(Pasaulio pažinimas 4 kl.)

Žemynų klimato įvairovė

Jau žinome, kad gyvename vienoje iš Saulės sistemos planetų ir kartu su ja sukamės aplink Saulę. Mūsų Žemė – mažytis taškelis visatoje tarp didžiulių planetų ir žvaigždžių, tačiau mums ji atrodo didelė, neaprėpiama ir įvairi. Ir tikrai: norėdami apkeliauti Žemę, turėtume nesustodami 100 km per valandą greičiu važiuoti septyniolika parų... Tačiau automobiliu jos tikrai neapvažiuotume – 71 % planetos paviršiaus padengta vandeniu ir tik 29 % sudaro sausuma. Ir vanduo, ir sausuma nėra vienodi – žemėlapyje mėlynai pažymėti vandenynai, jūros, ežerai, upės, kanalai, tvenkiniai... Kuo mėlyna spalva tamsesnė, tuo gilesnę vietą ji žymi. Sausumos lygumos ir žemumos pažymėtos žaliai, o kalnuotos vietovės – rusvai ar rudai. Kuo ruda spalva tamsesnė – tuo aukštesnė vaizduojama vietovė.

Jei būtume norėję apvažiuoti visus žemynus prieš 250 milijonų metų – tai būtų buvę įmanoma. Tuo metu mūsų planeta atrodė visai kitaip: sausumą sudarė vienas didžiulis žemynas, vadinamas Pangėja. Per milijonus metų, Žemės plutai judant, iš žemyno susiformavo šeši dabartiniai žemynai bei juos skiriantys vandenynai – Atlanto, Ramusis, Indijos, Arkties ir Pietų.

Kad būtų lengviau nusakyti, kur Žemėje yra vienas ar kitas miestas, kalnas, sala ar kitas objektas, gaublys ir žemėlapis sudalyti linijomis. Ilgiausia linija, einanti aplink Žemės rutulį plačiausioje vietoje, vadinama pusiauju. Ji dalija Žemę į Šiaurės ir Pietų pusrutulius.

Linija, einanti aplink Žemę per abu ašigalius ir Londoną, buvo pavadinta nuliniu dienovidiniu arba pradiniu meridianu ir padalijo Žemę į Vakarų ir Rytų pusrutulius. Kartais jis dar vadinamas Grinvičo meridianu, nes taip vadinasi Londono rajonas, kurį menamoji linija kerta.

Kadangi Žemė apvali ir sukasi apie Saulę pasvirusia ašimi – šiluma netolygiai pasiekia planetos paviršių. Todėl šalčiausia yra Šiaurės ir Pietų ašigaliuose, o oras šyla artėjant prie pusiaujo, kur būdingi didžiausi karščiai. Na, o vidutinių platumų gyventojai turi skirtingus metų laikus, kurie kinta, nes Saulė besisukančią Žemę apšviečia nevienodai. Nors turime tuos pačius mėnesių pavadinimus, Lietuvoje liepa yra vasaros vidurys, o Australijoje – viduržiemis. Argentiniečiai Naujuosius metus sutinka paplūdimiuose ir mėgaujasi šiluma, o liepos mėnesį sulaukia argentinietiškos žiemos.

Mes, Šiaurės pusrutulio gyventojai, vykstame į pietus ieškodami šiltesnių kraštų atostogoms, o Pietų pusrutulio gyventojai ieškodami šilumos vyksta šiaurės kryptimi, pusiaujo link.

gruodžio 31-oji Argentinoje

liepa Naujosios Zelandijos pietuose

Pusiaujo ilgis – apie 40 000 km.
Atstumas iki Žemės centro – apie 6 400 km.
Atstumas tarp ašigalių – apie 18 500 km.

Kokią žemės paviršiaus dalį dengia vanduo?
Prisiminkite žemynų pavadinimus. Išvardykite juos ir parodykite žemėlapyje. Kokie vandenynai skalauja šių žemynų krantus?
Kiek apytikriai laiko aplink Žemę 200 km per valandą greičiu važiuotų lenktyninis automobilis?
Kaip vadinamas vienintelis žemynas, buvęs mūsų planetoje prieš 250 mln. metų?
Kaip vadinama linija, dalijanti Žemę į Šiaurės ir Pietų pusrutulius?
Raskite žemėlapyje Naująją Zelandiją ir Braziliją. Kodėl galime sakyti, kad šios šalys – viename pusrutulyje, bet būsime teisūs ir sakydami, kad šalys yra skirtinguose pusrutuliuose?
Koks būna metų laikas Lietuvoje, kai Australijoje – ruduo?
Išvardykite žemynus, esančius Rytų ir Vakarų pusrutuliuose.
Kuriame žemyne susikerta pusiaujas ir nulinis meridianas?
Kurių žemynų nekerta pusiaujas?