Kaip suprasti?
Šiurpės dažnai pasakojamos susirinkus būreliui vaikų kokioje nors nuošalioje, tamsioje vietoje, kad negirdėtų vyresnieji. Jų veikėjai ir situacijos dažnai kartojasi. Šiurpėmis norima pagąsdinti, kalbama apie mirtį, vaiduoklius, kitus baisumus. Tačiau kartais jų pabaiga būna netikėtai linksma ir laiminga.
Juodi kaspinai
Kartą gyveno mergaitė, ir jos tėvai turėjo išvažiuoti į Kauną. Ją paliko namuose. Ir paliko juoduosius kaspinus, kurių neleido liesti. Jie išvažiavo, ir mergaitė sumanė pažaisti su tais kaspinais. Ji žaidė ir pradėjo į juos įsipainioti. Staiga išgirdo balsą: „Mergaite mergaite, palik šituos juodus kaspinus, nes juoda ranka prie tavo namų!“ Ji nuėjo į rūsį, nes ten buvo radijas, ir jį išjungė. Pradėjo vėlei žaisti ir išgirdo tik, kad: „Juodoji ranka jau prie tavo durų!“ Ji pradėjo šiek tiek išsigąsti. Tada bandė juoduosius kaspinus nukirpti. Ir vėl išgirdo baisų ir kraupų balsą: „Mergaite mergaite, juodoji ranka jau prie tavęs!“ Ji dar labiau išsigando. BU! (Jei šią istoriją pasakosi draugui, „bu“ sakyk taip, lyg gąsdintum jį. Jis tikrai išsigąs!)
Atiduok širdį
Juodame juodame mieste, juodoje juodoje gatvėje, juodame juodame name, juodoj juodoj laiptinėj, juodame juodame bute, juodame juodame kambaryje gyvena žmogus, kuris sako: „Atiduok širdį!“ (Taip sakant, reikia griebti arčiausiai stovinčiam draugui už širdies.)
Rūsyje
Vieną kartą gyveno tokia šeima. Mama sumanė iškepti pyragą. Bet pažiūrėjo – ogi uogienės nėra. Ir pasiuntė vyrą, kad nueitų į rūsį uogienės atnešti. Pusvalandis, valanda – kaip nėra, taip nėra vyro. Tada nusiuntė močiutę. Pusvalandis, vėl valanda praėjo. Kaip nėra, taip nėra. Tada nusiuntė sūnų. Jis irgi išėjo ir negrįžo. Tada mama pasiryžo eiti pati. Eina, lipa vis bijodama rūsin. Atidaro rūsio duris. Ogi žiūri – visi susėdę uogienę valgo.
Aptariame tekstą
- Aptarkite, kur ir kada vyksta šių pasakojimų veiksmas. Kuo ypatingi laikas arba vieta?
- Kuo ypatingos kitos šių įvykių aplinkybės? Kas kelia baimę ar šiurpą?
- Patvirtinkite arba paneikite teiginį, kad šiurpėse baimė kyla arba piktosios jėgos pasirodo tuomet, kai veikėjas lieka vienas. Atsakydami pasiremkite ir kitomis jums žinomomis šiurpėmis.
- Kokios spalvos vyrauja šio tipo pasakojimuose? Atsakydami pateikite pavyzdžių.
- Kai kurie čia pateiktų šiurpių veikėjai pažeidžia draudimus. Kokie tie draudimai?
- Kurios iš šių šiurpių baigiasi netikėtai linksmai?
Apibendriname
- Pasvarstykite, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis vaikai pasakoja vieni kitiems šiurpes. Jeigu jums teko sekti šiurpes arba jų klausytis, papasakokite, kaip tai vyko. Ar tikrai buvo baisu?
- Įvertinkite šiurpes, žvelgdami kurio nors iš trijų skirtingų žmonių žvilgsniu:
- žmogaus, kuriam patinka viskas, kas yra netikėta: šiek tiek gąsdina, bet dažnai baigiasi linksmai;
- žmogaus, kuris iš pasakojimų laukia kokios nors naudos, pamokymų;
- žmogaus, kuris atmeta bet kokius išsigalvojimus, nes jam patinka tik realūs dalykai.
Jeigu norite, žvelkite savaip ar siedami skirtingus požiūrius.
- Į kokias sakmes panašios šiurpės? Kuo jos skiriasi nuo tų sakmių?
Kuriame tekstą
Sukurkite šiurpę ir ją iliustruokite. Atsižvelkite į veiksmo vietos, laiko, veikėjų aprašymą, situaciją keičiančio įvykio nupasakojimą. Skirkite dėmesio reikšmingoms detalėms, kuriančioms šiurpinantį įspūdį.