Tema 3.2 (Istorija 8)

Imperija tapusi Frankų karalystė

Šioje temoje JŪS

  • Susipažinsite su Fránkų imperijos sukūrimo aplinkybėmis.
  • Nagrinėsite Frankų valstybės valdymo bruožus.
  • Aptarsite Karolio Didžiojo palikimą Europai.

Pirmieji karaliai Europoje – Merovingai

Kai kalbėjome apie tai, kas būdinga Viduramžių epochai, minėjome, kad tuo metu Europa pradėjo formuotis kaip politinė ir kultūrinė erdvė. Šiandien tai išreiškia nuo 1950 m. Europoje teikiamas apdovanojimas už indėlį į Europos vienybę. Šis apdovanojimas pavadintas Karolio Didžiojo vardu. Karolis Didysis 800 m. vainikuotas Frankų imperijos imperatorius – jau savo amžininkų buvo vadinamas Europos tėvu.

Nusikelkime į Viduramžių pradžią, V amžių. 476 m. po vidaus kovų ir įvairių genčių antpuolių žlugo Vakarų̃ Ròmos impèrija. Jos buvusioje miškingoje, į šiaurę nuo Alpių plytėjusioje Europos dalyje (dab. Prancūzijos, Vokietijos, Bel̃gijos ir Nýderlandų teritorijose) tebegyvavo miestai, tokie kaip Tryras, Vjenas, Strasbūras ar Kelnas, paprastai valdomi ne karalių ar didikų, o vyskupų (gr. epísckopos – prižiūrėtojas) – aukštųjų dvasininkų. Šie rūpinosi bažnyčiomis ir skleidė tuo metu dar labai silpną krikščionybę. Miestai tarsi nedidelės salelės buvo įsikūrę skirtingų genčių (burgundų, alemanų) valdomose žemėse, toli vienas nuo kito.

Gentys kovojo tarpusavyje, bet nė vienam iš jų vadų nepavyko įsitvirtinti ir primesti savo valios kitoms gentims. V a. pabaigoje, naudodamas karą, prievartą ir derybas, o kai kada susiklosčius palankioms aplinkybėms, frankų genties kunigaikštis Chlodvigas (466–511 m.) suvienijo frankų genčių žemes ir įkūrė Fránkų valstýbę. Tačiau Chlodvigo sukurta valstybė buvo silpna (1.1 pav.). Ją sudarė atskiros gentys, kurių vadai nenorėjo paklusti naujam valdovui, todėl kovos tarp genčių nesiliovė.

1.1 pav. Frankų valstybė VI–VII a.

Tuo metu didžioji dalis Europoje įsikūrusių genčių išpažino senus politeistinius (sen. gr. polys + theoi – daugybė dievų) tikėjimus – garbino daugybę dievų ir dievybių: įvairius gamtos objektus (ąžuolų giraites, šaltinius), gamtos jėgas ir reiškinius (vėją, saulę, lietų, griaustinį). Krikščionių tikėjimą tarp genčių skleidė tik pavieniai vienuoliai. Siekdamas sustiprinti vidinių nesutarimų draskomą Frankų valstybę Chlodvigas, įkalbėtas savo žmonos Klotildos, priėmė krikštą. Chlodvigo krikštas įvyko tuoj po jo laimėto mūšio prieš alemanų gentis. Šis mūšis Chlodvigui tarsi patvirtino ir įrodė, kad krikščionių Dievas yra galingas ir padeda valdovui pasiekti pergalę, įtvirtinti savo valdžią ir primesti savo valią priešininkams (A šaltinis). 498 m. per Kalėdas vyskupas Remigijus Reimso bažnyčioje (vėliau toje vietoje bus pastatyta itin svarbi Prancūzi̇̀jos istorijai Reimso katedra) pakrikštijo Chlodvigą (1.2 pav.). Su Chlodvigu buvo pakrikštyta ir frankų aristokratija. Chlodvigas tapo karaliumi krikščioniu ir davė pradžią Merovingų dinastijai. Beje, dinastijos pavadinimas kilo iš legendinio Chlodvigo protėvio Merovecho vardo. Chlodvigo krikštas, tapimas karaliumi krikščioniu ir naujos karalių dinastijos atsiradimas turėjo ilgalaikių pasekmių ne tik krašto, bet ir Europos istorijai.

1.2 pav. Chlodvigo krikštas, Šv. Remigijaus bazilika Reimse, bareljefas, XIV a.

A šaltinis

Apie Chlodvigo sprendimą priimti krikštą VI a. vyskupas ir kronikininkas Grigalius Turietis rašė:

„Tačiau karalienė nesiliovė [Chlodvigui] sakyti, kad reikia pažinti tikrąjį Dievą ir nustoti garbinti stabus. Tačiau jis negalėjo tuo patikėti tol, kol kilo karas su alemanais, dėl kurio buvo priverstas pripažinti tai, ką anksčiau [pats] neigė. O nutiko taip: abi armijos patyrė didelių nuostolių ir Chlodvigo armija labai skubėjo pasitraukti. Tai matydamas [Chlodvigas] su dideliu susirūpinimu širdyje pakėlė susigraudinusias akis į dangų ir tarė: „Jėzau Kristau, kuris – kaip Klotilda skelbia – esi gyvo Dievo sūnus, juk sakoma, kad padedi tiems, kurie stengiasi, ir suteiki pergalę tiems, kurie tavimi viliasi. Atsiduodu tavo šlovingai pagalbai, ir jei dovanosi man pergalę prieš šiuos priešus ir įgysiu tokią jėgą, apie kurią kalba tave tikintys žmonės, įtikėsiu tavimi ir pasikrikštysiu.“

Iš lotynų k. vertė V. Volungevičius, pagal Monumenta Germaniae Historica. Greogorii episcopi Turonensis Libri historiarum X, ed. B. Kursch et W. Levison, Hannoverae: Impensis Biliopolii Hahniani, 1951, p. 75.

Klausimai ir užduotys

  1. Kas įkalbinėjo Chlodvigą priimti krikštą?
  2. Koks įvykis lėmė Chlodvigo sprendimą tapti krikščioniu? Paaiškinkite kodėl.
  3. Kokia, jūsų manymu, buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi Chlodvigą priimti krikštą? Savo nuomonę pagrįskite.

Klausimai ir užduotys

  1. Kam pavyko suvienyti Frankų valstybę?
  2. Nurodykite ne mažiau kaip dvi priemones, kuriomis buvo sukurta Frankų valstybė. Kuri iš jų, jūsų manymu, buvo svarbesnė? Savo nuomonę pagrįskite.
  3. Nurodykite dvi priežastis, kodėl Chlodvigas nusprendė priimti krikštą.

Karolingų dinastija ir Frankų valstybės galybė

Vėliau, VI–VII a., Merovingų dinastijos nariams sunkiai sekėsi valdyti valstybę, tarp brolių ir kitų giminaičių dažnai kildavo kruvinų nesutarimų dėl Frankų valstybės sosto. Nesiliovė karai tiek valstybės viduje, tiek su gentimis kaimynėmis, todėl valdančios Merovingų dinastijos galia silpo. Nuo VII a. vidurio vis didesnę įtaką valstybės gyvenimui darė vyriausieji valdovo dvarų pareigūnai majordomai (lot. maior domus – namų, dvaro valdytojas). Valdovui tiesiogiai pavaldūs aukštieji pareigūnai majordomai buvo atsakingi už karaliaus dvarų ir jų turto valdymą. Iš šių pareigūnų iškiliausia tapo didikų Karolingų giminė. Iš pradžių šios giminės nariai buvo tik vieni iš daugybės majordomų, tačiau bėgant dešimtmečiams Karolingai, iš kartos į kartą paveldėdami šias pareigas, įgijo didžiulę galią ir įtaką. Jau VIII a. pirmoje pusėje jie buvo tokie galingi, kad varžėsi su pačiais Merovingais ir iš tikrųjų valdė Frankų valstybę. Galų gale 751 m. vyriausias Karolingų giminės narys Pipinas Trumpasis nuvertė ir į vienuolyną išsiuntė paskutinį Merovingų dinastijos valdovą. Frankų valstybę pradėjo valdyti nauja karalių dinastija – Karolingai.

Prieš mirdamas Pipinas Trumpasis Frankų valstybę paliko dviem savo sūnums: Karlomanui ir Karoliui. Vienas iš brolių, Karolis (742–814 m.), dėl ypatingos veiklos ir reikšmės Frankų valstybės ir Europos istorijai vėliau pradėtas vadinti Karoliu Didžiuoju (1.3 pav.). 768 m. abu broliai pradėjo valdyti jiems paskirtas valstybės dalis, tačiau po kelerių metų Karlomanas mirė ir Karolis tapo vienvaldžiu Frankų karaliumi. Beveik penkiasdešimt metų (768–814 m.) valdęs Karolis jau amžininkų buvo laikomas nepaprastu valdovu, plečiančiu Frankų valstybę, stiprinančiu Katalikų bažnyčią, puoselėjančiu mokslą ir kultūrą.

1.3 pav. Karolis Didysis su valdžios ženklais (kalaviju ir skeptru), viršuje du herbai – vokiečių ir prancūzų žemių, tapyba, dail. Albrechtas Diureris (Albrecht Dürer), XVI a. pr.

Vos pradėjęs valdyti Karolis Didysis ėmė plėsti Frankų valstybės teritoriją. Jo įtaka ir galia dar labiau išaugo, kai jo veikla peržengė valstybės ribas. Atsiliepdamas į Ròmos popiežiaus Hadrijono I pagalbos prašymą Karolis su kariuomene perkopė Alpes. Pietinėje Alpių pusėje, Apeninų pusiasalio (dab. Itãlija) šiaurėje, gyveno langobardų gentys, jos puldinėjo Romos popiežiaus valdas. 774 m. Karolio vadovaujama kariuomenė nugalėjo langobardų genčių pajėgas. Nuo tada jis titulavosi ne tik frankų, bet ir langobardų karaliumi. Ko gero, ilgiausiai Karolio Didžiojo kovos vyko su saksų gentimis, įsikūrusiomis Frankų valstybės rytų kaimynystėje (dab. šiaurės Vokietijoje). Saksų gentys, kaip ir daugelis to meto genčių, garbino daug dievų ir dievybių. Tad Karolio Didžiojo tikslas buvo ne tik šias gentis užkariauti, išplėsti savo valstybės teritoriją, bet ir pakrikštyti. Karolio Didžiojo valstybės kovos su pagonių saksų gentimis truko ilgiau nei trisdešimt metų ir baigėsi tik IX a. pradžioje, prijungus saksų genčių žemes. Esminį vaidmenį pergalingose kovose atliko Karolio Didžiojo suburta sunkioji raitija – ietimis ir kalavijais ginkluoti šarvuoti kariai ant žirgų (1.4 pav.). Žinoma, tais laikais karas ir sėkmė mūšio lauke turėjo didelę reikšmę valdovo galiai ir įtakai, tačiau labai svarbus buvo ir valdovo gebėjimas valdyti valstybę. O Karolis Didysis čia buvo ne mažiau gabus nei mūšio lauke.

1.4 pav. Karolingų sunkioji raitija kovoja su Frankų valstybę ir Europą siaubiančiais klajokliais vengrais, Štutgarto psalmynas, apie 830 m.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite valdovų dinastiją, kuri perėmė iš Merovingų dinastijos Frankų valstybės valdymą. Kuo vardu buvo pirmasis jos atstovas, tapęs Frankų valstybės valdovu?
  2. Įrodykite arba paneikite teiginį, kad Karolis Didysis plėtė Frankų valstybės teritoriją.
  3. Kas skatino Karolį Didįjį vykdyti užkariavimus? Paaiškinkite, kodėl jie buvo jam naudingi.

Karolio Didžiojo imperija

Tais laikais valdyti tokią didelę valstybę (1.5 pav.) buvo sudėtinga. Nors valdovo asmuo ir reiškė valstybę, vienas jis nebūtų pajėgęs jos valdyti. Įvairiose Frankų valstybės vietose iškilę valdovo dvarai ir rūmai buvo jo atrama atskirose valstybės dalyse. Jose valdovui atstovavo ir įvairius vaidmenis atliko pareigūnai. Dvarai, rūmai ir į juos valdovo paskirti pareigūnai išreiškė karaliaus valdžią. Čia buvo kaupiamos ūkio atsargos, surenkamos iš aplinkinių kaimų dirbamų žemių. Čia per savo keliones po karalystę apsistojęs Karolis Didysis galėjo susipažinti su vietinių reikalais, patikrinti pareigūnų darbą, įvykdyti teisingumą. Vis dėlto tokios kelionės po Frankų valstybę galėjo tik iš dalies padėti spręsti valstybės valdymo uždavinius. Valdovas fiziškai nebūtų pajėgęs aplankyti visų valstybės dalių reikiamu metu. Todėl Karolis Didysis ėmėsi ir kitų priemonių valstybei valdyti.

1.5 pav. Frankų valstybė VIII–IX a.

Svarbiausiais Karolio Didžiojo valstybės valdymo įrankiais tapo raštai ir pasiuntiniai. Per ilgus valdymo metus jis išleido daugybę raštų, vadinamų kapituliarijomis. Tai buvo valdovo raštai, įsakai ir nurodymai, surašomi po valdovo sušauktų Frankų valstybės didikų susirinkimų ir skirti pareigūnams, grafams, vyskupams ir abatams (aram. abba – tėvas). Grafai buvo kilmingi asmenys, valdę ir prižiūrėję įvairias valdovo jiems patikėtas žemes. Abatai buvo vienuolynų vyresnieji, rūpinęsi ne tik dvasiniu, bet ir ūkiniu vienuolynų gyvenimu. Vienuolynų laukuose ir žemėse dirbo valstiečiai. Nuo jų darbo našumo priklausė gėrybių kiekis. Valdovo raštai turėjo įtakos visai visuomenei, paprastų žmonių gyvenimui ir kasdienybei. Jais tarsi įstatymais turėjo būti vadovaujamasi valdant valstybę, prižiūrint valdovui priklausančių dvarų ūkį, vykdant teisingumą, rūpinantis bažnyčiomis ir vienuolynais.

Valdovo pasiuntiniai (lot. missi dominici) buvo atsakingi už tai, kad Karolio Didžiojo su patarėjais priimtais sprendimais būtų vadovaujamasi visoje didelės valstybės teritorijoje (B šaltinis). Šie pasiuntiniai, paprastai vyskupai ir grafai, buvo valdovo akys ir ausys sunkiai tais laikais pasiekiamose valstybės dalyse. Taigi Karolio Didžiojo valstybės valdymas buvo paremtas jam ištikimais dvasininkais, grafais ir didikais.

B šaltinis

Karolio Didžiojo 802 m. išleistoje kapituliarijoje valdovo pasiuntiniams skirtuose priesakuose ir taisyklėse, kurių privalėjo laikytis pareigas einantys ir užduotis vykdantys vyskupai, abatai, grafai ir kiti imperatoriaus patikėtiniai, rašoma:

„Pirmas straipsnis. Apie valdovo ir imperatoriaus siunčiamus pasiuntinius. Šviesiausiasis valdovas ir imperatorius Karolis išrenka iš savo kilmingiausių didikų protingiausius ir išmintingiausius vyrus, arkivyskupus ir vyskupus, garbingus abatus ir dievobaimingus pasauliečius ir pasiunčia juos po visą savo karalystę, kad jiems prižiūrint toliau būtų gyvenama pagal teisingą įstatymą. Tačiau ten, kur įstatymas yra klaidingas ir neteisingas, [valdovas] nurodė su didžiausiu dvasios kruopštumu tai ištirti ir suprasti, kad su Dievo pagalba trokšta tik gero. Ir tegul nė vienas nedrįsta – kaip dažnai pasitaiko – dėl savo proto ar gudrumo rašytinį įstatymą taikyti savo nuožiūra ar peržengti nei [panaudoti] prieš Dievo bažnyčias, nei prieš vargšus, nei prieš našles, našlaites ar prieš kokius kitus krikščionis.“

Iš lotynų k. vertė V. Volungevičius, pagal Monumenta Germaniae Historica. Capitulare regum francorum, T. 1, ed. A. Boretius, Hannoverae: Impensis Bibliopolii Hahniani, 1883, p. 91–92.

Klausimai ir užduotys

  1. Kas šio istorijos šaltinio autorius?
  2. Kam skirtas šis raštas?
  3. Koks šio rašto tikslas?
  4. Nurodykite visuomenės grupes, kurioms šis raštas suteikė papildomų teisių. Paaiškinkite, kaip keitėsi tų visuomenės grupių, kurios šias teises įgijo, padėtis.

VIII a. antroje pusėje Karolis Didysis buvo įgijęs tokią galią, kad į jį ne kartą kreipėsi ir pagalbos prašė Romos popiežius. Taigi Karolis buvo tapęs ir Bažnyčios gynėju. Plėsdamas savo galią ir įtaką jis siekė tokio pripažinimo, kokį prieš kelis amžius turėjo Romos imperatoriai. Išsilavinusi Karolio Didžiojo aplinka ir pats valdovas žinojo apie prieš kelis šimtmečius gyvavusią Romos imperiją ir jos šlovę. Taip pat buvo pažįstama tebegyvuojanti Bizántijos impèrija. Su Bizantija Karolis palaikė ryšius ir varžėsi dėl galios ir garbės. Tačiau Bizantijos imperatorius nežiūrėjo į Karolį Didįjį kaip į sau lygų. Todėl imperatoriaus karūna Karoliui ir jo valstybei galėjo suteikti ne tik Europos pagarbą, bet ir tam tikrą lygybę su Bizantijos imperatoriumi. Po daugiau nei trisdešimties valdymo metų Karoliui pavyko pasiekti savo aukščiausią politinį tikslą. 800 m. jis nukeliavo į Romą ir per Kalėdas, Jėzaus Kristaus gimimo dieną, popiežius Leonas III karūnavo jį kaip imperatorių. Taip Europoje buvo atkurta imperijos idėja. Ji ir po Karolio Didžiojo mirties Europoje dar gyvuos ne vieną šimtmetį.

Reikia pasakyti, kad Karolis Didysis nuosekliai siekė tapti imperatoriumi. Dar VIII a. pabaigoje jis pradėjo Achene statyti svarbiausią savo būstinę ir koplyčią (1.6 ir 1.7 pav.). Jam tapus imperatoriumi, netrukus buvo užbaigtas rūmų ir koplyčios ansamblis (C šaltinis). Šis statinys rodė jo galybę ir aukščiausią krikščioniškojo pasaulio valdovo padėtį. Acheno būstinėje Karolis Didysis praleisdavo daugiausia laiko. Čia veikė ir jo įkurta dvaro mokykla (lot. schola palatina), joje darbavosi garsiausi to meto Europos mokslo ir meno žmonės. Daug dalykų, sukurtų Karolio Didžiojo būstinėje Achene ir kituose Frankų imperijos kultūros židiniuose (vienuolynuose), padarė didelę įtaką Europos kultūrai ir išliko iki mūsų dienų.

1.6 pav. Karolio Didžiojo pastangomis IX a. pradžioje Achene pastatytos koplyčios vidus.
1.7 pav. Koplyčios Achene kupolas, IX a. pr.

C šaltinis

Šiandien nukeliavę į vakarų Vokieti galime pamatyti Karolio Didžiojo laikais sukurtų dalykų. Karolio Didžiojo biografas Einhardas IX a. pirmoje pusėje apie valdovo pastangomis Achene atliktus darbus rašė:

„Krikščionišku tikėjimu, su kuriuo nuo mažens buvo gerai susipažinęs, [Karolis Didysis] šventai ir kuo pagarbiausiai rūpinosi. Ir todėl pastatė nepaprasto grožio baziliką Achene, ir išpuošė auksu bei sidabru, šviestuvais ir masyviomis bronzos grotelėmis bei durimis. Kadangi jos statybai kolonų ir marmuro negalėjo gauti iš kitur, rūpinosi atvežti iš Romos ir Ravenos. Bažnyčią lankė uoliai, ryte ir vakare, taip pat nakties valandomis ir šventosios aukos metu, kiek leido sveikata, ir labai rūpinosi, kad visa, kas joje vykdavo, būtų daroma kuo garbingiausiai. Dažnai šventovės prižiūrėtojams primindavo, kad neleistų ką nors nederamo ar purvino įnešti ar joje laikyti. Parūpino jai tokią daugybę šventų indų iš aukso ir sidabro bei apeiginių rūbų, kad iškilmingai aukojant mišias net durininkams, kurie yra žemiausi bažnytinėje hierarchijoje, nebūtų reikalo patarnauti apsirengus savais rūbais.“

Einhardas, Karolio Didžiojo gyvenimas, iš lotynų k. vertė M. Čiurinskas, Vilnius: Aidai, 2005, p. 46.

Klausimai ir užduotys

  1. Kokį tikėjimą išpažino Karolis Didysis?
  2. Koks ypatingas statinys Achene buvo pastatytas Karolio Didžiojo pastangomis?
  3. Nurodykite du Acheno katedros puikumą atskleidžiančius bruožus.

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl Karolis Didysis leido kapituliarijas?
  2. Nurodykite ir apibūdinkite dvi priemones, kuriomis Karoliui Didžiajam pavyko ne tik išlaikyti valdžią, bet ir sukurti stiprią Frankų valstybę. Kuri iš jų, jūsų manymu, buvo svarbesnė? Savo nuomonę pagrįskite.
  3. Nurodykite, kokią politinę viršūnę pasiekė Karolis Didysis.
  4. Kuo Karolio Didžiojo imperijai buvo svarbus Acheno miestas?
  5. Išvardykite dabartines valstybes, kurių teritorijose gyvavo Frankų imperija.

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kaip šių laikų Acheno mieste įamžintas Karolio Didžiojo atminimas.

Karolio Didžiojo imperijos palikimas

Po Karolio Didžiojo mirties Frankų valstybės valdymą perėmė jo sūnus Liudvikas Pamaldusis. Jam sekėsi valdyti tėvo sukurtą imperiją. Tačiau Liudviko Pamaldžiojo trys sūnūs, Karolio Didžiojo anūkai, priešinosi imperatoriaus vienvaldystei ir po tėvo mirties, 843 m., Verdeno sutartimi padalijo Frankų imperiją į tris karalystes: Vakarų̃ Fránkų, Lotari̇̀ngijos ir Rytų̃ Fránkų (1.8 pav.). Nors Karolio Didžiojo sukurtas politinis darinys nebuvo ilgalaikis, jo vardas ir šlovė pasklido tuoj po jo mirties. Viduramžiais Karolis Didysis buvo laikomas valdovo pavyzdžiu, be to, tuomet įsitvirtino jo kaip Europos tėvo vaizdinys. Juk jis sukūrė didžiulę imperiją ir pradėjo krikščioninti pagonių gentis. Iš Karolio Didžiojo vardo įvairiose Europos kalbose kilo karaliaus titulo pavadinimas (ček. kral, lenk. król, rus. karol), o pagrindinėje Karolio Didžiojo būstinėje Achene vėliau buvo karūnuojami iš vokiečių žemių kilę valdovai.

1.8 pav. Frankų imperijos padalijimas 843 m. Verdeno sutartimi

Nors Karoliui Didžiajam nepavyko su kurti tvaraus politinio darinio, jo indėlis į kultūrinę aplinką ypač didelis. Karolio Didžiojo imperijoje buvo pastatyta daugybė vienuolynų ir bažnyčių, sukurta nuostabių meno kūrinių (1.9 pav.). Jam valdant, prie pagrindinių bažnyčių (katedrų) pradėtos kurti mokyklos, vienuolynai buvo svarbiausi to meto kultūros ir mokslo židiniai. Daug tų laikų architektūros, meno ir rašto paminklų išliko ir byloja apie ypatingą Frankų valstybės ir Karolio Didžiojo indėlį į Europos valstybių istoriją.

1.9 pav. Karolio Didžiojo laikais įkurtas Šv. Jono benediktinų vienuolynas, VIII–IX a. sandūra. Bažnytėlė kairėje išliko iki šių dienų, Miustairas (Müstair), Šveicãrija.

Klausimai ir užduotys

  1. Kas valdė Frankų imperiją po Karolio Didžiojo mirties? Kodėl būtent jis?
  2. Kaip pasikeitė Frankų imperija pasirašius Verdeno sutartį?
  3. Paaiškinkite, kodėl Viduramžiais įsitvirtino Karolio Didžiojo kaip Europos tėvo vaizdinys.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kuriame amžiuje buvo sukurta Frankų valstybė? Kas ir kodėl laikomas šios valstybės įkūrėju?
  2. Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris Frankų valstybės valdymo bruožus. Kuris iš jų, jūsų manymu, labiausiai skatino Frankų valstybę suklestėti? Savo nuomonę pagrįskite.
  3. Apibūdinkite Karolio Didžiojo politinį ir kultūrinį palikimą išsamiau aptardami bent po vieną dalyką.

TYRINĖKITE!

Parenkite pristatymą, stendą arba tinklalaidę apie Chlodvigo žmoną Klotildą.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Kaip manote, ar neperdedame iškeldami Karolio Didžiojo darbus ir jį vadindami Europos tėvu? Savo nuomonę pagrįskite.

Prašau palaukti