Tema 11.3 (Istorija 5)

Litvakai ir jų kultūros sklaida pasaulyje XIX–XX a. pradžioje (22 tema)

Šioje temoje MES

  • Sužinosime, kas yra litvakai.
  • Aptarsime litvakų kultūros išskirtinumą.
  • Susipažinsime su žymiausių litvakų laimėjimais.

Kas yra litvakai?

Nesame tikri, ar jums teko girdėti žodį „litvakai“, bet jis labai svarbus ir reikalingas norint pažinti Lietuvos istoriją. Nuo XIX a. pabaigos iš Lietuvos vyko ir po pasaulį sklido ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių gyventojai, ypač žydai. Jie vadinami litvakais, nes jų tėvų tėvai nuo seno gyveno Lietuvoje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ar jos buvusioje teritorijoje (dab. Lietuvoje, Baltarusijoje, dalyje Ukrainos, Lenkijos, Latvijos). Litvakai paprastai kalbėjo germanų kalbų grupei priklausančia jidiš kalba (22.1 pav.). Savo kultūros ir religijos centru laikė Vilnių – jiems jis buvo gal net svarbiausias pasaulio miestas. Šiame mieste kelis šimtus metų gyveno gausi lit-vakų bendruomenė, čia buvo svarbus žydų religijos (judaizmo) ir kultūros židinys. Antai XVIII a. sostinėje gyveno ir visame regione tarp žydų ją išgarsino išskirtinis mokslininkas, išminčius, religinių tekstų aiškintojas Vilniaus Gaonas (22.2 pav.). Taigi žodis „litvakas“ reiškia žmogų, kilusį iš Lietuvos, litvakai yra Lietuvos arba iš Lietuvos (iš buvusios LDK) kilę žydai, kuriems jų kilmė buvo ir yra labai svarbi. Litvakai yra neatsiejama Lietuvos istorijos ir kultūros dalis.

22.1 pav. Laikraštis jidiš kalba
22.2 pav. Paminklas Vilniaus Gaonui Vilniuje

JAV verslininkas litvakas Elis Brodas (Eli Broad) apie savo šeimą pasakoja:

„Augau viduriniosios klasės šeimoje. Abu mano tėvai – žydai, į JAV atvykę iš Lietuvos. Nors buvo labai skirtingi, jų įtaka mano vystymuisi ir charakterio savybėms labai didelė. Tėvas buvo itin energingas ir gana verslus, o mama kilusi iš mokytos ir raštingos šeimos. Gal dėl to, kad kilę iš Lietuvos, buvo rūpestingi, protingi ir socialiai aktyvūs. Iš jų ir perėmiau šias savybes, kurios vėliau man padėjo pasiekti tai, ką turiu šiandien, ir džiaugiuosi, kad tuo galiu dalytis su kitais. Iš jų išmokau, kad dirbant sunkų darbą, kurio niekada nebijojau, kartais tenka paaukoti ir brangių dalykų.“

Ištrauka iš pokalbio su E. Brodu „Menas elgtis neįprastai“.

Klausimai ir užduotys

  1. Kaip E. Brodas atsiliepia apie savo tėvų kilmės vietą?
  2. Nurodykite, kuo atsiminimų autoriui svarbūs ryšiai su tėvais. 
  3. Ko E. Brodas išmoko iš savo tėvų?

XIX a. pab. XX a. pr. Lietuvos žydai, kaip ir lietuviai, daugiausia emigravo dėl ekonominių priežasčių – noro rasti pragyvenimo šaltinį. Tačiau būta ir kitų priežasčių. XIX a. pabaigoje Rusijos imperijoje gausėjo išpuolių (pogromų) prieš vietos žydus. Užpuldavo namus, turtą suniokodavo, o pačius žydus apkaltindavo nebūtais dalykais, kartais sužalodavo ar net nužudydavo. Jausdamiesi nesaugūs kai kurie žydai nusprendė palikti gimtinę ir emigruoti. Litvakai vyko ir į JAV, ir į Pietų Afriką ar tuometinę Palestiną (22.3 pav.).

22.3 pav. Šiaulių žydų organizacijos, raginusios žydus emigruoti į savo istorinę tėvynę Palestiną, nariai, XX a. 3–4 dešimtmetis

Klausimai ir užduotys

  1. Kokius asmenis vadiname litvakais?
  2. Kokia kalba paprastai kalbėjo ir rašė litvakai?
  3. Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip dvi priežastis, XIX a. antroje pusėje skatinusias litvakus emigruoti.

Žymiausių litvakų laimėjimai

Pasaulyje gyvena tūkstančiai litvakų, daugelis jų didžiuojasi savo istorinėmis šaknimis. Dalis litvakų garsėja visame pasaulyje kaip mokslininkai ar menininkai, yra pagerbtų žymiausiu mokslininkų, rašytojų ir visuomenininkų apdovanojimu – Nobelio premija. Ją gavo biologas Sidnis Breneris (Sydney Brenner), biochemikė ir farmakologė Gertrūda Belė Elion (Gertrude Belle Elion), rašytoja Nadina Gordimer (Nadine Gordimer), fizikas Deividas Morisas Li (David Morris Lee) ir kiti. Susipažinkime su dviem litvakais Nobelio premijos laureatais.

1926 m. Žélvos miestelyje gimęs Lietuvos žydas Aronas Klugas (Aaron Klug) su šeima emigravo į Pietų Afriką. Ten baigė medicinos, biologijos, chemijos mokslus. Vėliau A. Klugas persikėlė į Jungtinę Karalystę ir tapo žymiu mokslininku, o 1982 m. pelnė garbingą Nobelio premiją chemijos mokslo srityje (22.4 pav.).

22.4 pav. Litvakas Aronas Klugas apdovanojamas prestižine Nobelio chemijos premija, 1982 m.

Kitas iš Lietuvos kilęs Nobelio premijos laureatas Bernardas Lounas (Bernard Lown), tikras vardas Boruchas Lacas, 1921 m. gimė Utenojè (22.5 pav.), vėliau jo šeima emigravo į JAV. B. Lounas baigė medicinos mokslus ir išgarsėjo savo išradimais, taip pat tūkstančius pasaulio medikų subūrė į kovojančią už taiką organizaciją „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“. 1985 m. už savo veiklą B. Lounas su kolegomis buvo apdovanoti Nobelio taikos premija.

22.5 pav. Bronzinė širdis Bernardui Lounui Utenoje. Gydytojas daug dėmesio skyrė širdies ir kraujagyslių tyrimams.

Taip pat yra žymių litvakų menininkų. Lietuva gali didžiuotis pasaulinio garso smuikininku Jaša Heifecu (Jascha Heifetz). Jis karjerą pradėjo ir buvo pastebėtas kaip talentingas vaikas XX a. pr. Vilniuje. Verta prisiminti ir XIX a. pabaigoje Drùskininkuose gimusį skulptorių ir dailininką Žaką Lipšicą (Jacques Lipchitz). Lietuvą jis visuomet laikė ypatinga vieta, ji atsispindėjo ir kai kuriuose jo kūriniuose. Viena žymiausių XX a. Izraèlio poečių Lėja Goldberg (Lea Goldberg) (22.6 pav.) gimė Kauno žydų šeimoje, šiame mieste užaugo, vėliau mokėsi Europoje ir emigravo į Izraèlį, daug prisidėjo stiprinant šią valstybę. Kūryboje daug vietos skyrė ir Lietuvai, ją poetė laikė viena iš dviejų savo tėvynių.

22.6 pav. Poetės Lėjos Goldberg portretas ant namo sienos Kaune. Netoli šios vietos ji praleido savo vaikystę.

Pokalbis su Pietų Afrikos menininku Džonatanu Šapiru (Jonathan Shapiro) apie jo šaknis

Kas jus sieja su Lietuva?

Abiejų mano tėvų šaknys yra lietuviškos, ypač tėvo – jo šeima iš Lietuvos į Pietų Afriką atvyko dar 1906 m. Tiesa, jo senelis čia atvyko dar anksčiau, 1896 m., norėdamas pasirūpinti, kad atvykusi šeima turėtų geresnes gyvenimo sąlygas. Iki tol jie gyveno Plùngėje, štetle. Joje prieš kelerius metus lankiausi ir aš. Gaila, kad atvykęs neberadau nei senelio trobos (toje vietoje stovėjo gyvenamasis namas), nei to jausmo, apie kurį kalbėjo mano seneliai.

Koks jausmas jus aplankė pirmą kartą atvykus į protėvių žemę?

Iki šiol egzistuoja atotrūkis, kurį žodžiais labai sunku paaiškinti. Mano seneliai apie Lietuvą kalbėjo labai nedaug, nes norėjo susikurti naują gyvenimą ir užmiršti visus sunkumus, su kuriais susidūrė gyvendami Lietuvoje: pogromus ir ekonominį nepriteklių. Nemanau, kad jie pyko ar buvo nepatenkinti. Gailiuosi, kad apie Lietuvą jie kalbėjo tiek mažai. Šis jausmas mane aplanko gana dažnai.

Ištrauka iš pokalbio su Dž. Šapiru „Drąsaus aktyvizmo menas“.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite Lietuvos vietovę, iš kurios kilę menininko Dž. Šapiro seneliai. Kodėl toje vietovėje nebėra jų namų?
  2. Kodėl menininko seneliai nedaug kalbėjo apie Lietuvą?
  3. Kaip menininkas vertina savo ryšius su Lietuva?
22.7 pav. Butrimonysè (Alytaus r.) stovi paminklas moterų krepšinio pradininkei Sendai Berenson Abot. Apsilankę ten galite išmėginti savo taiklumą.

Jei nuvyktumėte į Alytaus rajone esantį Butrimonių miestelį, pamatytumėte kiek neįprastą paminklą – bronzinę mergaitę su krepšinio kamuoliu, o šalia krepšį su krepšinio kamuoliais (22.7 pav.). Skulptūra kviečia ne tik išmėginti rankos taiklumą, bet ir sužinoti, kas ši mergaitė. O ji – moterų krepšinio pradininkė Senda Berenson Abot (Senda Berenson Abbott), gimusi 1868 m. šiame Dzūkijos miestelyje. Vaikystėje su šeima emigravo į JAV, iš pradžių ketino tapti pianiste, bet pašlijus sveikatai susidomėjo fiziniu lavinimu. XIX a. pab. Senda susipažino su krepšinio pradininku Džeimsu Neismitu (James Naismith) ir nusprendė krepšinio taisykles pritaikyti moterims (22.8 pav.). O tai buvo labai neįprasta, nes tuo metu moterys komandiniame sporte nedalyvavo. S. Berenson Abot dėka atsirado moterų krepšinio taisyklės ir joms skirtas vadovėlis. Jos vardą galime pamatyti Krepšinio šlovės muziejuje. Pasaulyje išgarsėjo ir S. Berenson Abot brolis Bernardas Berensonas (Bernard Berenson). Jis tapo žymiu menotyrininku, tyrinėjo Renesanso laikotarpio menininkų darbus.

22.8 pav. Sendos Berenson Abot parengtas ir JAV išleistas moterų krepšinio vadovėlis

Paminėjome tik keletą garsių litvakų, o juk jų yra daug daugiau. Pasidomėkite iš jūsų miesto ar miestelio kilusiais ir po pasaulį pasklidusiais garsiais Lietuvos žydais – sužinosite labai įdomių istorijų.

Klausimai ir užduotys

  1. Už kokius nuopelnus ir laimėjimus Nobelio premija buvo skirta A. Klugui ir už kokius B. Lounui?
  2. Išvardykite ne mažiau kaip tris litvakus, pasižymėjusius meno srityje.
  3. Kodėl Butrimonių miestelyje pastatyta mergaitės su krepšinio kamuoliu skulptūra?

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kurios tautybės asmenys vadinami litvakais? Kaip manote, kodėl atsirado ši sąvoka?
  2. Paaiškinkite, kuo litvakai svarbūs Lietuvos istorijai.
  3. Pasirinkite vieną vadovėlyje minimą litvaką ir paaiškinkite, kuo Lietuvai svarbūs jo laimėjimai.

TYRINĖKITE

Pasidomėkite, ar iš jūsų gyvenamosios vietovės yra kilusių žymių žydų tautybės asmenų. Jei taip, parenkite apie juos pristatymą, stendą ar tinklalaidę. Jei tokių asmenų neradote, parenkite pristatymą, stendą ar tinklalaidę apie jūsų gyvenamojoje vietovėje XIX–XX a. pirmoje pusėje gyvenusius žydus.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Kaip manote, ar mums svarbu prisiminti ir įamžinti iš Lietuvos kilusių žydų – litvakų – atminimą? Atsakymą pagrįskite.

Prašau palaukti