Šioje temoje MES
- Išsiaiškinsime, ką vadiname didvyriais.
- Aptarsime 1918–1920 m. Lietuvõs kariuomenės savanorių reikšmę Lietuvai.
- Apibūdinsime lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą svarbą.
Kas yra didvyriai?
Kai šiandien išgirstame žodį „didvyris“ arba „herojus“, dažniausiai pagalvojame apie nepaprastus darbus atliekančius žmones, pavyzdžiui, medikus, ugniagesius ar policijos pareigūnus, gelbstinčius žmonių gyvybes. Kasmet Lietuvos Respublikos prezidentas apdovanoja asmenis, kurie nepaisydami pavojaus savo gyvybei gelbėjo žmones. Iškilmingai įteikiami valstybės apdovanojimai, paprastai Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (13.1 pav.), tiems, kurie gelbsti žmonių gyvybes siaučiant gaisrams ar kitoms stichinėms nelaimėms. Gelbėtojais gali būti ne tik suaugusieji, bet ir vaikai – keliasdešimt Lietuvos vaikų ir paauglių gelbėjo skęstančius ar į gaisrą patekusius žmones. Antai 2007 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius buvo įteiktas Kauno rajono moksleivei Skaistei Abramovaitei, kuri iš gaisro išgelbėjo savo mažametį brolį. Tais pačiais metais šis apdovanojimas buvo įteiktas moksleiviui iš Biržų Lukui Kriukeliui, išgelbėjusiam upėje skęstantį bendraklasį, ir gimnazistui iš Jõniškio Arnui Nazarui, išgelbėjusiam tvenkinyje skęstantį berniuką. Tai tik keletas iš daugelio pasižymėjusiųjų. Gal ir jūsų aplinkoje esama panašių istorijų ir didvyrių?
Istorijoje didvyriais vadiname asmenis, kurie nepalankiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, siaučiant karui, rizikuodami savo gyvybe stengėsi išgelbėti kitus žmones, apginti savo bendruomenę ar tėvynę, pasipriešinti blogiui. Didvyrių dėka laimimi karai, iškovojamos nepriklausomybės, išgelbstimos gyvybės. Jų dėka gyvuoja ir nepriklausoma Lietuvà. Tiesa, būna ir taip, kad gelbėdami kitus didvyriai žūsta arba juos kas nužudo. Tada jie pagerbiami po mirties ir apdovanojimai įteikiami jų artimiesiems. Taip pat siekiant pagerbti pasižymėjusiems asmenims statomi paminklai, jų vardais pavadinamos gatvės, mokyklos, jie minimi per įvairias šventes.
Klausimai ir užduotys
- Už kokius nuopelnus teikiamas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius?
- Kas didvyriams įteikia Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių?
- Pasvarstykite, kaip dar galima pagerbti didvyrius.
Tyrinėkite
Pasidomėkite, ar jūsų gyvenamojoje vietoje yra žmonių, kuriems per pastaruosius penkerius metus buvo įteikti Lietuvos valstybės apdovanojimai (Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius ir kiti) už žygdarbius ar ypatingą veiklą.
Lietuvos savanoriai ir mūsų savanorystė
13.2 pav. Paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę Kaune 1921 ir 2023 metais
Šalia Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaunè įkurtas sodelis yra vienas svarbiausių Lietuvos memorialų – atminimo vietų. Čia stovi paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę (13.2 pav.), Nežinomo kareivio kapas, paminklas „Laisvė“ (apie jį kalbėjome I vadovėlio dalyje) ir žymių mūsų valstybės veikėjų paminklų. Prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę nuolat dega amžinoji ugnis – ji reiškia pagarbą už tėvynę žuvusiems asmenims. Šis paminklas pastatytas iš akmenų, atvežtų iš tų vietų, kur vyko Nepriklausomybės karo mūšiai. Paminklui iš kairės ir dešinės pastatyti kiti du paminklai – pirmajam žuvusiam savanoriui Povilui Lukšiui ir pirmajam žuvusiam karininkui Antanui Juozapavičiui. Toldami nuo šių paminklų galime pasiekti paminklus, skirtus mūsų šalį kūrusiems žmonėms: poetui Jonui Mačiuliui-Maironiui, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui Vladui Putvinskiui (13.3 pav.), Lietuvos kariuomenės vadui Silvestrui Žukauskui ir kitiems.
O kodėl prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę buvo palaidotas nežinomas karys? Pirmajame pasauliniame kare žuvo milijonai karių, todėl siekiant pagerbti visus paprastus žuvusius karius ir ypač tuos, kurių tapatybė nebuvo nustatyta, arba tuos, kurių palaikai apskritai nebuvo rasti, beveik kiekvienos kariavusios valstybės garbingiausioje sostinės vietoje buvo pastatytas paminklas – Nežinomo kareivio kapas. Tokia tradicija prigijo ir Lietuvojè. Nežinomo kario palaikai į Kauną buvo atvežti iš dabartinės Lãtvijos teritorijos, kur 1919–1920 m. lietuviai ir latviai kovojo su sovietais. Tačiau 1940 m. sovietai okupavo Lietuvą ir šį svarbų paminklą sunaikino – laisvą šalį primenantys paminklai okupantams nepatinka. Kai 1990 m. lietuviai atkūrė savo šalies nepriklausomybę, Nežinomo kareivio paminklą nedelsdami atstatė. Nežinomo kario palaikai buvo atvežti iš Giedraičių kapinių ir perlaidoti. Šiandien prie šio paminklo vyksta iškilmingos šventės, ištikimybę Lietuvai prisiekia kariai ir šauliai (13.4 pav.).
Mūsų Nežinomo kareivio paminklas skirtas visiems žuvusiesiems Nepriklausomybės kare. Šiame dvejus metus (1918–1920 m.) trukusiame kare Lietuva turėjo apsiginti nuo priešų ir įtvirtinti savo valstybės laisvę bei nepriklausomybę. Mūšio laukuose teko kovoti su Soviẽtų Rùsija, Rùsijos vakarų armija (bermontininkais) ir Lénkija. Lietuvos kariuomenę pradėta burti 1918 m. lapkričio 23 d., tačiau 1919 m. pradžioje ką tik atkurtoje valstybėje susiklostė kritiška padėtis. Net du trečdalius Lietuvos teritorijos buvo užėmę puolantys sovietai. Jie siekė užimti Kauną, vėliau – visą šalį ir toliau veržtis į Europą. Todėl buvo kreiptasi į gyventojus kviečiant stoti į kariuomenę savanoriais ir ginti šalį nuo priešų (13.5 pav.). Sunkiausiu Lietuvai metu į kariuomenę atėjo 3 tūkst. savanorių (13.6 pav.), su jų pagalba 1919 m. vasarį–kovą priešų veržimasis buvo sustabdytas. Vėliau kariuomenę papildė tiek savo noru atėję, tiek ir pašaukti kariai. 1919 m. rugpjūtį Lietuvos kariuomenė ties Zarasais sovietus sumušė ir galutinai išstūmė iš šalies.
Savanoris Bogumilas Kulvietis prisimena kovas su sovietais:
„Staiga kaimo gale pasigirdo keletas šūvių: naujai atvykę žvalgybon kareiviai, neiškentėję viliojančio taikinio, „nuėmė“ nuo bokšto sargybinį. Miestelis sujudo kaip skruzdėlynas. Iš bokšto atidengė kulkosvaidžių ugnį, kuri nutaikė į mūsų pabūklus. Kulkų kruša sudundėjo per pabūklų skydus, bet ir tuojau giliu bosu tarė savo žodį artilerija – ėmė apšaudyti varpinę. Prie koncerto prisidėjo ir kuopa su savo dviejais kulkosvaidžiais. <...>
– Kuopa, pirmyn! – šaukiu ir bėgu vieškeliu miestelio link.
Aplinkui dar švilpauja kulipkos, bet priešo ugnis jau nebetaikli ir netvarkinga. Artilerija nutilo. Tik retais šūviais karininkas Geiga lydi bėgantį Ukmergės link priešą. <...>
Įeinu į šventorių. Staiga mane puola su šautuvu, kažką laukiniu balsu šaukdamas, rusas. Šaunu į jį iš revolverio. Pasviro, bet bėga artyn. Šaunu antrą kartą – užsikerta revolveris. Vieną akimirką pamačiau mirtį prieš akis. Bet šūvis iš šono ir draugo savanorio kulipka guldo kone prie pat mano kojų įniršusį priešą.“
Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai, sud. P. Ruseckas, Vilnius: Muzika, 1991, p. 151–152.Klausimai ir užduotys
- Su kuriais priešais kovojo šių prisiminimų autorius?
- Su kokiu reiškiniu prisiminimų autorius palygino aprašytą mūšį? Kaip manote, kodėl?
- Išskirkite dvi šaltinio citatas, rodančias, kad Nepriklausomybės karas buvo pavojingas ir sunkus.
Kovos su bermontininkais vyko 1919 m. antroje pusėje šiaurės Lietuvoje. Lapkričio pabaigoje Lietuvos kariai ties Radviliškiu juos sustabdė ir po kurio laiko privertė palikti Lietuvą. Karas su Lenkija vyko 1920 metais. Po Giedraičių ir Širvintų kautynių Lenkijos kariuomenė buvo sustabdyta, tarp šalių nusistovėjo siena. Nors Lietuva nuo lenkų apsigynė, tačiau neteko sostinės Vilniaus.
Lietuvos valstybė susikūrė tokioje teritorijoje, kokią 1918– 1920 m. apgynė Lietuvos kariai. Už Lietuvos valstybę kovojo daugiau kaip 40 tūkst. šalies gyventojų. Kare žuvo apie 1,5 tūkst. karių, beveik 3 tūkst. mirė nuo siaučiančių ligų. Kovotojų kapų yra visoje Lietuvoje (13.7, 13.8 pav.). Nepriklausomybės kare žuvusių savanorių ir karių kapus galima atpažinti iš jiems pastatytų paminklų – daugiausia skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus ir dailininko Adomo Varno sukurtų betoninių paminklų-kryžių su saulės spinduliais (13.9, 13.10 pav.). Svarbu šiuos kapus nuolat lankyti, tvarkyti ir uždegti ant jų atminimo žvakutes.
Per 1918–1920 m. Nepriklausomybės karą į kariuomenę užsirašę savanoriai vėliau visuomenėje buvo labai gerbiami, kviečiami į įvairias šventes, mokiniai eidavo klausyti jų pasakojimų. Po karo savanoriai gavo žemės ir daugelis ėmė ūkininkauti. Gal būtent dėl jų žygdarbių šiandien žodis „savanoris“ mums labai brangus. Juk tiek kariuomenės, tiek įvairių organizacijų savanoriai yra labai svarbūs mūsų valstybei. Šiandien daug kur galime savanoriauti. Jau mokykloje galime tapti jaunaisiais šauliais, skautais, talkinti įvairioms organizacijoms. Suaugusieji gali savo noru tarnauti Lietuvos kariuomenėje, Krašto apsaugos savanorių pajėgose (13.11 pav.) ar priklausyti Lietuvos šaulių sąjungai. Daug žmonių savanoriauja ir tokiose visuomeninėse organizacijose kaip Raudonasis Kryžius (13.12 pav.), „Caritas“, „Maisto bankas“, „Jaunimo linija“. Savanorių dėka stiprėja mūsų valstybė, darosi pajėgesnė pagelbėti žmonėms, atsidūrusiems nelaimėje. Savanoriaudami galime plėsti savo akiratį, įgyti naudingų įgūdžių, susirasti draugų. Todėl, jei dar netapote savanoriais, pirmyn, jūsų labai reikia!
Norberto Černiausko pokalbis su istorike ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kare dr. Giedre Mileryte-Japertiene
Esate istorikė, muziejininkė, kodėl nutarėte stoti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas?
Norėjau sužinoti, kaip galėčiau save apginti ir padėti apginti savo šeimą, jei vėl kas nors bandytų užimti mūsų šalį. KASP buvo geriausias pasirinkimas, nes tarnybą galiu derinti su kasdieniu darbu. Savaitgaliais mokausi kovoti, o kitomis dienomis einu į darbą muziejuje.
Ką veikia kariai savanoriai?
Mokosi kariui būtinų įgūdžių: valdyti ginklą, šaudyti, slėptis, išgyventi sunkiomis sąlygomis, įsirengti poziciją gynybai ar puolimui ir dar daug kitų dalykų.
Ar dabartiniai savanoriai prisimena 1919–1920 m. savanorių kovas?
Dabartiniai savanoriai žino pagrindinius Nepriklausomybės karo įvykius, svarbiausius vadus, lanko mūšių vietas, lapkričio 1-ąją uždega žvakeles ir didžiuojasi, kad savotiškai tęsia jų pradėtą darbą.
Mindaugo Nefo pokalbis su Karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės Vilniaus „Geležinio vilko“ 1005-osios kuopos jaunuoju šauliu Aidu Sartanavičiumi
Kodėl nusprendei tapti jaunuoju šauliu?
Nuo mažens norėjau užsiimti veikla, kuri susijusi su ginklais ir žygiais, kitaip nei mano bendraamžiai, mėgau žygiuoti. Be to, patiko savanorystės idėja. Todėl būdamas 9-erių pradėjau lankyti mokyklos jaunųjų šaulių būrelį, o sulaukęs vienuolikos tapau jaunuoju šauliu. Ši veikla man labai patinka, esu pasiekęs 3-ią pakopą iš 4 galimų, nors kai pradėjau dalyvauti jaunųjų šaulių veikloje, kiti sakė, kad bus sunku, todėl greitai ją mesiu.
Ką gero dėl visuomenės daro jaunieji šauliai?
Veiklų yra daug, bet man įsimintiniausia yra karių, šaulių ir partizanų kapų tvarkymas. Juos atmindami uždegame žvakutes, paminklus perjuosiame Lietuvos trispalvėmis.
Kokias pareigas, tavo manymu, galėtų eiti jaunieji šauliai, jei reikėtų ginti Tėvynę?
Manau, galėčiau iš saugaus atstumo stebėti priešus – kur jie juda, kiek jų yra, kaip ginkluoti – ir visa pranešti vyresniesiems. Taip pat padėti štabe, pavyzdžiui, tvarkyti drabužius, juos juk reikia susiūti, ar daryti maskuojamuosius tinklus ir, jei reikia, padėti medikams.
Klausimai ir užduotys
- Kuo panašios ir kuo skiriasi KASP savanorę Giedrę ir jaunąjį šaulį Aidą prisijungti prie pasirinktų organizacijų paskatinusios priežastys?
- Kuo užsiima Giedrė kaip Krašto apsaugos savanorių pajėgų karė?
- Kokia visuomenei naudinga veikla užsiima jaunieji šauliai?
- Kokias pareigas per karą galėtų eiti KASP karė Giedrė ir kokias jaunasis šaulys Aidas?
- Paaiškinkite, kuo panašios KASP karės Giedrės ir jaunojo šaulio Aido veiklos.
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite tris priešų kariuomenes, su kuriomis kovėsi Lietuvos kariai Nepriklausomybės kare.
- Kodėl prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune yra Nežinomo kareivio kapas?
- Kaip buvo vadinami kariai, kurie savo noru atėjo į kariuomenę? Apibūdinkite esminį jų nuopelną Nepriklausomybės kare.
- Iš ko galėtume atpažinti žuvusių karių savanorių ir šauktinių karių kapus miestų ir miestelių kapinėse?
Tyrinėkite
Pasidomėkite, ar jūsų gyvenamosios vietos kapinėse yra palaidotų Lietuvos kariuomenės savanorių ar privalomai į ją pašauktų karių. Jei taip, tuos kapus įsidėmėkite ir pasistenkite daugiau sužinoti apie ten palaidotus karius. Jei reikia, su bendraklasiais kapus sutvarkykite.
Sparnuoti lietuviai – Steponas Darius ir Stasys Girėnas
13.13 pav. Steponas Darius ir Stasys Girėnas
Jei lietuvių paklaustume, kokie įsimintiniausi XX a. Lietuvos didvyriai, ko gero, išgirstume S. Dariaus ir S. Girėno (13.13 pav.) vardus. Šie du JAV lietuviai lakūnai 1933 m. nutarė lėktuvu „Lituanica“ („Lituanika“) (13.14 pav.) perskristi Atlanto vandenyną, iš Niujorko skristi į Kauną. Tuo metu viso pasaulio lakūnai varžėsi, kas toliau nuskris nenusileisdamas, kas ilgiau išbus ore, kas savo beprotiškais žygdarbiais ir laimėjimais labiau išgarsins save ir savo šalį. Tokius anų laikų skrydžius galime prilyginti šių laikų skrydžiams į kosmosą.
Lietuviai S. Darius ir S. Girėnas savo tikslą beveik pasiekė. Jie nenusileisdami perskrido Atlantą ir didelę dalį Europos – beveik 6 500 km, – tačiau Vokietijoje (dabartinėje Lenkijoje) lėktuvas sudužo ir abu lakūnai žuvo, kai iki Lietuvos buvo likę visai nedaug (13.15 pav.). Taigi ore jie išbuvo daugiau nei 37 valandas! Pamėginkite tiek laiko išsėdėti savo suole. Beje, 2013 m. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokiniai su istorijos mokytoju Rolandu Tamošaičiu pamėginę patyrė, kad tiek laiko išsėdėti labai sudėtinga. Taip mokiniai ir mokytojas paminėjo S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį.
Greičiausiai nelaimę lėmė skrydžiui nepalankios gamtos sąlygos – didelė audra, tamsa – ir lakūnų nuovargis. Nors į Kauną jie neatskrido, tačiau tapo Lietuvos didvyriais – S. Dariaus ir S. Girėno skrydis sutelkė žmones, lietuviams suteikė vienybės ir pasididžiavimo jausmą, daugelis jaunuolių ėmė svajoti tapti lakūnais ar kitaip garsinti Lietuvą (13.16 pav.). Šiems žuvusiems didvyriams atminti pastatyta paminklų, Lietuvos miestuose jų vardais pavadinta gatvių. Beje, S. Darius Lietuvoje jau buvo žinomas kaip karo lakūnas ir įvairių sporto šakų – krepšinio, futbolo, beisbolo – garsintojas. Taigi skrydis per Atlantą nebuvo vienintelis jo nuopelnas jaunai, neseniai nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai.
Prieš išskrisdami į Lietuvą lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas sukūrė jaunai Lietuvai skirtą testamentą ir jame paaiškino, kodėl ryžosi tokiam žygiui:
„Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendro darbo – tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto vandenyno oro sroves, taip pat naujai išrastus navigacijos būdus ir priemones pritaikyti kasdieniniams reikalams. <...>
Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais! Bet jei Neptūnas ar galingasis audrų Perkūnas ir mums bus rūstus – pastos mums kelią į Jauną Lietuvą ir pašauktų LITUANIKĄ pas save, – tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui, kad audringųjų vandenynų dievai būtų patenkinti Tavo pastangomis, pasiryžimu ir nekviestų Tavęs į Didį Teismą. <...> Tad šį savo skridimą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva!“
„A. A. mūsų Tautos Didvyrių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno Testamentas“, XX a. 4 deš. II p.Klausimai ir užduotys
- Kam S. Darius ir S. Girėnas skyrė savo žygį? Kaip manote, kodėl?
- Pasvarstykite, kodėl lakūnai S. Darius ir S. Girėnas ryžosi tokiam žygiui.
- Ką savo testamente lakūnai S. Darius ir S. Girėnas patarė lietuviams? Ar jų patarimai jums šiandien svarbūs? Paaiškinkite, kodėl.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kuo ypatingas buvo S. Dariaus ir S. Girėno skrydis.
- Kodėl S. Dariui ir S. Girėnui nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo?
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais pagrįskite arba paneikite teiginį, kad S. Dariaus ir S. Girėno žygis buvo svarbus Lietuvos visuomenei.
Tyrinėkite
Naudodamiesi internetu išsiaiškinkite, kuriose pasaulio valstybėse pastatyti paminklai S. Dariui ir S. Girėnui. Pasirinkite įsimintiniausią ar labiausiai patikusį paminklą ir pristatykite jį bendraklasiams.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite ne mažiau kaip tris bruožus, kuriais turėtų pasižymėti didvyris. Kuris iš šių bruožų, jūsų manymu, svarbiausias? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais pagrįskite arba paneikite teiginį, kad Lietuvos kariuomenės savanoriai ir kariai 1918–1920 m. apgynė Lietuvos valstybę.
- Pasvarstykite, kuo Lietuvai buvo svarbus S. Dariaus ir S. Girėno skrydis seniau (prieš 90 metų ir vėliau) ir kuo jis gali būti svarbus šiandien.
TYRINĖKITE
Jei turėtumėte sukurti paminklą XX a. laisvoje Lietuvoje gyvenusiam didvyriui, kam jį sukurtumėte, kaip paminklas atrodytų ir kur stovėtų? Taigi sukurkite tokio paminklo projektą ir pristatymą. Su klasės draugais surenkite savo projektų parodą.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Ar jums svarbūs mūsų kariuomenės karių, S. Dariaus ir S. Girėno atlikti žygdarbiai? Atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"