Tema 3.4 (Istorija 10)

Lietuvos nepriklausomybės karas (1918 m. pabaiga – 1920 m.)

Šioje temoje MES:

  • išsiaiškinsime Lietuvõs nepriklausomybės karo priežastis;
  • išskirsime svarbiausias Lietuvos nepriklausomybės kovas;
  • įvertinsime Lietuvos nepriklausomybės karo padarinius.

Lietuvos padėtis po Pirmojo pasaulinio karo

AKTUALU! Kodėl pirmoji Lietuvos vyriausybė neskubėjo kurti savo šalies kariuomenės?

1918 m. lapkričio mėn. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš užimtos teritorijos. Antantės valstybės siekė taikos Euròpoje, todėl Paryžiaus priemiestyje Versalyje 1919 m. birželio 28 d. buvo pasirašyta Versalio taikos sutartis, pagal kurią Vokietijà neteko dalies savo ikikarinės teritorijos, buvo pertvarkytas politinis Euròpos žemėlapis.

Permainos tarptautinėje erdvėje tiesiogiai paveikė ir Lietuvą. 1918 m. lapkričio 11 d. Lietuvojè sudaryta pirmoji vyriausybė (jai ėmė vadovauti Augustinas Voldemaras (1883–1942): buvo pradėtos steigti lietuvių valdžios institucijos, policija, savivaldybės. Iš pradžių Lietuvos valdžia neskubėjo steigti kariuomenės, skubotam karinių pajėgų kūrimui ypač nepritarė A. Voldemaras (4.1 pav.). Jis laikėsi nuomonės, kad valstybės saugumui pakanka policijos. „Karo mes su niekuo nevedame, – anot A. Voldemaro, – ir nė vienas iš mūsų kaimynų – vokiečių, lenkų, ukrainų, rusų ir latvių – neturi pagrindo mūsų užpulti, taigi didelių spėkų rubežiams sergėti ir nereiks.“ Lūkesčiai neišsipildė ir, vokiečiams traukiantis, į Lietuvą, pamiršusi dar neseniai savo skelbtą tautų apsisprendimo principą, pradėjo veržtis Soviẽtų Rùsija.

  • 1
4.1 pav. Pirmoji Lietuvos vyriausybė. Trečias iš kairės – vyriausybės vadovas, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministras Augustinas Voldemaras.

Klausimai ir užduotys

  1. Apibūdinkite pirmosios Lietuvos vyriausybės sukūrimo aplinkybes.
  2. Nurodykite pirmuosius A. Voldemaro vyriausybės atliktus darbus.

Lietuvos kovos su Sovietų Rusija

AKTUALU! Kodėl 1918 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės atsiradimas buvo nepriimtinas Sovietų Rusijai?

Dar prieš Vokietijai pasiduodant Antantei, bolševikinėje Rùsijoje buvo pradėta formuoti Vakarų armija Báltijos kraštams ir Lénkijai okupuoti. 1918 m. gruodžio 7 d. Soviẽtų Rùsijos Raudonosios armijos kariniai daliniai pradėjo žygį į Vakarus. Jie pamažu slinko užimdami vokiečių paliekamą teritoriją. Gruodžio antroje pusėje Raudonoji armija įžengė į Lietuvą (4.2 pav.), Vilniuje buvo sudaryta nuo Sovietų Rusijos priklausoma vyriausybė, vadovaujama Vinco Kapsuko. Vyriausybė paskelbė, kad įkuriama Lietuvõs Soviẽtų Respùblika. Šios prosovietinės vyriausybės tikslas buvo įtraukti Lietuvą į Soviẽtų Rùsiją. Lietuvos Sovietų Respublika ir Baltarùsijos Soviẽtų Socialistinė Respùblika 1919 m. vasario mėn. buvo suvienytos į vieną valstybę Litbèlą, tačiau jau rugpjūčio mėn. bolševikai karą pralaimėjo ir Litbelas buvo panaikintas.

4.2 pav. Pirmojo pėstininkų pulko vadas Kazys Ladyga (Ladiga) tardo į nelaisvę paimtą bolševikų komisarą (centre, 1920 m.).

1918 m. pabaigoje Lietuvos padėtis buvo sudėtinga: nesuspėta suburti daugiau karių, trūko ginkluotės, lemiamu momentu Lietuvos Tarybos prezidiumo pirmininkas A. Smetona ir ministras pirmininkas bei užsienio reikalų ministras A. Voldemaras, užuot likę tėvynėje, išvyko į užsienį ieškoti paramos. Šią kritinę akimirką iniciatyvos ėmėsi Mykolas Sleževičius (1882–1939, 4.3 pav.) – jis suformavo naują koalicinę laikinąją vyriausybę. 1918 m. gruodžio 29 d. Mykolas Sleževičius ir krašto apsaugos ministras M. Velykis (1884–1955) pasirašytame atsišaukime „Į Lietuvos piliečius“ kvietė gyventojus stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę ir eiti ginti tėvynės. Per keletą savaičių į kariuomenę įstojo apie tris tūkstančius savanorių.

4.3 pav. Mykolas Sleževičius

Raudonoji armija artėjo prie Vilniaus, todėl 1919 m. sausio 2 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė įteikė nòtą Sovietų Rusijos vyriausybei ir apleido miestą. Bolševikai į notą nekreipė dėmesio. Sausio 3 d. iš Vilniaus pasitraukė ir vokiečiai, po dviejų dienų į miestą įžengė Raudonoji armija. Vilnių bolševikai valdė nuo 1919 m. sausio 6 d. iki balandžio 19 d., kol miestą užėmė lenkų kariuomenė. 1918–1919 m. bolševikų kariuomenė, nors ir turėjo daug daugiau karių, nebuvo okupavusi visos Lietuvos. Suvalkijos ir Žemaitijos užėmė tik nedidelius plotus ir tik trumpą laiką. Ilgiausiai buvo okupuota Zarasų apskritis – nuo 1918 m. gruodžio 23 d. iki 1919 m. rugpjūčio 25 dienos.

Į Kaũną persikėlusios Lietuvos laikinosios vyriausybės padėtis buvo nepavydėtina: valdžios įstaigoms trūko patalpų, inventoriaus, savanoriams trūko kareivinių ir, svarbiausia, lėšų. Padėtis šiek tiek pagerėjo, kai vokiečių civilinė valdžia Lietuvos laikinajai vyriausybei skyrė 3 mln. markių kariuomenei burti ir ginklams pirkti. Vykdant 1918 m. lapkričio 23 d. paskelbtą Lietuvos kariuomenės organizavimo įstatymą ir anksčiau minėtą atsišaukimą, raginantį Lietuvos jaunuolius stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę, taip pat vėliau pašaukus naujokų, Lietuvos valdžiai per beveik du mėnesius pavyko sudaryti stiprius karinius dalinius, jie vasario mėn. jau kovėsi su bolševikais.

Vokiečių savanorių padedami, 1919 m. vasario mėn. lietuvių kariai atrėmė bolševikų puolimą prie Kėdáinių (žuvo pirmasis Lietuvos savanoris Povilas Lukšys (1886–1919) ir Alytaũs (žuvo pirmasis Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius (1894–1919, 4.4 pav.). Tų pačių metų pavasarį lietuvių kariuomenė su vokiečių savanoriais išvijo bolševikus iš didžiosios dalies Lietuvos teritorijos. Vasaros pradžioje, kai pasibaigė vokiečių savanorių tarnybos sutartis, lietuviai toliau sėkmingai kovojo su bolševikais ir 1919 m. rugpjūčio mėn. šie buvo priversti pasitraukti iš Lietuvos. 1920 m. liepos 12 d. Maskvojè Lietuvà ir Sovietų Rusija pasirašė taikos sutartį (1 šaltinis), Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

4.4 pav. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl kilo Lietuvos ir Sovietų Rusijos karas?
  2. Pasakykite ir žemėlapyje raskite pagrindines Lietuvos karo su Sovietų Rusija mūšių vietas.

Lietuvos karas su bermontininkais

AKTUALU! Kaip vyko Lietuvos kovos su bermontininkais?

Kompjeno paliaubomis Vokietija buvo įpareigota kurį laiką neišvesti savo kariuomenės iš Baltijos valstybių ir ginti jas nuo bolševikų. Baltijos šalių prašymu Vokietija karo išvargintus ir dažnai bolševikų įtakai pasidavusius karius išsiuntė į Vokietiją, į jų vietą paskyrė savanorių dalinius. Lietuvai kovojant su bolševikais, į pagalbą atvyko vokiečių savanorių, jie siekė neleisti bolševikų kariuomenei veržtis į Vakarų Euròpą. Vokiečiai savanoriai įsikūrė pietinėje Lãtvijos teritorijoje. Kiek vėliau prie jų prisijungė rusų savanoriai, kurie per karą buvo tapę vokiečių belaisviais. Jiems vadovavo Pavelas Bermontas-Avalovas (1877–1973).

Bermontininkai siekė atkurti ikibolševikinę Rùsiją, todėl buvo nusiteikę prieš Baltijos šalių nepriklausomybę. 1919 m. vasarą užėmę didelę dalį Žemaitijos, jie elgėsi kaip okupantai ir padarė daug žalos vietos gyventojams. Nuo 1919 m. spalio vidurio įvairiose Lietuvos vietose Lietuvos kariuomenės daliniai kovėsi su bermontininkais. Lapkričio 21–22 d. vyko lemiamas lietuvių puolimas – kautynės su bermontininkais Radviliškio apylinkėse (4.5 pav.). Lietuvos kariuomenei atiteko Radviliškis ir didelis grobis ginkluotės. Pergalė prie Radviliškio privertė bermontininkus greičiau pasitraukti iš Lietuvos teritorijos.

4.5 pav. Atvirukas „Karo grobis, paimtas mūšyje su bermontininkais“. Geležinkelio platformose sukrauti lėktuvai. Išleido Onos Vitkauskytės knygynas Kaune.

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl kilo Lietuvos karas su bermontininkais?
  2. Pasakykite ir žemėlapyje raskite pagrindines Lietuvos karo su bermontininkais mūšių vietas.

Lietuvos ir Lenkijos karas

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl 1920 m. spalio mėn. tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašyta Suvalkų sutartis sulaukė prieštaringų vertinimų?

Daugelis lenkų politikų neįsivaizdavo atkurtos Lenkijos be Lietuvos, todėl nieko nenorėjo girdėti apie 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir, pasitaikius progai, lietuvių žemes ketino prijungti prie Lenkijos. Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski, 1867–1935, 4.6 pav.) vizija buvo federacinė valstybė, kurią sudarytų Lenkija, Lietuva, Ukrainà ir galbūt Baltarùsija.

4.6 pav. Juzefas Pilsudskis
4.7 pav. Marcelė Kubiliūtė

1919 m. balandžio mėn. lenkų kariniai daliniai užpuolė Raudonąją armiją ir užėmė Vilnių. Raudonoji armija ėmė trauktis, lenkai veržėsi į Lietuvos gilumą. Tik įsikišus Didžiajai Britãnijai ir Prancūzijai, lietuvių ir lenkų kovos kurį laiką buvo pristabdytos. 1919 m. liepos 26 d. buvo nustatyta demarkãcijos linija (Punskas ir Seinai liko Lenkijos pusėje). Kai konfliktas aprimo, slapta Lenkų karinė organizacija 1919 m. rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje Kaunè planavo įvykdyti valstybės perversmą. Dėl lietuvių žvalgybos darbuotojos Marcelės Kubiliūtės (1898–1963, 4.7 pav.) Lietuvos valdžiai pateiktos informacijos sąmokslas buvo atskleistas, o jo organizatoriai nubausti.

Nauja grėsmė Lietuvai iškilo 1920 m. balandžio pabaigoje, kai lenkų kariuomenė pradėjo pulti Sovietų Rusiją. Šiame kare Baltijos valstybės išliko neutralios. Lenkai, puoselėdami siekį atkurti Abiejų Tautų Respubliką, užėmė Kyjivą ir veržėsi gilyn į Rùsiją. Bolševikams pavyko ne tik atsilaikyti, bet ir išstumti lenkus iš savo teritorijos. Tokiomis aplinkybėmis Sovietų Rusija ir Lietuva liepos 12 d. sudarė taikos sutartį, pagal ją bolševikai Lietuvai pripažino Vilnių, Gardiną ir Ašmeną. Šios teritorijos dar buvo okupuotos lenkų kariuomenės. Netrukus Vilnius atiteko bolševikams ir šie, laikydamiesi neseniai sudarytos sutarties, liepos 15 d. perleido Vilnių Lietuvai. Lietuva slaptame sutarties priede suteikė Raudonajai armijai teisę naudotis dalimi Lietuvos teritorijos tol, kol vyksta karas su Lénkija.

Vilniaus sugrąžinimas Lietuvai nebuvo draugiškas bolševikų gestas. Tolesnis valstybės likimas turėjo priklausyti nuo bolševikų karo su lenkais. Jei bolševikai būtų laimėję, Lietuva būtų tapusi Sovietų Rusijos dalimi. Bolševikai pralaimėjo lenkams prie Váršuvos. Po stebuklo prie Vyslos (taip pavadintas bolševikų pralaimėjimas) žlugo bolševikų planai komunizmą išplėsti ne tik Lénkijoje, bet ir kitose Vidurio Europos valstybėse.

Kai bolševikai pralaimėjo, lenkai vėl ėmė pulti Lietuvą (4.4 pav.). Tačiau įsikišo Tautų Sąjunga, ir 1920 m. spalio 7 d. Lietuva su Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį (2 šaltinis). Abi valstybės pažadėjo nutraukti karo veiksmus prie sutartos demarkacijos linijos, pagal kurią Vilnius buvo paliktas Lietuvos pusėje. Suvalkų sutarties 5 straipsnis skelbė: „Šioji sutartis pradeda veikti 1920 m. spalių 10 d. 12 valandą, neliesdama vienok jau įvykinto iki šiam laikui karo veiksmų sustabdymo ir galioja ligi galutinio visų Lietuvos ir Lenkų ginčijamų teritorinių klausimų išsprendimo.“

Tačiau tolesni įvykiai parodė, kad Lénkija neketino paisyti įsipareigojimų. Dar derybų atstovams neišsiskirsčius, atėjo žinia iš Lietuvos kariuomenės vadovybės, kad lenkų kariuomenė, vadovaujama generolo Liucjano Želigovskio (Lucjan Żeligowski, 1865–1947), žygiuoja Vilniaus kryptimi. Lietuvos valdžia įteikė Lenkijos valdžiai notą, tačiau ši dėjosi nieko nežinanti apie L. Želigovskio veiksmus. Tai buvo netiesa. Spalio 9 d. lenkų daliniai, dar neįsigaliojus Suvalkų sutarties nuostatoms, užėmė Vilnių ir pradėjo veržtis į Lietuvos teritorijos gilumą Kaũno kryptimi. Lietuvai pavyko apsiginti tik tada, kai lietuvių kariuomenė laimėjo prie Širvintų (4.8 pav.) ir Giedráičių (kovose žuvo Lietuvos Steigiamojo Seimo narys karininkas Antanas Matulaitis (1895–1920, 4.9 pav.). Vėl įsikišo Tautų Sąjunga, ir kovos su lenkais baigėsi, tačiau Vilniaus kraštas liko Lenkijai.

4.8 pav. Lietuvos kariuomenės artilerijos brigados kariai per paskutinį mūšį lenkų fronte ties Širvintomı̇̀s (1920 m.)
4.9 pav. Antanas Matulaitis

Vilniaus kraštas, lenkų okupacijos pradžioje įvardytas kaip nauja valstybė Vidurio Lietuva, 1922 m. buvo prijungtas prie Lenkijos (4.10 pav.). Dėl šios priežasties Lietuva ir Lenkija nepalaikė diplomatinių santykių. Tarpukariu Vilniaus kraštas buvo Lenkijos provincija: vietos gyventojai turėjo laikytis lenkiškų įstatymų, valstybinė kalba buvo lenkų. Dėl Lenkijos ir Lietuvos konflikto lietuvių padėtis buvo sudėtinga: Lenkijos valdžia varžė bent kiek aktyvesnę Vilniaus krašto lietuvių tautinę veiklą, persekiojo jų veikėjus, lietuviškas mokyklas stengėsi paversti lenkiškomis (panaši lenkų mažumos padėtis buvo Lietuvoje).

4.10 pav. Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl kilo Lietuvos ir Lenkijos karas?
  2. Pasakykite ir žemėlapyje raskite pagrindines Lietuvos karo su Lenkija mūšių vietas.

Lietuvių padėtis buvo sunki ir dėl to, kad jie sudarė gyventojų mažumą: 1909 m. iš 205,2 tūkst. Vilniaus (kartu su 7,3 tūkst. gyventojų turinčia Naująja Vilnia) gyventojų lenkų buvo 77,5 tūkst. (37,7 proc.), žydų 75,5 tūkst. (36,8 proc.), rusų (kartu su baltarusiais) 37,3 tūkst. (18,3 proc.), lietuvių  2,5 tūkst. (1,2 proc.). Įvairiais duomenimis, 1930 m. visame Vilniaus krašte gyveno apie 25 proc. lietuvių. 1939 m. spalio pabaigoje Vilniaus kraštą prijungus prie Lietuvos, vietos lietuvių padėtis iš esmės pagerėjo, o krašte pamažu buvo įvesti lietuviški įstatymai.

Po įtemptų dvejus metus trukusių nepriklausomybės kovų Lietuva, nors ir apkarpyta teritorija, išliko tarpukario Europos žemėlapiuose. Tai buvo didelis jaunos nepriklausomos valstybės laimėjimas.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Apibūdinkite Tautų Sąjungos poziciją Lietuvos ir Lenkijos kare.
  2. Kuo Lietuvai buvo skaudi 1920 m. spalio 9 diena?
  3. Kodėl Lietuvai, pasibaigus nepriklausomybės karui, pavyko apginti nepriklausomybę?
  4. Nurodykite Lietuvos nepriklausomybės karo padarinius.

TYRINĖKITE!

Remdamiesi internetu ir artimųjų pasakojimais, pasidomėkite, kaip jūsų artimoje aplinkoje įamžintas 1918 m. pabaigoje – 1920 m. vykęs Lietuvos nepriklausomybės karas.

Darbas su šaltiniais

1 šaltinis

Iš Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos (Maskvõs) sutarties

Remdamasi Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos paskelbtąja visų tautų teise laisvai apsispręsti ligi joms visiškai atsiskiriant nuo valstybės, kurios sudėtyje jos yra, Rusija be atodairų pripažįsta Lietuvos Valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi Lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu. <…>

Rusijos Vyriausybė savo lėšomis sugrąžina Lietuvõn ir perduoda Lietuvos Vyriausybei bibliotekas, archyvus, muziejus, dailės kūrinius, mokslo vadovėlius bei įnagius, dokumentus ir kitokį mokyklų, mokslo, valdžios, tikybos, visuomenės ir luomo ištaigų turtą, jei pažymėti daiktai buvo išvežti iš Lietuvos pasaulinio, 1914–1917 metų karo laiku ir faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybės arba visuomenės įstaigų žinioje. <…>

Rusijos Vyriausybė, turėdama omenyje, kad Lietuva pasaulinio karo metu buvo beveik visa nuniokota ir kad Lietuvos piliečiai net negali atsistatyti savo ūkio, tarp kita ko savo sugriautų ir sudegintų trobesių dėl Lietuvos girių sunaikinimo, pareiškia sutinkanti:

<…> Išduoti Lietuvos Vyriausybei tris milijonus rublių aukso per pusantro mėnesio nuo šios sutarties ratifikavimo dienos.

„Lietuvos taikos sutartis su Rusija“

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.

  1. Nurodykite taikos sutartimi Sovietų Rusijos Lietuvai duotus įsipareigojimus politikos, ekonomikos ir kultūros srityse.
  2. Kuri taikos sutarties nuostata Lietuvai buvo svarbiausia?
  3. Kaip turėjo pasikeisti Lietuvos padėtis pasirašius taikos sutartį?
  4. Kokiu tikslu Sovietų Rusija su Lietuva pasirašė taikos sutartį?
  5. Padarykite išvadą apie to meto (taikos sutarties sudarymo) Lietuvos ekonominę ir politinę padėtį.

2 šaltinis

Istorikas Bronius Makauskas apie Suvalkų sutartį

Lietuva Tautų Sąjungai pateikė protestą dėl lenkų veiksmų užimant Vilnių, iškart ėmė vertinti tai kaip Suvalkų sutarties sulaužymą, reikalavo, kad tarptautinė bendruomenė energingai ir skubiai įsikištų. Tuo tarpu Lenkijos diplomatai lyg niekur nieko telegrama Lietuvos valdžiai spalio 9 d. pasiūlė pratęsti demarkacijos liniją nuo Bastūnų tolyn į rytus, taip pat, remiantis Suvalkų susitarimo punktais, spalio 13 d. pratęsti derybas. Atsakydama į tai Lietuvos URM spalio 12 d. pareiškė lenkams griežtą protestą dėl geros valios trūkumo ir pareikalavo iš Lenkijos pasiaiškinti dėl L. Želigovskio veiksmų, dėl to, kad karinės pajėgos būtų atitrauktos iš okupuotų Lietuvos teritorijų. Tą pačią spalio 12 d. Vilniuje L. Želigovskis išleido dekretą Nr. 1 dėl vadinamosios „Vidurio Lietuvos“ įkūrimo, kaip J. Pilsudskio „paskutiniosios vilties“ prisijungti Lietuvą. <…>

Lietuva pasirūpino Suvalkų sutartį įregistruoti Tautų Sąjungoje ir tikėjosi panaudoti tolesnėms deryboms, lenkų diplomatinei klastai atskleisti ir Vilniui atgauti. Lenkija tikėjosi šia sutartimi nuraminti tarptautinę nuomonę ir pridengti savo agresiją prieš Lietuvą. Taigi tai, kaip ši sutartis nuvertinta (Lenkija) ir sureikšminta (Lietuva), mums po šimto metų tėra tik sudėtingos kaimynystės priminimas, dar viena skaudi istorijos pamoka.

Bronius Makauskas, „Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)“, 2021 m. kovo 4 d.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.

  1. Apibūdinkite Lietuvos valdžios reakciją į šaltinyje aprašytus L. Želigovskio veiksmus.
  2. Kokiomis priemonėmis Lietuvos valdžia mėgino išspręsti šaltinyje aprašytą konfliktą su Lenkija?
  3. Kaip šaltinio autorius vertina lenkų veiksmus spalio 9 dieną?
  4. Kaip Lenkija bandė gerinti santykius su Lietuva po spalio 9 dienos?
  5. Padarykite išvadą apie to meto Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Sąvokos

Demarkãcijos linija – linija, paliaubų metu atribojanti kariaujančių valstybių kariuomenes iki nuolatinės sienos, kuri nustatoma taikos ar kitokia sutartimi.

Litbèlas – Lietuvos–Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika, bolševikų įkurta sovietinė respublika; ji egzistavo 1919 m. vasario–rugpjūčio mėn. Baltarusijos ir dalies Lietuvos teritorijoje, užimtoje Raudonosios armijos.

Notà – oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, kai norima pareikšti pretenzijas, protestą arba informuoti apie kokius nors įvykius ar dalykus.

Prašau palaukti