Tautinė valstybė

Nepriklausomybės paskelbimas

XIX amžiaus antrojoje pusėje vykę sukilimai, kova už lietuviško spausdinto žodžio išsaugojimą, slaptosios mokyklos, aktyvi iš valstiečių kilusių inteligentų veikla budino ir telkė lietuvių tautą. XIX amžiaus pabaigoje pasirodė pirmasis lietuviškas laikraštis „Aušra“, kurį įsteigė ir kuriam daug rašė Jonas Basanavičius. Šis, kaip ir kiti laikraščiai – pavyzdžiui, „Varpas“, buvo spausdinamas Vokietijoje ir nelegaliai gabenamas į Lietuvą. Taigi XIX amžiaus antrojoje pusėje ėmė rodytis vis daugiau lietuvių tautinio atgimimo ženklų.

Tautos atgimimui ypač svarbus Jono Basanavičiaus vaidmuo. Dažnai jis netgi vadinamas tautos tėvu. Jonas Basanavičius jaunystėje kalbėjo ir rašė (pavyzdžiui, savo dienoraštį) lenkų kalba. Bet studijų metais suprato lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos savitumą, todėl savo gyvenimą paskyrė tautos budinimui. Kaip minėta, jis įsteigė pirmąjį lietuvišką laikraštį, domėjosi lietuvių kalba, rinko ir tyrinėjo tautosaką, pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, dalyvavo steigiant Lietuvos mokslo draugiją.

XX amžiaus pradžioje, Pirmojo pasaulinio karo metais, nusilpo tiek Rusija, tiek tuo metu Lietuvą užėmusi Vokietija. Karo pabaigoje atsirado galimybė lietuvių tautai paskelbti savo nepriklausomybę. Tai įvyko 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje. Čia susirinkę lietuvių tautos atstovai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Jis buvo nelegaliai išspausdintas dalyje laikraščio „Lietuvos aidas“ tiražo, bet didžioji šių laikraščių dalis buvo sunaikinta okupacinės valdžios.

Jonas Basanavičius

Kokie XIX amžiaus įvykiai priartino nepriklausomybės paskelbimą? Kuo jie buvo svarbūs?
Koks Jono Basanavičiaus vaidmuo, budinant lietuvių tautą?
Kada lietuviai paskelbė savo valstybės Nepriklausomybės Aktą? Kodėl tai įvyko būtent tuo metu?

Daugiau

Tautinė valstybė

Naujoji Lietuvos valstybė buvo kuriama prisimenant garbingas praeities kovas su kryžiuočiais, Vytauto Didžiojo laikus, bet buvo ir keletas svarbių skirtumų nuo ankstesnės, senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK). Labai svarbi tapo lietuvių kalba, tautinė kultūra, lietuvių tautosaka: dainos, liaudies pasakojimai, papročiai. Naujoji Lietuvos valstybė buvo tautinė. Lietuviais buvo laikomi asmenys, gimtąja kalba laikantys lietuvių kalbą. Aišku, naujojoje Lietuvoje gyveno ir kitų tautų atstovų: lenkų, žydų, rusų ir kt. Jie visi tapo Lietuvos Respublikos piliečiais.

Atgimusiai naujajai Lietuvai reikėjo ir naujos vėliavos. Tautinė trispalvė vėliava buvo kuriama atsižvelgiant į lietuvių tautinių drabužių spalvas.

Taigi šiandien, galvodami apie Lietuvos praeitį, turime sieti dvi Lietuvos istorijas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuri susikūrė beveik prieš 800 metų, ir naujosios Lietuvos, susikūrusios prieš šimtą metų. Svarbu pabrėžti, kad abiejų istorija mums vienodai svarbi, todėl abi vėliavos plevėsuoja greta.

Kodėl atkurtoji Lietuva vadinama tautine valstybe?
Prisiminkite, ką reiškia tautinės vėliavos spalvos.
Kuo naujoji Lietuva skyrėsi nuo LDK?

Daugiau

Skaitome Nepriklausomybės Aktą

Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai

Laikraštyje „Lietuvos aidas“ išspausdintas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas

Kokiame laikraštyje ir kurią dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas?
Nepriklausomybės Aktas išspausdintas skirtingais šriftais. Didesnės ar paryškintos raidės reiškia svarbesnius Akto žodžius. Išrinkite juos ir aptarkite, kurie iš jų yra svarbiausi ir kodėl.
Kaip suprantate pasakymą: „Lietuvos Taryba vienu balsu nutarė“?
Kokią svarbiausią žinią pasauliui skelbia šis Aktas? Pacituokite svarbiausias Akto vietas.
Pasidomėkite, kas pasirašė Nepriklausomybės Aktą.
Ką žinote apie Nepriklausomybės Akto originalą? Kodėl jis taip vertinamas?
Atsakykite į apibendrinamuosius klausimus ir sudarykite lentelę.
- Surašykite kelis svarbiausius Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo faktus.
- Kokių klausimų jums kelia Lietuvos atgimimo istorija?
- Kaip manote, kodėl lietuvių tauta taip siekė nepriklausomybės?
- Kokius jausmus jums sukelia trispalvė vėliava ir Vasario 16-osios šventė?