Tema 6.2 (Pasaulio pažinimas 4 kl.)

Vytauto Didžiojo puota

Istoriniuose filmuose apie senovę dažnai galima išvysti prašmatnių pokylių. Tokių puotų būta ir Lietuvoje. 1429 m. valdovų suvažiavime Lucke (minėtame praeitoje pamokoje) gausiai susirinkusiems svečiams kunigaikštis Vytautas surengė ypatingas vaišes:

Vykstant didelėms puotoms, valdovai ir didikai ne tik norėdavo pasipuikuoti turtais, bet ir rasdavo progų su svečiais aptarti svarbius politinius, valstybinius reikalus.
Medžioklė Belovežo girioje (dabartinė Lenkija ir Baltarusija), kurioje mėgo medžioti ir Vytautas Didysis. Tais laikais didelę maisto dalį sudarė medžioklės laimikis.

  1. Pasitelkę Vytauto Didžiojo vaišių aprašymą, suskaičiuokite, kiek jose dalyvavo svečių. Jums padės šie duomenys: skerdiena sudaro apie pusę gyvulio svorio, tad telyčios mėsa vidutiniškai sveria 200 kg, avino – 50 kg, šerno – 100 kg, stumbro – 300 kg, briedžio – apie 300 kg. Mūsų laikais mėsos norma vienam žmogui – 85 kg per metus. Tačiau turėkime omenyje, kad anuomet, jei mėsos būdavo, jos suvalgydavo kur kas daugiau (juo labiau – svečiuose!). T. y. kokius 3 kg per dieną – maždaug po didelį riebų gaidį.
  2. Pabandykite įsivaizduoti, apie kokius maisto produktus metraštininkas net nekalba. Paieškokite informacijos, kas gi dar buvo valgoma viduramžių laikais per didikų puotas.

Ką valgydavo paprasti žmonės?

Senovėje paprasti žmonės beveik nuolatos jautė alkį. Badauti tekdavo ištikus sausroms, per karą užplūdus priešo kariuomenei ir pan. Dabar neabejojama, kad nuo badmečių europiečius išgelbėjo bulvės. Ši iš Amerikos atvežta daržovė paplito tik prieš gerus porą šimtų metų. Ilgai ant europiečių stalo nebuvo ir morkų, burokėlių, kopūstų, agurkų, pomidorų. Tai ką valgydavo senovės lietuviai? Jie augino rugius, kviečius, miežius, juos sumalę kepdavo duoną, virdavo putrą – karštame vandenyje išleistus miltus su įvairiais priedais, pakliūdavusiais šeimininkei po ranka. Valgydavo žirnius, pupas ir svogūnus, o pagrindinė daržovė buvo ropė. Valgį paįvairindavo kiaušiniai ir žuvys. Pagrindinis saldėsis – medus, iš jo gamindavo šventinį gėrimą midų. Rudeniop sulaukdavo vyšnių ir obuolių. Smaguriaudavo riešutais.

Mėsa ant ūkininkų stalo pasirodydavo retai, lyg koks delikatesas. Ją valgydavo tik per skerstuves ir šventes. Atsargai likdavo lašiniai, spirgais šeimininkės pagardindavo grikių ir sorų košę. Druska buvo brangi atvežtinė prekė.

Pagal knygą „Lietuvos istorija. I dalis“
Valstietis sėja (viduramžių paveikslo fragmentas)
ropė ilgą laiką buvo viena populiariausių lietuvių daržovių

  1. Remdamiesi šioje pamokoje pateikta informacija ir savo žiniomis, pabandykite apibūdinti, kaip senovėje gyveno didikai ir valstiečiai, kuo jų gyvenimas buvo panašus ir kuo skyrėsi.
    • Kur jie gyveno?
    • Kokia veikla užsiėmė?
    • Iš kur gaudavo maisto?
    • Ką valgė?
  2. Pagalvokite, ką valstiečiai valgydavo pusryčiams ir pietums. Sudarykite įsivaizduojamą senovės lietuvių valstiečių valgiaraštį.
  3. Kaip manote, kaip valstiečių valgiaraštis pasikeisdavo švenčių dienomis? Pasirinkite kurią nors šventę (pavyzdžiui, Užgavėnes) ir padiskutuokite.
  4. Pasidomėkite, kuo maitinasi šiandieniniai vegetarai, veganai. Kuris maistas jiems yra artimesnis: didikų ar valstiečių? Kokie šioje pamokoje minėti valgiai būtų jiems priimtini?

  1. Įsivaizduokite, kad jūsų klasė laiko mašina persikelia į kunigaikščio Vytauto rūmus Lucko pilyje ir jums, kaip garbingiems svečiams, rengiamos valdovo vaišės. Pasiskirstę poromis parenkite senovinių vakarienės patiekalų valgiaraštį. Klasėje padiskutuokite, kurios poros valgiaraštis yra įdomiausias.

Užduotys

  • Druska
  • Bulvės
  • Duona
  • Pupos
  • Daug mėsos
  • Prieskoniai
Prašau palaukti