Slaptųjų mokyklų steigimas

Kaip veikė slaptosios mokyklos

Po 1863 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, buvo uždaromos ir prie bažnyčių veikusios lietuviškos mokyklos. Valdžia vertė tėvus savo vaikus leisti į rusiškas mokyklas. Bet lietuviai nepakluso ir šiam įsakymui. Kaimuose imtos steigti pačių valstiečių išlaikomos slaptos mokyklėlės. Tokios mokyklėlės mokytojas buvo vadinamas daraktoriumi, o mokomasi buvo iš knygnešių atneštų knygų.

Perskaitykite mokslinio straipsnio ištrauką apie slaptąsias mokyklas ir atsakykite į klausimus. Tekste praleisti kai kurie žodžiai. Pasirinkite tinkamus.

Caro valdžia slaptaspersekiojo, už slaptą mokymą buvo numatytos didžiulės, todėl ypač rūpintasi jų saugumu. Slaptosios mokyklos buvo dviejų tipų: nuolatinės ir kilnojamosios. Nuolatinės mokyklos įsikurdavo klebonijose arba slapto mokytojo, vadinamojo
, namuose, tačiau dažniausiai vaikai rinkdavosi kas savaitę tai vieno, tai kitotroboje. Daraktorius irgi dažniausiai gyveno ir maitinosi pas tą valstietį, kurio troboje įsikurdavo mokykla. Už daraktoriavimą būdavo atsilyginama maistu, drabužiais ir pinigais.

Slapto mokymo lygis, jo turinys, organizacija ir metodika priklausė nuo daraktorių, kurių amžius irbuvo labai įvairus. Tačiau didelė dalis mokėjo tik. Slaptosios mokyklos paprastai dirbdavo 3–8 mėnesius per metus, pasibaigus lauko darbams. Tačiau kai kurie daraktoriai mokė ir bandą ganančiusganyklose arba per pietus. Mokyta skaityti ir rašyti gimtąja kalba, kartais, maldų, daugelyje mokyklų – dar ir rusų bei lenkų kalbų. Kai kuriose vaikai įgydavo ir istorijos bei geografijos žinių.

Pagal interneto svetainę smp2014is.ugdome.lt

Paaiškinkite, kodėl lietuviai stengėsi išlaikyti lietuviškas mokyklas.
Koks buvo caro valdžios požiūris į slaptąsias mokyklas?
Kuo buvo ypatingos kilnojamosios mokyklos?
Kodėl slaptosios mokyklos dirbdavo tik 3–8 mėnesius per metus?
Ko buvo mokoma šiose mokyklose?
Kokie svarbiausi straipsnio ištraukos žodžiai? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
Kaip vertintumėte tokį pasakymą: „Jei nėra normalios mokyklos, ko į ją eiti“?

Rokiškio krašto muziejaus edukacija „Slaptoji lietuviška mokykla“

Daugiau

Kaip būdavo mokomasi

Daraktorių mokykla jokių specialių patalpų neturėjo. Paprastai buvo mokoma ūkininkų gyvenamosiose patalpose, kur gyveno ir ūkininko šeima. Per pamokas vaikai sėdėdavo apie stalą, o daraktorius – jo gale. Visi vaikai skaitydavo iš elementorių ar maldaknygių jiems paskirtus tekstus tyliai, daraktoriaus dešinėje sėdįs vaikas skaitydavo garsiai, o daraktorius tikrindavo mokymosi rezultatus. Patikrintasis gaudavo naujų tekstų praktikuotis ir sėsdavo daraktoriaus kairėje. Tuo metu visi vaikai pasislinkdavo apie stalą artyn daraktoriaus, ir būdavo tikrinamas kito mokinio skaitymas.

Daraktoriai dažniausiai mokydavo po savaitę pas kiekvieno vaiko tėvus. Šitoks nuolatinis mokyklos vietos kaitaliojimas buvo savotiška apsauga nuo policininkų. Šie, atvykę į kaimą ieškoti slaptosios mokyklos, nežinodavo, į kurią trobą pirmiausia eiti, kur daryti kratą. O lemiamu momentu vaikai išsibarstydavo, ir policininkai ūkininko sodyboje nerasdavo jokių žymių.

Pagal interneto svetainę www.grokiskis.lt

Petro Rimšos skulptūrinė kompozicija „Lietuvos mokykla 1864–1904 metais“

Kaip būdavo mokomasi slaptojoje mokykloje?
Kodėl būdavo kaitaliojama mokymosi vieta?

Jei yra galimybė, susėskite kaip slaptojoje mokykloje ir išbandykite daraktorių naudotą mokymo būdą savo klasėje. Įvertinkite jį.

Kaip vertinate tėvų pasiryžimą išlaikyti slaptąsias mokyklėles ir vaikų norą eiti į jas?
Atidžiai įsižiūrėkite į Petro Rimšos skulptūrinę kompoziciją. Sugalvokite vaikui vardą ir sukurkite trumpą pasakojimą apie tai, ką vaizduoja ši skulptūra. Atkreipkite dėmesį, kaip apsirengusi mama ir jos sūnus, kokį darbą dirba mama. Pasvarstykite, kokia knyga galėjo būti skaitoma.
Kaip suprantate Petro Rimšos kūrinio pavadinimą?

Daugiau