UNESCO duomenimis, 250 mln. vaikų visame pasaulyje neturi galimybės eiti į mokyklą. Kokios yra to priežastys ir kokių padarinių tikėtis? Kaip pasaulio bendruomenė gali prisidėti prie to, kad visi mūsų planetos gyventojai būtų raštingi?
Skurdžiose šalyse neretai daugiau kaip pusė gyventojų nemoka nei skaityti, nei rašyti. Tokie žmonės vadinami neraštingais. Labiausiai nuo to kenčia mergaitės ir moterys. Akivaizdūs skirtumai ir tarp miestų bei kaimo vietovių, tarp skurdžiai gyvenančių ir turtingų žmonių. Mažą raštingùmo lỹgį lemia įvairios priežastys. Dėl gausybės buities darbų daugiavaikėse šeimose mergaitėms neleidžiama lankyti mokyklos arba tėvai neturi pakankamai pinigų vaikams leisti į mokslus.
Greta gyvenamosios vietos dažniausiai nėra arba trūksta mokyklų, o ir esamos nesutalpina visų norinčiųjų. Kai kuriose mokyklose vaikai mokosi perpildytose klasėse – po 50 ar net daugiau. Užsachario Afrikos šalyse gyvybiškai trūksta būtinos infrastruktūros: mokyklose nėra geriamojo vandens, tualetų, elektros, trūksta vadovėlių ir mokymo priemonių, nėra tinkamų kelių ir transporto. Labai dažni atvejai, kai vaikai į mokyklą turi eiti kelias valandas pėsčiomis, jie būna alkani ir neturi ką valgyti. Daugelyje šalių labai trūksta mokytojų.
„Geriausia valstybės investicija yra į švietimą, nes žmogiškasis kapitalas sukuria pridėtinę ekonominę vertę, didina šalies našumą, skatina ekonominį konkurencingumą ir stiprina valstybę.“
Už šią teoriją JAV mokslininkui Teodorui Šulcui suteikta Nobelio premija.
Nors Jungtinių Tautų žmogaus teisių chartijos 26 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas turi teisę į mokslą, dabar apie 780 mln. vyresnių nei 15 metų žmonių visame pasaulyje nemoka skaityti arba rašyti. Du trečdaliai iš jų – moterys. Besivystančių šalių kaimų regionuose situacija yra itin problemiška ir kelianti nerimą. Tyrimų duomenimis, mergaičių bei moterų švietimas labai prisideda prie vaikų ir motinų mirtingumo mažinimo ir turi didžiulę įtaką gimstamumo kontrolei, nes šviečiamasis darbas ir raštingumas skatina moteris vartoti kontraceptines priemones. Švietimas taip pat padeda gerinti moterų ekonominę padėtį.
Švietimas svarbus ne tik kiekvieno žmogaus asmeniniam tobulėjimui. Tyrimai atskleidė, kad švietimas daro didžiulį poveikį bet kurios šalies socialinei ir ekonominei gerovei. Išsilavinimas suteikia įgūdžių, kurie būtini darbui susirasti ir didesniam uždarbiui gauti. Pajamos už darbą yra pagrindinė priemonė skurdui įveikti.
Tik išsilavinusi visuomenė turi pakankamai žinių ir įgūdžių, kaip susidoroti su politiniais, socialiniais, ekologiniais ir ekonominiais iššūkiais, tokiais kaip didėjantis skurdas, vandens trūkumas arba sveikatos priežiūros problemos. Štai kodėl švietimo skatinimas yra vienas pagrindinių Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų (DVT 4).
Lietuvõs švietimo sistema taip pat susiduria su įvairiais iššūkiais: svarbu ir toliau mažinti pažangumo skirtumus tarp skirtingų šalies vietovių, sudaryti vienodas mokymosi sąlygas visiems, skatinti žmones mokytis visą gyvenimą.
„Jau pradinėje mokykloje ėmiau jausti spaudimą. Viskas Kinijoje nuo mažens susiję su baigiamaisiais egzaminais po dvyliktos klasės. Nuo jų priklauso, į kokį universitetą bus galima stoti. Aš mokiausi Anhùjaus provincijoje Bengbù, viename skurdžiausių regionų šalyje. Kadangi jaunimo pas mus labai daug, o vietų universitetuose mažai, spaudimas čia gerokai didesnis nei, pavyzdžiui, Šanchãjuje arba Pekinè. Vien mano klasėje mokėsi per 60 mokinių.
Tėvai man buvo labai griežti. Pamokos prasidėdavo nuo pusės aštuonių ryto ir tęsdavosi iki pusės devynių vakaro. Tada dažnai beveik iki vidurnakčio tekdavo daryti namų darbus, kuriuos tėvai griežtai kontroliavo. Ir nors savaitgaliais pamokų nebūdavo, papildomai ėjau pas daugelio dalykų korepetitorius.“
„Aš esu Mumina Fara, man 17 metų. Gyvenu Denano kaime, 670 km į pietus nuo Etiòpijos sostinės Adis Abèbos. Dėl kivirčų tarp genčių ir dėl to, kad jau seniai nelijo, aš su šeima klajoju iš vienos vietos į kitą. Dabar mes gyvename vienos iš pagalbos organizacijų įkurtoje stovykloje. Savo gimtajame kaime retai lankiau mokyklą, nes turėjau prižiūrėti jaunesnes sesutes. Dabar jau pati turiu vaikų ir niekada nebelankysiu mokyklos. Aš neturiu jokios profesijos ir jokių galimybių užsidirbti pakankamai pinigų. Kai mano vaikai paaugs, jie man padės pardavinėti vaisius. Taip aš anksčiau padėdavau ir savo mamai.“
Ką norėtumėte daryti su tekstu? Tekstas apdorojamas dirbtiniu intelektu, jis nėra tikrinamas ar redaguojamas! Tekste gali būti klaidų. Patikrinkite teksto tikslumą, palygindami jį su originalaus teksto versija vadovėlyje.
Pasirinkite failus, kuriuos norite pridėti. Palaikomi formatai yra txt, html, htm, pdf, odt, odp, ods, xls, xlsx, ppt, pptx, pps, doc, docx, rtf, png, jpg, jpeg ir gif.
| Vardas | |
|---|---|
| pašalinti |
Svarbu! Nuorodos turi prasidėti „http://“!
Opiq naudoja esminius slapukus, kad mūsų svetainė veiktų, padėtų užtikrinti jūsų saugumą, analizuotų naudotojų sąveiką ir pagerintų vartotojo patirtį.
Slapukas yra mažas failas, kuris siunčiamas iš vartotojo kompiuterio į svetainės serverį. Jame pateikiama informacija, reikalinga svetainei veikti, taip pat informacija apie vartotoją ir jo nuostatas.
Dauguma slapukų yra būtini „Opiq“ veikimui. Galima atmesti analitinius slapukus ir tokiu atveju jūsų naudojimo duomenys nebus naudojami Opiq paslaugoms kurti ir tobulinti. Skaityti daugiau