Šioje temoje MES
- Sužinosime, kas yra muziejai ir kodėl juos pradėta steigti.
- Aptarsime svarbiausius muziejų vaidmenis.
- Išsiaiškinsime, kaip sukurti parodą.
1993 m. rašytojas Milanas Trencas (Milan Trenc) parašė ir savo piešiniais papuošė knygą vaikams „Naktis muziejuje“. Pagal šią knygą vėliau sukurti filmai tapo itin mėgstami visame pasaulyje. Daug vaikų ir suaugusiųjų, pažiūrėję šį filmą, susidomėjo, kas gi vyksta muziejuose ne tik dieną, bet ir naktį, kaip apskritai įkuriami muziejai. Todėl nuo 2005 m. kiekvieną gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną – visi muziejai atveria savo duris lankytojams ne tik dieną, bet ir vakare, ir naktį, nes vyksta tradicinis renginys „Muziejų naktis“.
Kas vyksta muziejuose ir kaip surengti parodą?
XVIII–XIX a. pasaulyje tapo labai madinga kaupti ir rodyti senovinius daiktus. Praeities liekanos tapo itin svarbios didžiuojantis savo tautos, valstybės, žmonių laimėjimais. Todėl Europoje ir kitur pasaulyje ėmė kurtis istorijos muziejai, kai kurie iki šiol yra garsūs – Kapitolijaus muziejus Ròmoje, Britų muziejus Lòndone, Luvro muziejus Parỹžiuje, Belvederio muziejus Vienoje (10.1 pav.), Istorijos ir laivininkystės muziejus Rygojè.
Istorijos muziejus yra įstaiga, kuri renka, saugo, tiria ir rodo su žmogumi ir jo aplinka susijusius praeities dalykus. Tai gali būti tiek akmeninis kirvukas, kurį žmonės naudojo prieš penkis tūkstantmečius, tiek ir žaidimų kompiuteris, kuriuo buvo žaidžiama XX a. pabaigoje. Visi muziejuje saugomi daiktai vadinami eksponãtais, o jų paroda – ekspozicija. Eksponatus į muziejus surenka muziejininkai, mokslininkai arba atneša paprasti žmonės. Muziejų saugyklose (fonduose) yra tūkstančiai eksponatų, tačiau lankytojai parodose mato tik mažą jų dalį. Saugyklose eksponatams laikyti turi būti sudarytos tinkamos sąlygos: nei per šilta, nei per šalta, nei per drėgna, nei per sausa, ir atitinkamas apšvietimas, ir patikima priešgaisrinė apsauga.
Muziejininkai eksponatus ne tik saugo, bet ir tiria – aiškinasi, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo sukurti, kokia jų vertė ir, jei įmanoma, kas jų autorius. Jei eksponatas į muziejų atkeliauja apgadintas, muziejininkai jį restauruoja, atnaujina. Kai rengiama paroda kokia nors tema, reikalingi eksponatai iš saugyklų paimami į ekspoziciją, kur juos gali pamatyti lankytojai. Pavyzdžiui, jei rengiama paroda apie žmogaus naudotus įrankius prieš 5 000 metų, tai iš saugyklų paimami tik su šia tema susiję eksponatai. Daiktus ekspozicijoje reikia tinkamai apšviesti ir apsaugoti nuo bet kokių pažeidimų. Taip pat reikia aprašyti, kad lankytojai suprastų, kas tai, ir daugiau sužinotų apie eksponatus.
Šiuolaikiniuose muziejuose galima ne tik daug sužinoti, bet ir prasmingai papramogauti. Juose veikia nuolatinės ekspozicijos, rengiamos teminės parodos, vyksta mokomieji renginiai, ypatingi užsiėmimai vaikams. Šiandien muziejai rengia ir virtualias parodas – tokį muziejų galite aplankyti kompiuterio ekrane.
Muziejų parodose galime pamatyti ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų kūrybą. Antai 2021 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo eksponuojami 1991 m. vaikų piešiniai Sausio 13-osios tema (10.2 pav.). Muziejus savo saugykloje sukaupęs apie 6 000 tokių kūrinių. Taigi, net jūsų dabartiniai kūriniai po kelių dešimtmečių gali tapti vertingais eksponatais. Taip pat ir jūsų daiktai. Pavyzdžiui, 2022 m. Valdovų rūmuose eksponuoti XVI a. Žygimanto Augusto šarvai, kurie buvo jam dar vaikui nukaldinti (10.3 pav.). Šią parodą aplankę vaikai suvokė, jog prie kelis šimtus metų ir vaikas galėjo turėti riterio aprangą.
Pokalbis su MO muziejaus fondų (10.4 pav.) saugotoja Ieva Stasevičiūte
Kokios ypatingos sąlygos yra MO muziejaus saugykloje?
Saugant muziejaus eksponatus svarbu, kad nekistų oro temperatūra ir drėgmė, tad saugykloje visus metus palaikome eksponatams tinkamą 20 laipsnių temperatūrą ir 50 procentų oro drėgmę. Taip pat saugykloje įrengta atitinkama gaisro gesinimo sistema. Kilus gaisrui, ugnis būtų gesinama ne vandeniu, o inertinėmis dujomis, kurios sumažina deguonies kiekį patalpoje ir taip neleidžia ugniai išplisti. Ir svarbu, kad čia dirbantys žmonės su muziejaus eksponatais elgtųsi atsargiai: meno kūrinius tvarkingai sudėtų atgal į vietas, liestų tik su švariomis pirštinėmis.
Kas gali atsitikti eksponatams, jei jie bus netinkamai saugomi?
Dėl netinkamų oro sąlygų ar jų pokyčių popieriniai meno kūriniai gali susibanguoti, dažai sutrūkinėti ir nubyrėti. Jei patalpose labai drėgna, eksponatai gali pelyti. Jei muziejininkai dirbs aplaidžiai, eksponatai gali išsipurvinti, sulūžti ar nusimesti.
Kokia dalis saugomų eksponatų rodoma lankytojams?
Šiuo metu muziejuje saugome šiek tiek daugiau nei 6 000 eksponatų. Tačiau parodose galima pamatyti tik nedidelę jų dalį – apie tris penkis procentus.
Atsakykite į klausimus:
- Kodėl saugyklose reikia įrengti ypatingą gaisro gesinimo sistemą?
- Kodėl saugyklose turi būti tam tikra oro temperatūra?
- Kodėl nuolatinėse MO muziejaus ekspozicijose matome tik 3–5 proc. visų muziejaus eksponatų?
Klausimai ir užduotys
- Kelintame amžiuje tapo svarbu kaupti, saugoti ir rodyti senovinius daiktus?
- Kaip vadinami muziejuose saugomi daiktai?
- Kokie daiktai gali būti saugomi muziejuose? Pateikite ne mažiau kaip tris pavyzdžius.
TYRINĖKITE!
Internete paieškokite muziejų, kurie rengia virtualias parodas. Tai gali būti nacionaliniai arba net jūsų gyvenamosios vietos muziejai. Raskite ne mažiau kaip du muziejus. Pasirinkite vieną ir pristatykite jį klasės susirašinėjimuose. Gal ir jūsų klasės draugai juo susidomės.
Pirmieji Lietuvos muziejai
XIX a. pradžioje žemaičių bajoras Dionizas Poška ėmė rinkti įvairius senus namų apyvokos daiktus, monetas, archeologinius radinius ir knygas. Jis visus surinktus daiktus, kuriuos vadino senienomis, sudėjo į tuščią tūkstantmẽčio ąžuolo kamieną ir ten įrengė savotišką muziejų (10.5 pav.). Neįprastas muziejus – baublys (taip vietos gyventojai vadino ąžuolą) ėmė traukti smalsuolius. Net ir po bajoro D. Poškos mirties čia mėgdavo rinktis žmonės. Baubliai tarsi jungė juos su protėviais, kurių naudotus daiktus atvykusieji apžiūrėdavo. D. Poškos įkurtą įspūdingą muziejų, esantį netoli Šilãlės, galima aplankyti ir šiandien.
XIX a. viduryje Vilniuje įsikūrė Vilniaus senienų muziejus. Jame buvo keli tūkstančiai eksponatų – nuo senovinių monetų ir mumijų iki dailės kūrinių. Šis muziejus – didžiausio šiandieninio Lietuvos nacionalinio muziejaus pirmtakas. Labai svarbus Lietuvai buvo 1934 m. pastatytas muziejui pritaikytas pastatas Kaunè. Jame po vienu stogu įsikūrė įspūdingi Vytauto Didžiojo karo ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejai (10.6 pav.). Šie muziejai tapo visos šalies pasididžiavimu. Lankytojai galėjo prisiminti šalies pergales karuose, savo didvyrius, gėrėtis meno laimėjimais. Abu muziejai veikia ir šiandien.
Klausimai ir užduotys
- Kur D. Poška įrengė muziejų? Kaip manote, kodėl būtent ten?
- Kurio dabar veikiančio muziejaus pirmtakas yra Vilniaus senienų muziejus?
- Ar namie kaupiate senienas, pavyzdžiui, giminės saugomus ir iš kartos į kartą perduodamus daiktus ar nuotraukas? Pristatykite klasės draugams savo eksponatus.
Muziejai šiandien
Šiandien Lietuvoje veikia šimtai įvairiausių muziejų. Juose galima daug sužinoti, dalyvauti jų rengiamuose užsiėmimuose. Patys svarbiausi ir didžiausi muziejai vadinami nacionaliniais. Jų Lietuvoje yra keli:
- Lietuvos nacionalinis muziejus,
- Lietuvos nacionalinis dailės muziejus,
- Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus,
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
Jūsų gyvenamojoje vietoje tikriausiai yra kitų, ne mažiau svarbių, muziejų, kuriuos galite nedelsdami aplankyti. O artimiausias muziejus galbūt yra jūsų mokykloje. Jame pasakojama mokyklos, jos mokinių ir mokytojų ar apylinkės istorija. Didelę dalį eksponatų į tokius muziejus atneša mokiniai. Čia galima rasti senų vadovėlių, sąsiuvinių, senovinių baldų, tą mokyklą baigusių garsių žmonių daiktų, pamatyti apdovanojimus, kuriais mokykla didžiuojasi. Kartais net visa mokykla tampa muziejumi. Pavyzdžiui, įspūdingo grožio Kurnėnų mokykla netoli Alytaũs dabar veikia kaip muziejus (10.7 pav.).
Kraštótyros muziẽjų turi beveik kiekvienas didesnis miestas – jame pasakojama apie jo kraštą ir kultūrą. Čia atskleidžiama, kuo išsiskiria ši Lietuvos vietovė, vyksta pamokos, pažintinė veikla. Nueikite į tokį muziejų ir savo akimis pamatykite, kaip atrodo ekspozicija, paroda, eksponatas ir saugykla.
Memoriãliniai muziẽjai dažniausiai skirti garsioms asmenybėms atminti (10.8 pav.). Neretai jie įkuriami namuose ar butuose, kuriuose įžymybės gyveno. Tokiuose muziejuose galima pamatyti, kaip atrodė įžymybės būstas, asmeniniai daiktai.
Lietuvoje daug ir kitų muziejų, skirtų netikėtoms, bet labai įdomioms istorijoms. Pavyzdžiui, Šiauliuosè yra šokolado ir dviračių (10.9 pav.), o Vilniuje – žaislų ir pinigų muziejai. Prie Kauno būtina pamatyti muziejų, skirtą slaptai spaustuvei „AB“, kuri okupacijos metais buvo įrengta po šiltnamiu. Klaipėdoje įsikūręs laikrodžių, o Anykščiuosè angelų muziejus. Ir dar daug kitų muziejų jūsų laukia. Būtinai apsilankykite, o paskui matytą muziejų aptarkite su klasės draugais. Įdomių istorijos vertybių galime pamatyti meno galerijose, antikvariatuose ar net sendaikčių turguje.
Muziejuose visuomet daug sužinosite ir įdomiai praleisite laiką, bet jei norite patirti nuotykių – aplankykite šias įstaigas naktį. Lietuvoje kasmet vyksta renginys „Muziejų naktis“ (10.10 pav.) – tada ir sužinosite, ar tamsiu paros metu muziejuose nutinka paslaptingų dalykų.
Klausimai ir užduotys
- Pasakykite arčiausiai jūsų gyvenamosios vietos esančio muziejaus pavadinimą. Ar esate ten buvę? Jei taip, ką ten matėte?
- Kam skirti memorialiniai muziejai? Ar kada lankėtės tokiame muziejuje?
- Ar esate buvę bent viename Lietuvos nacionaliniame muziejuje? Jei taip, kuriame ir ką ten matėte?
Muziejų ekspozicijos
Kuriami iš Lietuvos muziejų galime rasti daugiausia informacijos apie Lietuvos valdovus?
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
- Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.
- Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
- Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Mokiniai – parodų rengėjai. Misija įmanoma, pirmyn!
Parodą surengti gali ne tik suaugusieji, bet ir vaikai (10.12 pav.). Ji galėtų būti apie jus, jūsų šeimą, klasę, mokyklą, istorinę asmenybę ar įvykį ir net apie mėgstamiausią muzikos grupę, pomėgį, svajonių šalį, vasaros atostogas.
Nuo ko pradėti?
- Sugalvokite temą, nes paroda negali būti apie viską. Vienas didžiausių parodos rengimo darbų – atrinkti eksponatus, kurie bus rodomi. Jų gali būti ir keli, ir keliasdešimt – priklauso nuo temos ir vietos, kurioje paroda vyks. Neužmirškite, kad ji gali būti susijusi su tomis pačiomis temomis, kurias mokotės per istorijos pamokas: senovės Egiptas, Lietuvos valstybės suvienijimas, Žalgirio mūšis ir t. t.
- Žinoma, parodos eksponatus galite sukurti ir patys. Tai gali būti plakatai, komiksai, net dioramos – savotiški maketai, kuriuose vaizduojami sumažinti dalykai.
- Pagalvokite apie ekspoziciją – kaip rodysite eksponatus. Kaip tai padaryti? Nuspręskite, ar eksponatus išdėliosite, ar sukabinsite. Pagalvokite, gal prie eksponatų reikėtų užrašų, nes ne visiems lankytojams gali būti aišku, ką vienas ar kitas daiktas reiškia. Jei tai nuotrauka, reikėtų trumpai paaiškinti, kas joje. Gal parodoje skambės muzika ar bus rodomas filmas – apie tai irgi reikia pagalvoti.
- Pamąstykite, kaip apie parodą papasakosite jos lankytojams. Gal pranešite visuomeniniuose tinkluose ir sukursite vaizdo kvietimą?
- Galiausiai – parodai reikalingas skelbimas, kuriame būtų svarbiausios žinios. O gal akį traukiantis plakatas? Į parodos atidarymą pakvieskite mokytojus ir draugus.
- Pasiruoškite pristatyti savo parengtą parodą. Susirinkusieji turi žinoti, kodėl nusprendėte eksponuoti pasirinktus dalykus, kokia pagrindinė jūsų parodos mintis, kurie eksponatai jums labiausiai įstrigo, o kuriuos sukurti ar surasti buvo sunkiausia. Juk tai labai įdomu! Pristatydami savo parodą nesijaudinkite. Juk puikiai pasirengėte ir esate geriausiai savo temą išmanantys tyrėjai.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Paaiškinkite, kas yra muziejus.
- Kodėl žmonės ėmė steigti muziejus?
- Išvardykite ir trumpai apibūdinkite keturis svarbiausius muziejų vaidmenis.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite Alytaũs rajone vis dar stovinčia Kurnėnų mokykla ir atlikite nedidelį tyrimą – sužinokite atsakymus į šiuos klausimus:
- Kada ir kieno pastangomis buvo pastatyta ši mokykla?
- Kuo mokykla išsiskyrė iš kitų tuo metu Lietuvoje statomų mokyklų?
- Kaip mokykla atrodė? Kokie ženklai ją puošė, kokios patalpos buvo įrengtos?
- Kam šiandien skirtas šis pastatas?
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Įsivaizduokite, kad tvarkydami savo šeimai priklausančias patalpas (pavyzdžiui, seną namą) radote nemažai senų daiktų, kurie kadaise buvo naudojami buityje įvairiems ūkio darbams. Kaip pasielgsite: daiktus išmesite, nuvalysite ir saugosite patys, nuvalysite ir kreipsitės į artimiausią muziejų, kad jam perduotumėte? Savo pasirinkimą paaiškinkite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"