Didžiausias žmogaus turtas yra sveikata. Nors vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje ilgėja, didelė planetos gyventojų dalis vis dar kenčia nuo įvairių ligų, kasmet pražudančių milijonus gyvybių. Kas lemia nepakankamą sveikatos apsaugą?
T1 Ką rodo žmonių gyvenimo trukmė?
Vidutinė tikėtina gyvẽnimo trukmė yra pagrindinis rodiklis vertinant gyventojų sveikatą. Nors per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje pailgėjo nuo 60 iki 73 metų, vis dar pastebima didelių skirtumų tarp ekonomiškai stiprių ir silpnų valstybių. Kuo ilgesnė gyvenimo trukmė, tuo aukštesnis valstybių gerovės lygis ir atvirkščiai.
Neturtingoms šalims būdingas didelis kūdikių mirtingùmas. Pagrindinės vaikų mirties priežastys yra maliarija, plaučių uždegimas, dizenterija, badas. Visame pasaulyje 45 % jaunesnių nei 5 metų vaikų mirčių yra susijusios su nepakankama mityba. Didžiausi kūdikių ir vaikų mirtingumo rodikliai fiksuojami Užsachario Afrikoje. Čia vis dar yra šalių, kuriose vaikų mirtingumas didesnis nei 10 % – tai reiškia, kad vienas iš 10 gimusių vaikų niekada nesulauks savo penktojo gimtadienio. Vaikų iki 5 metų mirtingumo rodiklis atskleidžia, kokią pažangą daro šalis, siekdama užtikrinti vaikų teises į sveikatą ir gyvybę.
Ar žinai?
- Siera Leonėje gimęs vaikas gali tikėtis gyventi 51 metus, o Japonijos naujagimis – 84 metus.
- Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020–2022 m. maliarija susirgo daugiau nei 650 mln. planetos gyventojų, o patvirtintų mirčių skaičius siekė apie 6,6 milijono.
Vidutinė tikėtina gyvẽnimo trukmė – tai rodiklis, atskleidžiantis, kiek vidutiniškai metų sulauks tam tikro amžiaus žmogus, esant dabartiniam mirtingumui.
T2 Nepakankama sveikatos apsauga
Skiepai apsaugo žmones nuo infekcinių ligų, tačiau medicinos paslaugos ne visur yra savaime suprantamas dalykas. Tokios ligos kaip tuberkuliozė ir maliarija vis dar plačiai paplitusios skurdžiose šalyse, jose kasmet miršta daugiau nei 2 mln. žmonių. 2021 m. ŽIV virusu buvo užsikrėtę apie 33 mln. žmonių visame pasaulyje, dauguma jų Pietų Afrikoje. Skurdžiose šalyse medicinos pagalba yra nepakankama. Pagrindinė priežastis – skurdas, ypač didelis kaimo vietovėse ir lūšnynuose.
Sveikatai daug reikšmės turi prieiga prie švaraus geriamojo vandens bei sanitarinės sąlygos. Nuo ligų, kurias sukelia užterštas vanduo ir netinkama higiena, miršta daugiau vaikų nei nuo maliarijos, tymų ir AIDS kartu sudėjus. Švietimas higienos ir tvarkingo nuotekų bei išmatų šalinimo temomis labai prisideda prie sveikatos priežiūros gerinimo.
T3 Epidemijos – žmonijos rykštė
Pasaulio istorijoje buvo daug epidemijų, nusinešusių milijonus gyvybių. Epidèmija – tai greitai plintanti liga, kuri sukelia ryškų sveikatos sutrikdymą ir perduodama žmogaus žmogui. Tuo atveju, kai epidemija plinta už vieno žemyno ribų ar net visame pasaulyje, ji vadinama pandèmija. Per žmonijos gyvavimo istoriją jų būta labai daug: maro, raupų, choleros, gripo protrūkių. XXI a. rykštė – COVID-19 pandemija. Ši pandemija labai sutrikdė pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas, padidino nerimo ir depresijos paplitimą, sužlugdė pasiektą pažangą naikinant ŽIV, tuberkuliozę ir maliariją.
Valstybių sienos neapsaugo nuo ligų plitimo. Pasaulyje išaugus tarptautinių kelionių skaičiui, bakterijoms ir mikrobams daugintis tapo lengviau nei kada nors anksčiau. Tai reiškia, kad infekcinės ligos, kurios paplinta vienoje šalyje, gali labai sparčiai pasiekti kitą.
Gydytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų.
Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF dirba tam, kad išgelbėtų vaikus ir pagerintų jų gyvenimą. Net 190 šalių šis fondas teikia sveikatos priežiūros ir imunizacijos paslaugas, rūpinasi švaraus vandens tiekimu, sanitarija, mityba, užtikrina švietimą ir kitą neatidėliotiną pagalbą.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m.
Maliarija Konge
Prieš prasidedant įtemptai kelionei, dvejų metų Aluma suvyniojama į antklodes ir kartu su tėvais įlaipinama į valtį. Alumos tėvams reikia dvi valandas irkluoti valtį ir pusvalandį pėsčiomis eiti iki artimiausios ligoninės. Iš mažo ryšulio sklinda nesiliaujantis verkšlenimas – Aluma serga maliarija, kuri yra pagrindinė vaikų iki 5 metų mirties priežastis Afrikoje. Maliarija perduodama uodų ir sukelia karščiavimą bei traukulius. Be medicininio gydymo ši liga mažiems vaikams dažnai būna mirtina. Epidemija pavojingai išplito Kòngo Demokrãtinėje Respùblikoje. Kadangi kaimai įsikūrę labai atokiai, vaikai miršta net nepatekę į ligoninę. Ir nors vaistai nuo maliarijos seniai išrasti, daugybė žmonių neišgali jų nusipirkti.
Užduotys
- Nurodyk du pasaulio regionus, kuriuose vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgiausia, ir du regionus, kuriuose ji trumpiausia. Keliais teiginiais paaiškink skirtumus.
- Gyvenimo trukmė.
- Nusakykite, kokios priemonės pastebimai pailgino vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę pasaulyje.
- Išvardykite 3–5 ligas, nuo kurių pasaulyje miršta daugiausia žmonių.
- Aptarkite teiginį: „Skurdžiai gyvenantys žmonės miršta anksčiau.“
- Apibūdink ligonės Alumos sveikatos būklę.
- Kurios dvi Kongo DR sveikatos sistemos problemos yra akivaizdžios?
- Vienas iš sveikatos rodiklių – vaikų iki 5 metų mirtingumas. Padiskutuokite, kodėl iki penkerių, o ne iki dešimties ar daugiau metų skaičiuojamas vaikų išgyvenimo rodiklis.
- Pasirink valstybę ir pasidomėk jos sveikatos priežiūros padėtimi. Nurodyk vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, kūdikių ir vaikų iki 5 metų mirtingumo rodiklius. Kuriomis ligomis daugiausia serga šalies gyventojai?