Tema 6.4 (Pasaulio pažinimas 4 kl.)

Kas yra spaudos draudimas ir kaip jam pasipriešino knygnešiai?

Kas yra spaudos draudimas ir kaip jam pasipriešino knygnešiai?

Po antrojo – 1863 metų – sukilimo caro valdžia taikė dar vieną bausmę: paskelbė draudimą spausdinti lietuviškas knygas lotyniškaisiais rašmenimis. Tai vadinamasis spaudos draudimo laikotarpis, kuris truko 40 metų. Tiesa, rašyti lietuviškai leista, bet tik rusiškaisiais rašmenimis. Šio draudimo tikslas buvo surusinti lietuvių tautą.

Lietuviai pasipriešino draudimui – organizavo lietuviškų knygų spausdinimą tuomečiame Vokietijos pasienyje su Rusija (dabartinėje Kaliningrado srityje). Knygos nelegaliai – kaip kontrabanda – buvo gabenamos į Lietuvą. Žmonės, gabenę knygas per rusų kariuomenės saugomą sieną, o vėliau slapta platinę jas Lietuvoje, vadinami knygnešiais.

Knygnešys
Rusiškaisiais rašmenimis atspausdinta lietuviška religinės tematikos knyga „Senasis aukso altorius“. Tokias knygas caro valdininkai net dykai dalydavo, bet lietuviai jų nepriėmė.

Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžiai, tai buvo lietuvių tautos kova dėl gimtojo žodžio. Ji laikoma išskirtiniu reiškiniu net ir pasaulio istorijoje. Ši kova suartino visą tautą: valstiečius, dvasininkus ir inteligentiją, tuomet dar negausią. Knygnešių buvo apie 2 000, jų veikla aprėpė visą Lietuvą. Kūrėsi knygnešių organizacijos ir uždraustos spaudos platinimo tinklai.

Tuometės Vokietijos ir Rusijos pasienyje caro policijos sulaikyti knygnešiai buvo mušami ir kankinami, o pastebėti, bet nesustoję – nušaunami. Suimtus knygnešius teisdavo ir siųsdavo į kalėjimą ar Sibiro tremtį.

Turėti namuose draudžiamų knygų taip pat buvo pavojinga. Knygos slėptos, laikytos po grindimis, stalčiuose su dvigubu dugnu ar kitur.

Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, nelegalios spaudos lietuviškaisiais rašmenimis pradininkas

Vienas žymiausių knygnešių Jurgis Bielinis ypač daug prisidėjo kuriant lietuviškos spaudos slapto platinimo tinklą.

XIX amžiaus antrojoje pusėje vieningai sukilusi ir gerai organizuota lietuvių tauta sugebėjo pasipriešinti carinei valdžiai – 1904 m. spaudos draudimas lotyniškaisiais rašmenimis buvo atšauktas. Ši neginkluota kova būrė lietuvių tautą, ruošė ją artėjančiam nepriklausomos valstybės paskelbimui.

Jurgis Bielinis (1846–1918)
Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“
Knygnešio iliustracija iš „Šventinio bankucheno“ dainos „Lietuvos istorijos repas“ vaizdo klipo

  1. Prieš kokį caro valdžios draudimą sukilo lietuvių tauta?
  2. Apibūdinkite, kas yra knygnešystė. Kas dalyvavo platinant draudžiamas knygas?
  3. Pasvarstykite, ko knygnešių judėjimas išmokė lietuvių tautą.
  4. Palyginkite knygnešystę su jau aptartais sukilimais prieš caro valdžią. Kas tarp jų bendra ir kuo jie skiriasi?
  5. Kokiomis progomis minima knygnešystė? Kuo ji mums svarbi šiandien?
  6. Apibendrinkite tai, ką sužinojote apie knygnešystę, ir padėkite Rokui nuspręsti, kodėl spaudos draudimui buvo pasipriešinta.
    • Kokius įvykius turėtų prisiminti Rokas, ruošdamasis papasakoti apie pasipriešinimą spaudos draudimui?
    • Kokiai tvarkai buvo pasipriešinta?
    • Kokiomis vertybėmis rėmėsi knygnešiai ir ko siekė?

Užduotys

Knygnešiai nelegaliai gabeno į Lietuvą knygas rašmenimis ir platino jas Lietuvoje.

Spaudos draudimo laikotarpiu buvo leista rašyti lietuviškairašmenimis.

  • Žymus knygnešys
  • Knygų autorius
  • Vyskupas
  • Skulptūros „Knygnešys“ autorius
Prašau palaukti