Lietuvos modernėjimas atgavus nepriklausomybę

Nepriklausomybės kovos

Pirmieji metai po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo (1918 m. vasario 16 d.) mūsų šaliai buvo labai sunkūs: reikėjo įkurti Lietuvos kariuomenę ir skubėti gintis nuo rusų Raudonosios armijos. Kovos vyko ir su kaimynine Lenkija, kuri siekė Vilnių prijungti prie savo šalies teritorijos. 1920 m. pavyko sustabdyti lenkų kariuomenės veržimąsi į Lietuvą, tačiau Vilnius ir jo kraštas iki Antrojo pasaulinio karo liko Lenkijos žinioje. Todėl Lietuvos sostinė dvidešimčiai metų buvo perkelta į Kauną, dar ir šiandien kartais vadinamą laikinąja sostine.

Patyrinėkite 1920 m. Lietuvos sienų žemėlapį. Kokios dabartinės mūsų šalies teritorijos tuomet nepriklausė Lietuvai?
Kaip manote, kodėl valstybės sostinė buvo perkelta į Kauną?

Daugiau

Laikinoji sostinė

Pirmaisiais metais laikinoji sostinė atrodė skurdžiai: negrįstos gatvės, nedideli, daugiausia mediniai namai, lentiniai šaligatviai. Vanduo buvo vežamas iš Nemuno, o kanalizaciją atstojo iškasti grioveliai. Moderniausia susisiekimo priemonė tuomet buvo „konkė“ – arklių bėgiais traukiamas tramvajus. Tačiau Kaunas greitai tapo panašus į vakarietišką miestą. Čia kūrėsi valstybinės įstaigos, buvo įsteigtas universitetas, atsirado muziejų, teatras. Gatvės išasfaltuotos, pradėti kanalizacijos ir vandentiekio tiesimo darbai, pastatyta daug modernios architektūros pastatų. Laikinosios sostinės gatvėse pasirodė automobiliai ir autobusai. Į Kauno centrą supančius kalnus kėlė funikulieriai, o Laisvės alėja tapo mėgstama kauniečių pasivaikščiojimų vieta.

Pagal tinklalapį www.Kauno.diena.lt

Raskite internete senosios Kauno „konkės“ fotografijų.
Kuris iš kairiame puslapyje nuotraukose esančių pastatų Kaune buvo pastatytas per nepriklausomybės dvidešimtmetį? Kodėl taip manote?

Daugiau

Sparti krašto modernizacija

Per dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuvoje labai daug kas pasikeitė:

Atlikta švietimo reforma: įvestas privalomas pradinis mokymas, įkurtas Lietuvos universitetas.
Žemės ūkyje grūdų auginimą sparčiai keitė gyvulininkystė; Lietuva tapo viena iš kelių svarbiausių sviesto gamintojų Europoje ir savo produktus eksportavo į užsienį.
Sustiprėjusį mokslą ir technologijas rodo lietuviškų karo lėktuvų ANBO gamyba. Lietuva vienintelė iš nedidelių Europos šalių gamino aukštos kokybės kovos lėktuvus – tai jų kūrėjo generolo Antano Gustaičio ir jo bendraminčių nuopelnas.
Sporto laimėjimus rodo krepšininkų pergalės: 1937 m. šalies vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione, o 1939 m. Lietuvoje rengtame čempionate, vykusiame specialiai tam pastatytoje Kauno sporto halėje, Lietuvos komanda vėl pelnė Europos čempionės titulą.

Pagal knygą „Lietuvos istorija. II dalis“