A
- Antropològija – mokslas apie žmogų, žmonių gyvenimą istorijos laikotarpyje. Antropologai tiria žmogaus gyventą vietą remdamiesi jo biologinėmis ir kultūrinėmis savybėmis, dėsto tam tikra tvarka žmonių skirtumus ir panašumus.
- Archeològija – istorijos mokslo šaka, tirianti įvairių istorijos laikotarpių daiktinį paveldą, kuris dažniausiai yra po žeme, vandens telkiniuose, istoriniuose objektuose ir pan.
- Archỹvas – įstaiga, kuri kaupia, saugo, tvarko, įtraukia į sąrašus, moksliškai tiria ir aiškina įvairius raštus, vaizdo ir garso įrašus.
B
- Báltai – indoeuropiečių genčių grupė, gyvenusi Baltijos jūros rytų pakrantėje. Iki šių laikų išlikusios ir savo valstybes sukūrusios dvi baltų tautos: lietuviai ir mūsų kaimynai latviai.
- Báltijos kẽlias – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1989-08-23 vykusi piliečių akcija, pasmerkusi Molotovo ir Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus ir parodžiusi Baltijos valstybių žmonių norą gyventi laisvose šalyse.
- Biogrãfija – išsamus žmogaus gyvenimo ištyrimas ir aprašymas.
- Bonistika – pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti popierinius pinigus ar kitus atsiskaitymo ženklus.
C
- Civilizãcija – istoriškai susiklosčiusi padėtis, kai tam tikroje teritorijoje prieš tūkstančius metų kūrėsi miestai ir valstybės, plito amatai ir prekyba, žmonės išrado ir naudojo raštą, išmoko gana tiksliai skaičiuoti laiką.
- CV – svarbiausių gyvenimo duomenų: gimimo datos ir vietos, išsilavinimo, darboviečių ir t. t., surašymas.
D
- Deklarãcija – iškilmingas dokumentas, kuriame išdėstyti svarbiausi nutarimai. XX a. Lietuvos istorijoje turime tris labai svarbias deklaracijas: 1918 m. vasario 16-osios (valstybės atkūrimo), 1949 m. vasario 16-osios (partizanų) ir 1990 m. kovo 11-osios (nepriklausomybės atkūrimo).
- Demokrãtija – valdymo būdas, kai visa valdžia priklauso sprendimus priimantiems piliečiams. Jie savo valią įvykdo rinkdami valdžią arba sprendimus priimdami balsavimu, remiamasi daugumos principu
- Dešim̃tmetis – laiko tarpas, kurį sudaro 10 metų. Dešimt dešimtmečių sudaro amžių.
- Dinãstija – kelios vienos kilmės, tos pačios giminės, paprastai valdovų, kartos, paveldinčios svarbų postą ar sostą.
- Dinãstija – tos pačios giminės valdovų, vienas iš kito paveldinčių sostą, seka. Lietuvos istorijoje garsiausia yra Gediminaičių dinastija
E
- Ekonòminė blokadà – nuo 1990 m. balandžio 18 d. iki 1990 m. liepos 1 d. Sovietų Sąjungos darytas neigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai: neleido į Lietuvą įvežti žaliavų, tiekti kuro ir kitų reikalingų dalykų.
- Eksponãtas – parodoje ar muziejuje rodomas daiktas.
- Ekspozicija – parodų rūmų ar muziejaus rodomų dalykų patogus išdėstymas erdvėje, kad juos aiškiai matytų ir apžiūrėtų lankytojai.
- Emigrãcija – švykimas į kitą šalį, kai žmogus ar žmonių grupė persikelia iš vienos valstybės į kitą, kad ten gyventų ir dirbtų. Dažniausiai išvykti paskatina ekonominės (nedarbas, nederlius) ar politinės (karas, persekiojimas dėl politinių pažiūrų) priežastys.
- Epochà – istorijos laikotarpis, kuriam būdingi tam tikri svarbūs įvykiai, reiškiniai, asmenybių veikla. Pavyzdžiui: Karaliaus Mindaugo epocha, Antika, Renesansas, Atgimimo epocha.
G
- Galèrija – parodų erdvė, dažniausiai salė, kurioje rodomi įvairūs meno kūriniai.
- Genealògija – pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti giminės istoriją, sudaranti giminės genealogijos medžius. Mokslininkai, užsiimantys šia veikla, vadinami genealogais.
- Gètas – nedidelė, atitverta ir griežtai saugoma miesto dalis, į kurią naciai Antrojo pasaulinio karo metais suvarydavo ir įkalindavo žydų tautybės gyventojus.
- Grigãliaus kalendõrius – nuo 1582 m. pasaulyje naudojama laiko matavimo sistema, kuria buvo siekiama ištaisyti Julijaus kalendoriaus netikslumą. Skirtumas tarp Grigaliaus ir Julijaus kalendorių – 13 parų.
H
- Heráldika – mokslas, tiriantis herbus, jų istoriją, reikšmę ir kūrimo taisykles.
- Holokáustas – masinis žydų tautybės žmonių žudymas Europoje, nacių ir jų bendrininkų vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais.
I
- Istòrijos periodizãcija – sutartas istorijos skirstymas į laikotarpius, kurių pradžią ir pabaigą dažniausiai žymi keli svarbūs istorijos įvykiai ar reiškiniai.
J
- Jùlijaus kalendõrius – nuo I a. naudota laiko matavimo sistema, pagal kurią metus sudaro 365 dienos, o kas ketverius metus yra keliamieji metai, kuriuos sudaro 366 dienos. Pavadintas Julijaus Cezario, kurio valdymo metais buvo įvestas šis kalendorius, garbei.
K
- Knygnešỹs – asmuo, kuris, Rusijos imperijai 1864–1904 m. Lietuvoje uždraudus spausdinti knygas ir laikraščius lotyniškais rašmenimis, nelegaliai gabeno ir platino lietuviškai spausdintą žodį
- Konstitùcija – aukščiausias šalies įstatymas, kuriam negali prieštarauti joks kitas šalies teisės aktas.
- Kraštótyra – pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti tam tikro krašto istoriją, padėtį ir laimėjimus.
- Kraštovardis – krašto, teritorijos vardas.
- Krı̇̀kštas – Krikščionių bažnyčios sakramentas, apeiga, per kurią žmogus tampa krikščionių bendruomenės nariu. Ši sąvoka taip pat vartojama norint apibūdinti istorijos reiškinį, kai visa šalis viešai pakrikštijama ir tampa krikščionių valstybe.
L
- Laikótarpis – tam tikras laiko tarpas. Dažniausiai šis žodis vartojamas istorijos laikotarpiams apibūdinti, istorijos periodizacijai, pavyzdžiui: senovės istorijos laikotarpis, viduramžių laikotarpis ir pan.
- Lìtvakas – iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ar jos buvusios teritorijos (dab. Lietuvos, Baltarusijos, dalies Ukrainos, Lenkijos, Latvijos) kilęs žydas, paprastai kalbantis germanų kalbų grupei priklausančia jidiš kalba.
M
- Mı̇̀tingas – viešas daugybės žmonių susirinkimas, kuriame jie išreiškia savo pilietines ar politines pažiūras, pavyzdžiui, norą gyventi ne okupuotoje, o laisvoje Lietuvoje.
- Monárchija – valstybės valdymas, paremtas vieno asmens valdžia ir įtaka
N
- Nepriklausomýbės Ãktas – ypatingos reikšmės dokumentas, kuriuo skelbiamas valstybės sukūrimas arba atkūrimas. Lietuvos istorijoje geriausiai žinomi ir didžiausią poveikį šalies gyvenimui turėjo Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, priimtas 1918-02-16, ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990-03-11 priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
- Numizmãtika – pagalbinė istorijos mokslo šaka, tyrinėjanti monetas.
P
- Parlameñtas – įstatymus leidžianti šalies valdžios institucija. Lietuvos parlamentas vadinamas Seimu.
- Partizãnas – ginkluotas asmuo, turėjęs slapyvardį ir skiriamuosius ženklus (dažnai ir uniformą), veikęs kaip partizanų būrio narys. Lietuvos partizano tikslas (1944–1953 m.) buvo kovoje su sovietų okupantais atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
- Pãveldas – per daugelį metų išlikęs, kuo nors ypatingas, skirtingų kartų žmonių brangintas ir iki šiol vertinamas palikimas. Tai gali būti senas pastatas, paveikslas, paminklas ar išskirtinis gamtos kūrinys.
- Prı̇́ešistorė – seniausias žmonijos gyvavimo laikotarpis, kai nebuvo rašto ir rašytinių šaltinių. Lietuvoje priešistore laikomas laikotarpis iki valstybės susikūrimo XIII amžiuje.
R
- Rekonstrùkcija – istorijos laikotarpio, įvykio, praeityje naudotų daiktų atkūrimas remiantis istorijos žiniomis.
- Respùblika – valstybės valdymo būdas, kai valdžios institucijos yra renkamos ir dirba nustatytą laiką.
- Restaurãcija – istorinio daikto ar pastato atnaujinimas remiantis mokslų laimėjimais ir istorijos mokslo žiniomis, kaip seniau restauruojamas daiktas ar pastatas atrodė.
S
- Sąjūdis – 1988-06-03 veiklą pradėjęs visuomeninis ir politinis judėjimas, kurio pagrindinis tikslas buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
- Signatãras – asmuo, pasirašęs svarbų valstybės dokumentą, pavyzdžiui, Nepriklausomybės Aktą. Lietuvos istorijoje signatarais vadinami asmenys, pasirašę Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą (1918-02-16), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją (1949-02-16) ir aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ (1990-03-11).
- Soviẽtmetis – Lietuvos istorijos laikotarpis, kai šalis buvo okupuota Sovietų Sąjungos (SSRS) 1940–1941 ir 1944–1990 metais.
- Sukilı̇̀mas – ginkluotas pasipriešinimas siekiant išsilaisvinti nuo šalį užgrobusio priešo. Lietuvos istorijoje įvyko trys žymūs sukilimai prieš Rusijos imperijos priespaudą: 1794, 1830– 1831 ir 1863–1864 metais.
Ž
- Žõdinė istòrija – istorijos tyrimo būdas, kai istorijos žinios surenkamos iš žmonių pasakojimų ir išsaugomos ateities kartoms.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"