų galėjęs įtarti, kad aš ne rusas, o tik vaidinu tokį.“
A. Štromas, „Mano istorija buvo kiek kitokia“.Klausimai ir užduotys
- Kuriame gete buvo priverstas gyventi A. Štromas?
- Kelintais metais atsiminimų autoriui pavyko pabėgti iš geto?
- Remdamiesi šiuo istorijos šaltiniu paaiškinkite, kaip A. Štromui pavyko išsigelbėti.
Klausimai ir užduotys
- Kaip buvo vadinamos getų slėptuvės, kuriose nuo mirties slėpdavosi žydai?
- Kas Antrojo pasaulinio karo metais buvo vadinama vaikų akcijomis?
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris sunkumus, su kuriais per nacių okupaciją susidūrė žydų vaikai.
- Nurodykite ir apibūdinkite du būdus, kaip žydų vaikai buvo gelbėjami nuo mirties.
Tyrinėkite
Pasidomėkite, kur Lietuvoje atkùrtos vadinamosios malinos, ir turėdami galimybę jas aplankykite – pažinkite ir pajauskite mūsų istoriją.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Ar pritariate teiginiui, kad Holokaustas yra vienas baisiausių įvykių žmonijos istorijoje? Atsakymą pagrįskite ne mažiau kaip dviem įrodymais.
- Galima teigti, kad žydams teko iškęsti net tris žiauraus elgesio su jais raidos tarpsnius. Nurodykite ir apibūdinkite šiuos tarpsnius.
- Paaiškinkite, kaip žydams pavykdavo išsigelbėti nuo mirties.
TYRINĖKITE
Pasinaudodami internetu išsiaiškinkite tris Lietuvos vietas, kuriose nužudyta daugiausia žydų. Pasidomėkite, kaip šiandien šiose vietose įamžintas nužudytųjų atminimas.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Per Antrąjį pasaulinį karą vieni žmonės prisidėdavo prie žiauraus elgesio su žydais, net juos žudė, o kiti stengėsi jiems padėti ar išgelbėti. Pasvarstykite, kokios žmogaus būdo savybės lemia tokius pasirinkimus.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"