Kas yra sukilėlis?
Rusijos imperijai užgrobus Abiejų Tautų Respublikos (ATR) teritorijas, daug buvusios valstybės patriotų nesusitaikė su tėvynės praradimu. Jų neapykanta pavergėjams XIX amžiuje išsiliejo dviem sukilimais prieš carinės Rusijos valdžią. Pirmasis – 1831 m., antrasis – 1863 m. Sukilimų sumanytojai buvo aukštuomenės atstovai, bajorai, bet kartu su jais kovose dalyvavo ir valstiečiai. Taigi sukilėliais vadinsime esamai tvarkai nepritariančius ginkluoto pasipriešinimo dalyvius.
Sukilimo dalyvė Emilija Pliaterytė
1831 m. sukilimas kilo siekiant atkurti bendrą Lietuvos ir Lenkijos valstybę. Viena žymiausių šio sukilimo dalyvių – grafaitė Emilija Pliaterytė (1806–1831). Kovų įkarštyje jai buvo suteiktas sukilėlių pajėgų kapitono laipsnis. Didvyre ji laikoma ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Baltarusijoje, kuriose taip pat vyko sukilimas.
Emilija jau nuo mažens domėjosi istorija, anksti išmoko valdyti ginklą, šaudyti ir fechtuotis, buvo puiki jojikė, mėgdavo raita leistis į ilgas keliones.
Prasidėjus sukilimui, Emilija nusprendė veikti – nusikirpo plaukus, apsivilko vyriškus drabužius, apsiginklavo pistoletu ir durklu. Surinko būrį, kurį sudarė 280 šaulių, 60 raitelių ir keli šimtai dalgiais ginkluotų vyrų, daugiausia valstiečių.
Nors Emilija mūšiuose rodė sumanumą ir drąsą, ne visiems sukilimo vadovams patiko, kad jų gretose yra ir moteris. Sukilėlė atsakiusi, kad net būdama moteris ir turėdama mažiau jėgų gali padėti vyrams kovoti už laisvę.
Sukilimo kovos buvo permainingos, bet galiausiai – dėl caro kariuomenės pajėgų persvaros – sukilėliai turėjo trauktis. Į Lenkiją traukėsi ir Emilija. Teko eiti miškais, slapstytis, kęsti badą, troškulį, nuovargį. Tai neigiamai paveikė Emilijos sveikatą. Nors pakeliui ją priėmė slaugyti patriotiškai nusiteikęs dvarininkas, atėjus žiniai apie galutinį sukilimo pralaimėjimą, kovotojos organizmas pasidavė.
Numalšinus sukilimą, buvo atimami pasipriešinimo dalyvių dvarai, patys sukilėliai tremiami į Sibirą. Baudžiant Lietuvą už nepaklusnumą caro valdžiai, buvo uždarytas Vilniaus universitetas.
- Dėl ko kilo sukilimai prieš carinės Rusijos valdžią? Kas dalyvavo sukilimuose?
- Kokios buvo 1831 m. sukilimo pasekmės?
- Kodėl Emilija Pliaterytė laikoma įkvepiančiu kovos už laisvę pavyzdžiu?
- Pasidomėkite, kaip Lietuvoje įamžintas Emilijos Pliaterytės atminimas.
- Patvirtinkite arba paneikite teiginį: „Karo veiksmuose ginant tėvynę turi dalyvauti visi piliečiai – ir vyrai, ir moterys.“
TAIP – argumentas „už“, NE – argumentas „prieš“.
Dalgininkai
Tiek pirmajame, tiek antrajame sukilime dalyvavę valstiečiai dažniausiai buvo ginkluoti ištiesintais dalgiais. Nors tai nebuvo modernus ginklas, išmintingai derindami šaulių ir dalgininkų veiksmus, sukilėliai pasiekdavo nemažų pergalių. Dalgius ištiesindavo kaimo kalviai. Reikėjo daug drąsos su tokiu ginklu stoti prieš šautuvais ginkluotą caro kariuomenę.
- Kaip vertinate valstiečio darbo įrankio pavertimą ginklu?
- Jei yra galimybė, apsilankykite istorijos muziejuje ir pasidomėkite, kokiais dar ginklais buvo ginkluoti XIX amžiaus sukilimų dalyviai.
- Vilniuje kasinėjant Gedimino kalną, buvo rasta XIX amžiaus sukilimų dalyvių palaikų. Išsiaiškinkite, kurio tai sukilimo dalyviai. Kokių dalyvių asmenybės yra nustatytos? Kas jie tokie buvo?
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"