Tema 5.3 (Istorija 5)

Istorijos vaizdai (9 tema)

Šioje temoje MES

  • Išsiaiškinsime, kaip dailės kūriniai gali padėti suprasti praeitį.
  • Patyrinėsime Lietuvos ir pasaulio istorijai svarbias nuotraukas.
  • Susipažinsime su istorinėmis knygomis, komiksais, animaciniais filmais ir sužinosime, kaip visa tai gali padėti pažinti istoriją.

Dailės kūriniais ir nuotraukomis galime ne tik gėrėtis, juose visuomet slepiasi įdomios ir netikėtos istorijos. Jos mums padeda suprasti praeitį, atsakyti į klausimus, ką anksčiau veikė žmogus, kokius drabužius vilkėjo, kaip atrodė jo namai. Tikriausiai su namiškiais kartais peržvelgiate savo šeimos albumą. Lyginate, kaip atrodėte anksčiau ir kaip atrodote dabar. Tai juk irgi istorijos žinios. Daugiau dailės ir fotografijos kūrinių galite pamatyti įvairių Lietuvos miestų meno galerijose ir muziejuose. Čia jiems pritaikytose erdvėse lankytojams rodomi paveikslai, nuotraukos, kiti vertingi dirbiniai.

Kokių istorijų gali papasakoti paveikslai?

Vienas įžymiausių žmonijos dailininkų Piteris Breigelis (Pieter Bruegel) vyresnysis 1560 m. nutapė paveikslą „Vaikų žaidimai“ (9.1 pav.).

9.1 pav. Piterio Breigelio, vyresniojo, paveiksle „Vaikų žaidimai“ pavaizduoti 83 skirtingi žaidimai

Šiame spalvotame kūrinyje dailininkas pavaizdavo daugiau nei 230 vaikų – nuo pačių mažiausių iki dičkių paauglių, mergaičių ir berniukų, kurie mieste žaidžia įvairiausius žaidimus. Vaikai visuomet mėgo žaisti, tačiau jų žaidimai per laiką keitėsi. Dabar žaidžiami kompiuteriniai ir stalo žaidimai, o prieš maždaug 450 metų vaikai daugiau žaidė lauke, dažnai su pačių pasidarytais žaislais. Mokslininkai tirdami šį dailės kūrinį suskaičiavo net 83 paveiksle pavaizduotus žaidimus. Paveikslas labai mėgstamas kruopščių tyrinėtojų. Jie stengiasi suprasti, kokie žaidimai jame pavaizduoti. Juolab kad dalis jų gal jau išnyko. Taigi P. Breigelio kūrinys yra kaip neįprasta nuotrauka, padedanti susipažinti su to meto vaikų pasauliu.

1847 m. lietuvių tapytojas Kanutas Ruseckas nutapė paveikslą „Lietuvaitė su verbomis“ (9.2 pav.).

9.2 pav. Kanuto Rusecko paveikslas „Lietuvaitė su verbomis“
9.3 pav. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos vardo bažnyčia Vilniuje

Įsižiūrėję į šį kūrinį galime sužinoti kelis svarbius dalykus. Mergaitė pavaizduota prie bažnyčios, į kurią atėjo pasimelsti. Į pamaldas žmonės visais laikais eidavo pasipuošę, taigi, pažvelgę į paveikslą galime sužinoti, kaip XIX a. viduryje žmonės puošėsi, kokių spalvų drabužiai tuo metu buvo madingi. Dailininko pavaizduota mergaitė rankose laiko verbą – išskirtinę Vilniaus krašte rišamą pavasario žolynų ir kitų augalų puokštę. Galime matyti, kad beveik prieš 200 metų verboms buvo naudojamos sprogstančių blindžių šakelės (kačiukai), kadugiai, galbūt galime įžiūrėti ir žibuoklių, ir raugerškio uogų. Mokslininkai išsiaiškino, kad K. Rusecko nutapyta mergaitė stovi prie Mergelės Marijos Ramintojos vardo bažnyčios Vilniuje (9.3 pav.). XX amžiuje bažnyčia buvo suniokota ir apleista, todėl paveiksle pavaizduotos statinio dalys leidžia mums geriau pažinti, kaip atrodė šventovės vidus. Pagal jį net galima atkurti tas pastato dalis. Daugiau apie paveikslą mums galėtų pasakyti dailėtyrininkai – mokslininkai, kurie tiria dailės kūrinius.

Tiek P. Breigelis, tiek K. Ruseckas savo kūriniuose pavaizdavo gyvenimą, kurį jie regėjo savo akimis. Tačiau pažvelkime į garsųjį Adomo Varno kūrinį „Mindaugo vainikavimas“ (9.4 pav.). Menininkas šį paveikslą nutapė XX a. viduryje, o karūnacija įvyko XIII amžiuje. Tačiau A. Varnui rūpėjo pavaizduoti ne anuos laikus, bet vieną iškilmingiausių Lietuvos istorijos akimirkų. Jis siekė pavaizduoti svarbiausius karūnavimo iškilmių dalyvius ir didingu vaizdu įkvėpti savo tautiečius. Tiesa, kad kuo tiksliau atvaizduotų istorijos įvykį, A. Varnas tarėsi su istorikais, muziejininkais, tyrinėjo įvairius kitų šalių XIII a. dailės kūrinius – žvelgė į juos norėdamas suvokti, kaip galėjo atrodyti to meto Lietuva, kaip galėjo rengtis jos žmonės.

9.4 pav. Adomo Varno paveikslas „Mindaugo vainikavimas“

Paveikslo viduryje pavaizduotas Mindaugas, jam ant galvos iškilmingai dedama karūna – jis tampa karaliumi. Kiek toliau stovi jo žmona Morta, kuri netrukus taip pat bus vainikuota ir taps karaliene. Aplinkui matome vyskupus ir iškilmių svečius. Karūnuojama katedroje, kuri iki mūsų laikų neišliko.

Žiūrint į paveikslą, kuriame pavaizduotas istorijos įvykis, svarbu žinoti, ar dailininkas galėjo šį įvykį matyti savo akimis, ar gyveno tuo laiku, kurį vaizduoja. Jei taip – paveikslas gali suteikti daug to laikotarpio istorijos žinių. Jei menininkas vaizduoja laikus, kuriais pats negyveno, svarbu suvokti, kodėl jam rūpėjo atskleisti būtent šią istorinę temą. Jo kūrinyje nebus abejonių nekeliančių smulkmenų, bet bus svarbi pati tema, noras pažadinti vaizduotę.

Klausimai ir užduotys

  1. Įsižiūrėkite į P. Breigelio vyresniojo paveikslą. Atpažinkite ir išvardykite kuo daugiau veiklų, kuriomis paveiksle užsiima vaikai. Tikrai rasite jums žinomus penkis žaidimus, bet jų gerokai daugiau!
  2. Kokių istorijos žinių apie XIX a. gyvenimą mums suteikia K. Rusecko paveikslas?
  3. A. Varnas nutapė Mindaugo karūnavimą tokį, kokį įsivaizdavo, nes gyveno daug amžių po šio įvykio. Pasvarstykite, kodėl dailininkai savo paveiksluose vaizduoja garsius istorijos įvykius ir asmenybes.

Kokiais dailės kūriniais galėtume iliustruoti istorinę temą?

Kokiais dailės kūriniais galėtume iliustruoti mokslinį straipsnį apie Lietuvos valdovą Gediminą?

  • Paveikslais nutapytais XIX a.
  • Valdovo gyvenamu metu nutapytu portretu.
  • Valdovo drabužių nuotraukomis.
  • Išlikusių valdovo ginklų nuotraukomis.

Fotografija, pakeitusi Lietuvą ir pasaulį

Rato, rašto, knygų spausdinimo, garo variklio ir kiti išradimai smarkiai pakeitė žmonių gyvenimą. Menui ir istorijos mokslui labai svarbus fotografijos atsiradimas. Kodėl? Nes išlikusios nuotraukos yra puikus istorijos šaltinis, leidžiantis išsiaiškinti, kaip praeityje žmonės gyveno, kaip atrodė, kokie statiniai juos supo. Nuotraukose galime pamatyti daugybę reikšmingų praeities smulkmenų.

Fotografija buvo išrasta ir paplito XIX a. viduryje. Pirmieji įžymūs Lietuvos fotografai buvo Abdonas Korzonas ir Juozapas Čechavičius. Jų darytos nuotraukos leidžia mums pamatyti XIX a. žmones, miestus ir gamtą. Vieną žinomiausių XX a. nuotraukų 1917 m. padarė fotografė Aleksandra Jurašaitytė – ji įamžino visus būsimus Vasario 16 Akto (Nepriklausomybės Akto) signatarus (9.5 pav.). Šis A. Jurašaitytės kūrinys yra viena labiausiai paplitusių istorinių nuotraukų.

9.5 pav. Vasario 16 Akto (Nepriklausomybės Akto) signatarai

Pasidairykime ir į kitas pasaulio ir Lietuvos istorijai svarbias nuotraukas (9.6–9.9 pav.).

Apie kiekvieną iš paminėtų paveikslų ar nuotraukų būtų galima parašyti istoriją – kur kūrinys buvo padarytas, kas jo autorius, ką vaizduoja, kodėl buvo svarbu tai pavaizduoti, kokį pasaulio ar Lietuvos reiškinį paveikslas ar nuotrauka atspindi. Taigi, tyrinėdami ir norėdami suprasti praeitį, būtinai pasitelkime ir vaizdus. Tai nepaprastai įdomūs ir daug žinių suteikiantys istorijos šaltiniai.

9.6 pav. 1908 m. nuotraukoje nufotografuota mergaitė, dirbanti medvilnės gamykloje, JAV. Kai ši nuotrauka pasirodė, visuomenė rimtai susirūpino mažamečių darbu
9.7 pav. Viena pirmųjų ir žinomiausių Žemės nuotraukų buvo padaryta per 1968 m. Kūčias amerikiečių astronauto Viljamo Anderso (William Anders). Ji visiems laikams pakeitė mūsų mintyse susikurtą planetos vaizdą
9.8 pav. Lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 m. nuotrauka tapo viena žinomiausių XX a. Lietuvos istorijoje. Perskridusių Atlantą, tačiau žuvusių didvyrių nuotrauką, kaip kilnaus žygdarbio dėl tėvynės įrodymą, norėjo turėti kiekvienas
9.9 pav. 2018 m. pasaulį apskriejo protestuojančios 15-metės Gretos Tunberg (Greta Thunberg) nuotrauka. Mergina iš politikų reikalavo skirti daugiau dėmesio neigiamiems klimato pokyčiams. Netrukus paauglė tapo kovos už švarią aplinką simboliu

Klausimai ir užduotys

  1. Kuri iš pateiktų nuotraukų jums atrodo įdomiausia? Kodėl?
  2. Kuri iš pateiktų nuotraukų, jūsų nuomone, žmones labiausiai paveikė? Kodėl taip manote?

Istorinės knygos, komiksai ir animaciniai filmai vaikams

Knygos ar filmai apie istoriją kuriami ne tik suaugusiesiems. Apie praeitį svarbu žinoti ir vaikams. Knygos paprastai rašomos atsižvelgiant į būsimo skaitytojo amžių, todėl kas tinka vaikams, gali netikti suaugusiesiems, ir atvirkščiai. Nuėję į mokyklos biblioteką galite tuo įsitikinti – ten yra knygų ir komiksų įvairaus amžiaus vaikams. Tikriausiai pamatysite pastaraisiais metais išleistas ir itin skaitomas tokias istorines knygas kaip Zigmo Vitkaus „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“, Audronės Meškauskaitės „Istorijos skanėstai“, Elenos Gasiulytės „Lietuvos vizionierės“ ir kitas.

Istorija gali būti papasakota ir komiksu. Istorinis komiksas – tai piešinėliais su trumpu tekstu pasakojama, dažnai pilna nuotykių istorija apie praeities įvykius, asmenybes. Tokie pasakojimai įdomūs ir patrauklūs tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Pavyzdžiui, 2018 m. komiksų knyga „Sibiro haiku“ Lietuvoje pelnė Metų knygos vaikams apdovanojimą. O štai 2022 m. išleistas komiksas „Rūmų istorijos“ pasakoja Kaũno senosios prezidentūros pastato istoriją (9.10 pav.).

9.10 pav. Istorinis komiksas „Rūmų istorijos“

Skaitydami ar jau perskaitę istorinę knygą pasidomėkite, kas jos autorius ir ką jis veikia gyvenime. Būtinai perskaitykite knygos įvadą arba įžangą – ten autorius paprastai paaiškina, kodėl šią knygą parašė. Skaitydami tokias knygas pamėginkite išsiaiškinti, ar autorius pasakoja apie tikrus praeities įvykius, ar į istorijos įvykius įpina savų, išgalvotų istorijų. Taigi labai svarbu suprasti, ar knyga istorinė, ar grožinė. O gal ji ir tokia, ir tokia? Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į paveikslėlius, įsižiūrėti, kas juose pavaizduota, ir susieti su tekstu.

Labai įdomu ne tik perskaityti istorinę knygą, ją aptarti, bet ir susitikti su jos autoriumi. Arba parašyti jam savo įspūdžius apie knygą. Tokiam susitikimui reikia pasiruošti. Svarbu pasakyti, kodėl knyga patiko arba nepatiko. Kiek laiko skaitėte, kokia vieta įsimintiniausia. Taip pat atkreipti dėmesį, ar patiko paveikslėliai, knygos apipavidalinimas. O gal kažkuri knygos vieta liko neaiški? Būtinai išsiaiškinkite ją su autoriumi. Taip pat jam pasakykite, kokių minčių ir svarstymų knyga jums sukėlė. Apie visa tai galite pasikalbėti su autoriumi, kai pasikviesite jį į savo mokyklą.

Klausimai ir užduotys

  1. Ar esate skaitę istorinę knygą? Jei taip, ar ji patiko ir apie ką joje buvo pasakojama?
  2. Apie kurią istorinę asmenybę ar įvykį norėtumėte perskaityti komiksą? Kodėl?

TYRINĖKITE!

Pamėgtas socialinis tinklas jutubas taip pat gali praversti mokantis istorijos. Paieškokite ten animacinių filmukų apie vaikų auklėjimą XVI–XVII a., apie Vytautą Didįjį ar Vilniaus miesto istoriją. Rastus filmukus peržiūrėkite ir pasižymėkite po du tris sužinotus dalykus.

Senovės žmonių atvaizdų atkūrimas pagal archeologijos ir istorijos tyrimus

Ar įmanoma sužinoti, kaip žmogus atrodė, jei tuo laiku, kai jis gyveno, dar nebuvo fotografijos, o dailininkai to žmogaus portreto nenutapė? Apie žmogaus išvaizdą galime sužinoti iš amžininkų liudijimų. Galbūt yra istorijos šaltinių, kur tas žmogus aprašytas, nurodytas jo ūgis, plaukų ir akių spalva, o gal ir kokie ypatingi išvaizdos bruožai.

Šiandien, kad išsiaiškintų garsių praeities žmonių išvaizdą, mokslininkai pasitelkia ne tik istorijos šaltinius, kitų mokslininkų tyrimus, bet ir mokslo naujoves, DNR tyrimus, įvairias kompiuterių programas. Jei yra išlikusių žmogaus išvaizdos aprašymų, rasta kaukolė ar jos dalis ir žinoma to žmogaus lytis, ūgis, kilmė, tai apibendrinus šiuos duomenis ir kruopščiai nuskaičius kaukolę galima kompiuteriu gana tiksliai atkurti buvusią žmogaus išvaizdą. Tokie tyrimai leidžia patikslinti turimus istorijos šaltinius ir pamatyti, kaip vienas ar kitas žmogus galėjo atrodyti.

Pavyzdžiui, prieš kelerius metus naudojantis mokslo naujovėmis ir dailės kūriniuose išlikusiais atvaizdais Škotijoje buvo atkurta XVIII a. pabaigoje gyvenusio įžymiausio šio krašto poeto Roberto Bernso (Robert Burns) išvaizda (9.11 pav.). Taigi šiandien mokslininkai jau gali rekonstruoti ir paprastų žmonių, ir valdovų išvaizdą.

9.11 pav. Palyginkite atkurtą poeto atvaizdą su išlikusiu portretu
9.11 pav. Palyginkite atkurtą poeto atvaizdą su išlikusiu portretu

O Lietuvoje ilgus metus svarstyta, kaipgi atrodė įžymioji valdovė Barbora Radvilaitė (9.12, 9.13 pav.). Prieš kelis dešimtmečius ištyrus Vilniaus katedros požemiuose palaidotus jos palaikus paaiškėjo, kad valdovės ūgis buvo maždaug 162 centimetrai. Taigi karalienė buvo gana aukšta – XVI a. vidutinis moterų ūgis siekė 155–157 centimetrus. Karalienė buvo platokų pečių, siauro dubens ir liekno kūno sudėjimo. Archeologas ir rekonstruotojas Vytautas Urbanavičius rekonstravo didikės portretą. Paaiškėjo, kad B. Radvilaitė buvo ryškių veido bruožų, pavyzdžiui, turėjo nosį su kuprele.

9.12 pav. Pagal mokslininkų išvadas skulptorius Stanislovas Kuzma sukūrė Barboros Radvilaitės biustą. Tai šiuo metu tiksliausias jos atvaizdas
9.13 pav. Barboros Radvilaitės miniatiūra, kurią netrukus po jos mirties nutapė vokiečių dailininkas Lukas Kranachas Jaunesnysis (Lucas Cranach the Younger)

Ateityje galėsime dar tiksliau sužinoti, kaip atrodė mūsų protėviai, o prie mokslo tyrimų galbūt prisidėsite ir jūs.

Klausimai ir užduotys

  1. Kokios žinios gali padėti išsiaiškinti, kaip atrodė žmogus, jei neturime jo nuotraukos?
  2. Pasvarstykite, kodėl istorikams ir kitiems mokslininkams svarbu žinoti, kaip atrodė vienas ar kitas istorinis asmuo.

TYRINĖKITE!

2003–2011 m. Dubingių̃ piliavietėje vyko archeologiniai kasinėjimai. Čia buvo rasti Radvilų giminės atstovų palaikai. Pasidomėkite, kaip buvo išsiaiškinta jų tapatybė.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Tikriausiai ne kartą su tėveliais ar klasės draugais lankėtės muziejuose ir paveikslų galerijose. Ten daug dalykų (daiktų, paveikslų, skulptūrų), kurių negalima liesti. Į juos žiūrėti, jais grožėtis reikia iš tolo. Tačiau įvairiose pasaulio vietose žmonės, pasisakantys prieš gamtos niokojimą, kartais siekia atkreipti į tai dėmesį prisilipindami prie garsių paveikslų ar istorinių daiktų. Kaip manote, ar toks jų elgesys pateisinamas? Savo nuomonę pagrįskite.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kaip nuotraukos ir piešiniai padeda mums pažinti istorijos įvykius, asmenybes ar reiškinius?
  2. Pasvarstykite, kaip istorinės knygos, komiksai ar animaciniai filmai gali padėti garsinti istorijos mokslą.

TYRINĖKITE!

Kuri jūsų šeimos ar giminės nuotrauka jums pati įdomiausia? Kodėl? Jei įmanoma, pristatykite ją klasės draugams, nupasakokite jos atsiradimo aplinkybes, atskleiskite savo ir tos nuotraukos ryšio istoriją.

Prašau palaukti