Šioje temoje MES
- Nagrinėsime, kaip kūrėsi demokratinė valstybė.
- Aiškinsimės moterų vaidmenį kuriant demokratinę Lietuvos respubliką.
- Apibūdinsime 1918–1940 m. vykusį Lietuvos modernėjimą.
Demokratinės respublikos kūrimas
Šių dienų Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė. Panašiais dėsniais grįstą valstybę buvo mėginama sukurti ir po 1918 m. vasario 16-osios. Nepriklausomybės Akto paskelbimas neužbaigė valstybės kūrimo, galima sakyti, buvo pati pradžia. Kaip Akte parašyta, Lietuvos valstybės pamatus turėjo padėti demokratiškai gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Bet ką reiškia demokratiškai?
Demokrãtija – valdymo būdas, kai aukščiausiąją valdžią turi piliečiai. Vyraujant demokratijai sprendimai priimami remiantis daugumos pritarimu, kitaip tariant, jei pateikus pasiūlymą daugiau balsuoja už nei prieš jį, pasiūlymas priimamas ir pagal jį gyvenama. Ar jums teko rinkti klasės seniūną? Paprastai už žmogų, kuris eis tokias ar panašias pareigas, balsuojame pakeldami ranką arba lapelyje pažymėdami, kurį asmenį pasirinkome. Daugiausia balsų surinkęs bendraklasis tampa klasės seniūnu, jis vykdo iš anksto numatytas užduotis ir gali priimti tam tikrus sprendimus. Bet bendraklasiai gali vėl balsuodami jį atšaukti ir išrinkti kitą. Panašiai yra ir valstybėje. Turintys balso teisę – galintys balsuoti – žmonės balsuoja ir surinkęs daugiausia balsų kandidatas išrenkamas, pavyzdžiui, į parlameñtą – įstatymus priimančią įstaigą. Žinoma, balsavimas nėra vienintelis demokratijos bruožas, tokioje santvarkoje svarbu laikytis įstatymų ir taisyklių, kurias priėmė dauguma balsavusiųjų.
Rinkimai tapo svarbiu atkurtos Lietuvos valstybės reikalu, nes mūsų šalis buvo respùblika. Tai valdymo būdas, kai svarbiausi valdžios pareigūnai renkami tam tikram laikotarpiui. Po 1918 m. buvo renkamas ne tik Lietuvos Seimas, bet ir prezidentas, ir savivaldos atstovai. Tiesa, taip buvo ne visada, be to, laikui bėgant skyrėsi, kas gali balsuoti.
Svarbiausios taisyklės, kaip piliečiai gyvena valstybėje ir kaip šalis yra valdoma, surašytos pagrindiniame įstatyme – konstitùcijoje (12.1 pav.). Ji vadinama pagrindiniu įstatymu, nes joks kitas įstatymas ar teisės aktas negali prieštarauti tam, kas joje užrašyta. Pavyzdžiui, jei jūsų mokyklos direktorius nuspręstų, kad mokytis privalote iki 14 metų, šis potvarkis negaliotų, nes dabartinėje mūsų Konstitucijoje įtvirtinta, kad mokytis privalote iki... Na, kas žinote? Pirmoji demokratinė Konstitucija Lietuvoje buvo priimta 1922 metais. Ji įtvirtino demokratinį valstybės valdymą pažymėdama, kad aukščiausiąją valdžią Lietuvoje turi tauta. Ji trejiems metams išrinkdavo Seimą. Šis iš visų įstaigų turėjo daugiausia teisių, pavyzdžiui, rinkdavo šalies prezidentą ir priimdavo įstatymus. Taigi piliečiai savo valdžia naudojosi dalyvaudami rinkimuose ir išrinkdami savo atstovus. 1922 m. konstitucija Lietuvoje įtvirtino demokratinį šalies valdymą, visi piliečiai privalėjo laikytis šio įstatymo nuostatų. Tačiau iki 1940 m. konstitucijos Lietuvoje keitėsi, kitos dvi – 1928 ir 1938 m. – mažino Lietuvos valstybėje demokratiją ir didino vieno asmens – prezidento – galias, todėl jos, kitaip nei pirmoji, nelaikomos demokratinėmis.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite valdymo būdą, kuris vyravo Lietuvoje po 1918 m. vasario 16-osios. Koks valdymo būdas gyvuoja šių laikų Lietuvoje?
- Paaiškinkite, kas yra parlamentas.
- Kokiu būdu respublikoje nusprendžiama, kas eis vadovaujamas pareigas?
- Kam pagal 1922 m. konstituciją buvo suteikta aukščiausioji valdžia Lietuvoje? Kaip manote, kodėl?
Tyrinėkite
Internete ar mokyklos, o gal net savo namų bibliotekoje raskite 1922 metų ir šių laikų Lietuvos konstitucijas. Patyrinėkite ir nurodykite ne mažiau kaip po tris jų panašumus ir skirtumus.
Seimas – tautos atstovybė
Išsamiau susipažinkime su įstaiga vardu Seimas. Lietuvos parlamentas Seimu buvo vadinamas dar bendros su Lenkija valstybės laikais. Atkūrus Lietuvos valstybę buvo išlaikytas istorinis pavadinimas, tačiau skyrėsi įstaigos sudarymo tvarka ir galios. ATR Seime galėjo dalyvauti tik bajorai, o tai netiko 1918 m. atkuriamai demokratinei Lietuvos valstybei. Rengiant rinkimus į Steigiamąjį Seimą buvo nuspręsta eiti moderniu demokratijos keliu – teisė balsuoti rinkimuose buvo suteikta visiems 21 metų sulaukusiems vyrams ir moterims (12.2 pav.)! Be to, nebuvo atsižvelgiama nei į asmens išpažįstamą religiją, nei į tautybę. Steigiamojo Seimo nariais galėjo būti vyresni nei 24 metų asmenys. 30 moterų ir daugiau nei 800 vyrų siekė tapti mūsų parlamento nariais, žmonės norėjo dalyvauti atkuriant Lietuvą. 1920 m. Lietuvos gyventojai pirmą kartą galėjo išsirinkti valdžią, kuri jiems atstovautų, juk iki tol valdžia buvo paskiriama kitų. Šia galimybe pasinaudojo daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų. Jie išrinko demokratinės Lietuvos parlamentą – Steigiamąjį Seimą (12.3 pav.). Jis dirbo 1920–1922 metais (12.4 pav.).
Iki 1940 m. buvo išrinkti keli Seimai. Jie neturėjo pavadinimų, bet pagal pasaulyje gyvuojančią tradiciją buvo numeruojami. I Seimas dirbo 1922–1923 m., II Seimas – 1923–1926 m., III Seimas – 1926–1927 m. ir IV Seimas – 1936–1940 metais. Beje, IV Seimas skyrėsi nuo ankstesnių – buvo išrinktas nedemokratiškai.
Pagrindinis Seimo narių darbas buvo priimti įstatymus ir jų pataisas, be to, būtent Seimas, o ne visi Lietuvos piliečiai rinko šalies prezidentą ir tvirtino tarptautinius susitarimus. 1920–1926 m. Lietuvoje aukščiausiąją valdžią piliečiai patikėdavo būtent Seimui. Jis buvo vadinamas tautos atstovybe, nes jį rinko visų visuomenės sluoksnių ir grupių Lietuvos gyventojai.
Klausimai ir užduotys
- Kaip vadinamas Lietuvos parlamentas?
- Nurodykite svarbiausią parlamento veiklą. Kodėl ji svarbi ir reikalinga kiekvienos šalies gyvenime?
- Paaiškinkite, kuo ypatingi buvo 1920 metų rinkimai į Steigiamąjį Seimą.
- Kokio amžiaus sulaukę Lietuvos gyventojai galėjo balsuoti rinkimuose į Steigiamąjį Seimą ir kokio amžiaus galėjo būti į jį išrinkti?
- Kiek moterų siekė tapti Steigiamojo Seimo narėmis?
Tyrinėkite
Pasidomėkite, kuo skiriasi dabartinio Lietuvos Respublikos Seimo ir Steigiamojo Seimo sudarymo būdai.
Prezidentas – valstybės kūrėjas
Tikrai žinote, kas šiuo metu eina Lietuvos prezidento pareigas, yra mūsų valstybės vadovas. Prezidento pareigybė Lietuvoje gyvuoja daugiau nei 100 metų (12.5 pav.). Ją buvo nuspręsta įkurti sekant kitomis demokratinėmis valstybėmis. Pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną (12.6 pav.) 1919 m. išrinko Lietuvos Tarybos nariai. A. Smetoną jau pažįstate. Jis buvo teisininkas, veiklus tautinio atgimimo puoselėtojas, dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu ir jos pirmininku. Atkūrus nepriklausomybę, iš politikos nepasitraukė, priešingai – toliau siekė kurti Lietuvos valstybę. Prezidento pareigas ėjo tol, kol buvo išrinktas Steigiamasis Seimas.
Sukūrus Steigiamąjį Seimą pasikeitė prezidento rinkimų tvarka: jį išrinkdavo Seimas. Svarbiausios prezidento veiklos buvo rūpintis užsienio politika ir patvirtinti vyriausybę. Antruoju Lietuvos prezidentu buvo išrinktas krikščionių demokratų vadovas, agronomas (žemės ūkio mokslų specialistas) ir Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Stulginskis (12.7 pav.). Jis prezidento pareigas ėjo iki 1926 metų. Tais metais Lietuvoje įvyko demokratinių pokyčių, rinkimus į III Seimą laimėjo kita partija – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Todėl prezidentu buvo išrinktas šios partijos vadovas, medikas ir veiklus tautinio atgimimo puoselėtojas Kazys Grinius (12.8 pav.). Nors jis buvo labai demokratiškas prezidentas, tačiau vadovavo trumpai. 1926 m. gruodžio 17-osios naktį Lietuvoje įvyko valstybės perversmas. Lietuvos kariuomenės karininkai nuvertė Lietuvos piliečių demokratiškai išrinktą valdžią, Lietuvos prezidentu vėl tapo A. Smetona. Jis šias pareigas ėjo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais.
Taigi visi Lietuvos Respublikos prezidento pareigas ėję asmenys nebuvo atsitiktinai į politiką patekę žmonės. Dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę jie buvo tautinio atgimimo veikėjai, todėl pagrįstai tapo atkurtos valstybės kūrėjais.
Klausimai ir užduotys
- Kiek asmenų ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1919–1940 metais? Išvardykite juos prezidentavimo eilės tvarka.
- Nurodykite bendrą bruožą, siejusį visus asmenis, kurie 1919–1940 m. ėjo Lietuvos prezidento pareigas.
- Nurodykite svarbiausias šalies prezidento veiklas. Kuo jos buvo svarbios Lietuvos valstybei?
Tyrinėkite
Pasidomėkite, kokios šiandien svarbiausios Lietuvos Respublikos prezidento veiklos.
Moterys – mūsų valstybės kūrėjos
Tikriausiai pastebėjote, kad tarp Vasario 16-osios aktą pasirašiusių asmenų nebuvo nė vienos moters. Bet tai nereiškia, kad moterys nedalyvavo politikoje ir Lietuvos valstybės kūrime. Daugiau kaip prieš 100 metų moterų padėtis, palyginti su šiomis dienomis, buvo kitokia. Joms buvo gerokai sunkiau nei vyrams siekti mokslų, įgyti norimą profesiją ar gauti norimą darbą. O ką jau kalbėti apie politinę veiklą. Vyravo tradicinis požiūris, kad politika – tik vyrų reikalas, o moterys turi rūpintis namais ir šeima. Vis dėlto moterys dalyvavo tautos atgimime ir Lietuvos valstybės kūrime. Laisvoje Lietuvoje moterų padėtis kito – tai galime laikyti vienu iš nepriklausomos Lietuvos laimėjimų. Kaip jis buvo pasiektas?
1920 m. gegužės 15-oji Lietuvos istorijoje yra išskirtinė: tą dieną savo veiklą pradėjo Steigiamasis Seimas – demokratiškai išrinkta ir daug gerų darbų Lietuvai atliksianti įstaiga. Lietuvos piliečiai į Steigiamąjį Seimą išrinko penkias moteris: Emiliją Spudaitę-Gvildienę, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Magdaleną Draugelytę-Galdikienę, Oną Muraškaitę-Račiukaitienę ir Salomėją Stakauskaitę (12.9 pav.). Kiek vėliau Steigiamojo Seimo narėmis tapo dar trys moterys: Felicija Bortkevičienė, Morta Lukošytė, Veronika Mackevičiūtė. Tai buvo neįprastas, bet svarbus ir pažangus reiškinys. Negano to, pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje pirmuoju smuiku griežė būtent moterys, mūsų prezidentas K. Grinius tai pavadino „pasauline sensacija“. Ką jis turėjo omenyje? G. Petkevičaitė-Bitė, kaip vyriausia į posėdį atvykusi Steigiamojo Seimo narė, buvo pirmojo posėdžio pirmininkė, o jauniausia Steigiamojo Seimo narė O. Muraškaitė-Račiukaitienė buvo posėdžio sekretorė. Taigi, moterų vaidmuo pirmajame posėdyje buvo svarbus ir matomas. Tiesa, vėliau moterys aukščiausių politinių pareigų nėjo, bet buvo veiklios Seimų narės: teikė pasiūlymus dėl įstatymų, dalyvavo posėdžiuose ir drąsiai išsakydavo savo nuomonę. Savo veikla jos ne tik prisidėjo kuriant Lietuvą, bet ir skatino lygiateisiškumą, visuomenės modernėjimą.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje 1920 m. gegužės 15 d. kalbėjo:
„Laiminga esu, kad likimas suteikė man tos didelės garbės atidaryti šiandien mūsų nepriklausomos tėvynės Steigiamojo Seimo darbus ir šalies šeimininko vardu pasveikinti visus čia susirinkusius.
Laiminga esu galėdama tai padaryti kaip sena savo tautos nepriklausomybės kovotoja, kaip moteris, įgijusi taip karštai pageidaujamų teisių sulyginimo, kaip savo visuomenės narys, neliovęs kovot prieš kiekvieną pavergimą, vis tiek koks jis yra: tautų, luomų ar kapitalo. <…>
Stenkimės visom išgalėm tą naują lapą išlaikyti gryną, patikrindami visiem mūsų valstybės gyventojam lygias piliečio teises, leisdami jiem savo būvį gerint ir visiem drauge žengt į aukštesnį kultūros laipsnį. Būkim rūpestingi, neužmirškim nei trumpai valandai, jog priešų mums nestinga. <...>
Šiaip suprantam gerai, jog mūsų likimas mūsų rankose, kad tik savo jėgomis turim pasitikėt, savo jėgomis turim gydyt senąsias savo žaizdas ir savo nenutrūkstančiu ir organizuotu darbu išbrist iš milijardinių didžiojo karo padarytų mum nuostolių. O mes, atstovai, dirbdami čia savo didįjį darbą, dirbkim jį nė akies mirksniu neužmiršdami, jog mes čia tik savo krašto žmonių valios vykdytojai. Dirbkim tą darbą taip, kaip reikalauja tie, kurie čia mus siuntė.“
Steigiamojo Seimo darbai: Pirmasai, Antrasai, Trečiasai, Ketvirtasai ir Penktasai posėdžiai, 1 sąs., Kaunas: Steigiamojo Seimo Sekretoriatas, 1920, p. 2–3.Klausimai ir užduotys
- Nurodykite du dalykus, dėl kurių džiaugiasi posėdžio pirmininkė G. Petkevičaitė-Bitė.
- Kokius du patarimus G. Petkevičaitė-Bitė duoda Lietuvos piliečiams? Kaip manote, kodėl tai buvo svarbu?
- Ką G. Petkevičaitė-Bitė pataria valdžios atstovams?
- Pasvarstykite, kuo reikšminga ši G. Petkevičaitės-Bitės kalba.
G. Petkevičaitė-Bitė (12.10 pav.) buvo neeilinė asmenybė ne tik todėl, kad pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui. Ji gimė 1861 m. Pùziniškio dvare, dabartiniame Pãnevėžio rajone. Lietuviškos spaudos draudimo metais ėmė rašyti ir skelbti savo kūrinius lietuvių spaudoje. Ji buvo gabi rašytoja, be to, daug laiko ir lėšų skyrė labdarai, padėjo vargšams ir ligoniams, plėtojo švietimo veiklą ir kovojo už moterų teises. Siekdama daugiau teisių moterims atstovavo Lietuvai tarptautiniame moterų kongrese Šveicãrijoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tęsė kultūrinę ir visuomeninę veiklą, gyvai dalyvavo politikoje. 1926 m. buvo kandidatė į Lietuvos prezidentus, deja, rinkimų nelaimėjo, netapo pirmąja moterimi prezidente.
Kuriant demokratinę Lietuvą pasižymėjo ir kita Steigiamojo Seimo narė – F. Bortkevičienė (12.11 pav.). Ji gimė 1873 m. Linkáučiuose, dabartiniame Panevėžio rajone. Paauglystėje išryškėjo jos noras kovoti su negerovėmis, besimokydama Kaũno mergaičių gimnazijoje surengė mokinių streiką prieš carinę švietimo sistemą, todėl buvo pašalinta iš mokyklos. Tačiau mokslų neapleido ir gimnaziją baigė Vilniuje. Suaugusi ėmė dalyvauti lietuvių tautos atgimime, platino draudžiamą spaudą. Felicija vien kultūrine veikla nepasitenkino, ėmė domėtis politika: prisidėjo prie politinių partijų veiklos, dalyvavo svarbiuose politiniuose įvykiuose. Nors į Lietuvos Tarybą išrinkta nebuvo, pasižymėjo kaip viena iš veiklių Lietuvos kūrėjų. Jai buvo pasiūlyta tapti ministre, o 1926 m., kaip ir G. Petkevičaitei-Bitei, tapti kandidate į Lietuvos prezidentus. Vis dėlto laikai, kai moterys lygiomis su vyrais teisėmis galės dalyvauti politikoje, dar nebuvo atėję.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl prezidentas K. Grinius pirmąjį Steigiamojo Seimo posėdį pavadino pasauline sensacija.
- Nurodykite ne mažiau kaip tris bendras G. Petkevičaitės-Bitės ir F. Bortkevičienės veiklos sritis.
- Kaip manote, kodėl XX a. pradžioje moterims buvo sudėtinga dalyvauti politiniame šalies gyvenime?
Tyrinėkite
Naudodamiesi internetu išsiaiškinkite, kurioje pasaulio valstybėje ir kelintais metais moterys pirmą kartą gavo teisę balsuoti.
Lietuvos modernėjimas
Mūsų šalis ilgą laiką buvo okupuota, todėl atkūrus Lietuvos nepriklausomybę reikėjo sukurti ir priimti įstatymus ir taisykles, kaip gyventi savo valstybėje. Padėtis buvo sunki dar ir dėl to, kad valstybei labai trūko pinigų (12.12 pav.). Tačiau Lietuva ėmė žengti modernėjimo link. Buvo įvestos Vakarų valstybių ilgio, tūrio ir svorio matų sistemos (pavyzdžiui: metras, litras, kilogramas) ir Vidurio Europos laikas. Visa tai naudojame ir šiandien.
Tikriausiai daugelio jūsų proseneliai ar seneliai gimė Lietuvos kaime, juk XX a. pradžioje dauguma gyveno kaimuose. Tais laikais miestuose gyveno gerokai mažiau žmonių nei šiandien. Kai kurių kaimų šiandien jau nebėra, jų vietose – laukai.
Kadangi Lietuva daugiau kaip 100 metų buvo okupuota Rusijos, krašto ekonomikos ir gyventojų išsilavinimo lygis buvo labai žemas. Nemaža dalis žmonių gyveno namuose be kaminų, vadinamosiose dūminėse pirkiose, be to, daugelio namai buvo dengti paprastais šiaudais (12.13 pav.) arba nendrėmis. Tačiau pamažu ekonominė gyventojų padėtis gerėjo, žmonės namuose statėsi kaminus, stogus dengė medinėmis lentelėmis, vadinamaisiais gontais (12.14 pav.), arba net skarda. Vis daugiau ūkininkų išgalėjo savo vaikus leisti toliau mokytis. Lietuvoje tapo privaloma pradžios mokykla (keturios klasės, tuo metu vadintos skyriais), todėl didesnė dalis gyventojų išmoko skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Vėliau dalis jaunuolių mokslus tęsė gimnazijose, paskui universitetuose, gabiausi važiavo mokytis į užsienio universitetus, o juos baigę grįžo į Lietuvą – taip augo nauja Lietuvos kūrėjų karta.
Svarbius pokyčius Lietuvoje paskatino vykdoma žemės reforma. Jos pagrindinis tikslas buvo atsidėkoti Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams ir padėti mažažemiams bei bežemiams. Šioms gyventojų grupėms buvo duota žemės (12.15 pav.), paimtos iš didžiąją dalį žemės vis dar valdžiusių dvarininkų. Taigi žmonės gavo galimybę susikurti gerą gyvenimą, juk žemė buvo ir yra didelė vertybė. Tiesa, ją reikėjo dirbti. Gal ir jūsų giminė buvo gavusi žemės pagal šią reformą?
Angelė Laurenčikaitė-Nefienė apie žemės reformą prisimena:
„Mūsų kaimas keitėsi: 1932–1933 m. vyko žemės reforma, kurios žmonės labai bijojo, aimanavo: „Kaip persikels trobesius, kur beganys gyvulius.“ Bet, nežiūrint visų dejonių, reforma įvyko. Mažažemiai ėmė prastesnės rūšies (krūmuotą) žemę, kurios gavo daugiau ha. Vieni persikėlė senus trobesius, turintieji miško statėsi naujus. Net šeši ūkininkai pasiliko vietoje. Mūsų tėveliai dalį žemės ėmė prie savo sodybos, o kitą (krūmuotas pievas) už 5 km. Iš viso gavo 40 ha plotą, kurį sudarė: 10 ha ariamos žemės, 8 ha – pelkės, 7 ha – dirvonėlis ir 15 ha – krūmuotos pievos. Tėvelis galvojo, kad kada nors pajėgs pelkes nusausinti ir visą sklypą pavers gera dirbama žeme. Hektarų skaičius ir nulėmė mūsų šeimos tolesnį gyvenimą.
Gyvenant vienkiemiuose, žmonių gyvenimas prašviesėjo: gyvuliai vietoj, darbas vietoj, padargai vietoj. Karvės pasidarė produktyvesnės, pieną ėmė vežti į pienines, piniginėse, nors ir dusliai, ėmė žvangėti litai.“
Išėjusios kartos prisiminimai, sud. M. Nefas, Vilnius: Versus, 2022, p. 31–33.Klausimai ir užduotys
- Ko žmonės bijojo prieš prasidedant žemės reformai? Ar jų baimės pasitvirtino? Atsakymą pagrįskite šaltinio tekstu.
- Kiek ir kokios žemės gavo atsiminimų autorės šeima?
- Kaip atsiminimų autorė vertina žemės reformą? Atsakymą pagrįskite šaltinio tekstu.
- Kaip manote, kokį poveikį – teigiamą ar neigiamą – žmonių gyvenimui turėjo Lietuvoje vykdyta žemės reforma? Atsakymą pagrįskite.
Žemės sklypai buvo sudaromi kaip vienkiemiai. Tokiame vienkiemyje žmogus pasistatydavo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, aplinkui buvo jo dirbami laukai ir galbūt miškas. Kaimynai gyveno tolėliau, kai kur jų ir matyti nebuvo. Gautose žemėse ūkininkai daugiausia augino grūdines kultūras: rugius, kviečius, miežius. Daugiau daržovių, uogakrūmių ir vaismedžių auginti ėmė kiek vėliau. Nukirtus ir iškūlus javus, grūdai buvo sumalami ir iš miltų kepama duona, laikyta kasdieniu valgiu, arba blynai. Juk ir šiandien gausiai valgome duonos ir mėgaujamės blynais. Be to, žmonės ėmė auginti daugiau karvių, jas ganė savo laukuose (beje, paprastai ganė vaikai – piemenukai), o primelžtą pieną pristatydavo į pieno supirkimo punktus. Pieninėse (12.16 pav.) jis buvo perdirbamas, o vienas iš pieno gaminių – sviestas – net tapo viena svarbiausių Lietuvos į užsienį išvežamų prekių (12.17 pav.). Darbo mūsų ūkininkai nevengė, augino ir į užsienį gausiai parduodavo linų, taip pat nupenėtų kiaulių, vadinamųjų bekonų. Taigi žemės reforma žmonėms leido ne tik išgyventi, bet ir susikurti geresnį gyvenimą. Žinoma, jis kainavo daug jėgų ir laiko, nes reikėjo daug dirbti.
Tačiau 1939 m. modernėjantį Lietuvos valstybės ir jos gyventojų pasaulį sudrebino prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, o 1940 metais – prasidėjusi sovietų okupacija, bet tai aptarsime kiek vėliau.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl atkūrus nepriklausomybę reikėjo pakeisti ilgio, tūrio ir svorio matų sistemas?
- Kokią naudą Lietuvos gyventojams davė žemės reforma?
- Paaiškinkite, kodėl žemės reforma nebuvo naudinga dvarininkams.
Tyrinėkite
Pasidomėkite, ar jūsų giminaičiai gavo žemės Lietuvoje vykdant žemės reformą. Jei taip, sužinokite, kaip ji buvo dirbama ir koks jos likimas. Gal ji vis dar priklauso jūsų šeimai? Parenkite apie tai pristatymą.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip buvo valdoma demokratinė Lietuvos Respublika 1920–1926 metais?
- Apibūdinkite moterų vaidmenį kuriant nepriklausomą Lietuvą. Plačiau pristatykite dvi pasirinktas žymias moteris ir aptarkite jų nuopelnus.
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais patvirtinkite arba paneikite teiginį, kad Lietuva 1918– 1940 m. modernėjo.
TYRINĖKITE
Naudodamiesi internetu parenkite pristatymą arba tinklalaidę apie ne mažiau kaip tris svarbiausius, jūsų manymu, 1918–1940 m. Lietuvos laimėjimus. Užduotį galite atlikti vienas, su klasės draugu ar su didesne bendraklasių grupe.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Pateikite ne mažiau kaip po tris demokratinio valdymo pranašumus ir trūkumus ir surenkite klasėje svarstymą „Už ir prieš demokratiją“. Pasidalykite į dvi grupes: viena gins demokratiją, o kita kaltins. Kurios grupės teiginių įrodymai bus tvirtesni?
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"