Šioje temoje MES
- Aptarsime XVIII a. įvykdytus ATR padalijimus.
- Apibūdinsime 1794 m. sukilimo reikšmę.
- Susipažinsime su 1794 m. sukilimo vadu Tadu Kosciuška.
XVIII amžiaus kraštutinumai
Bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė gyvavo iki XVIII a. pabaigos. Per daugiau nei du gyvenimo unijoje amžius šalis patyrė ne tik pakilimų, bet ir nuopuolių. Tai ypač atspindi XVIII a. įvykiai. Amžiaus pradžioje Lietuvoje klestėjo baroko architektūra, amžiaus pabaigoje valstybė įvykdė svarbių reformų, daug dėmesio skyrė švietimui. Būta ir reformų, kurios turėjo stiprinti valstybę, didinti kariuomenę. 1791 m. buvo priimta Gegužės trečiosios konstitucija, arba Valdymo įstatymas (8.1 pav.). Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio ir svarbos dokumentas Europoje. Jame aptartos ne tik bajorų, bet ir miestiečių teisės, kalbama apie valstiečių globą. Tačiau XVIII a. būta ir daug negandų – šalį siaubė kruvini karai, maro epidemijos, miestų gaisrai. Be to, sustiprėjusios šalys kaimynės vis labiau kišosi į Lietuvos ir Lenkijos Valstybės reikalus: papirkdavo šalies pareigūnus, kad šie blogai eitų savo pareigas, siuntė savo šnipus. Imdavosi ir drastiškesnių priemonių, pavyzdžiui, Rusijos kariuomenė apsupdavo nusilpusios valstybės Seimą ir reikalaudavo priimti Rusijai palankius sprendimus.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite du XVIII a. ATR vykusius teigiamus dalykus. Kuo jie buvo svarbūs mūsų valstybei?
- Nurodykite du XVIII a. ATR vykusius neigiamus dalykus. Kokią neigiamą įtaką jie padarė mūsų valstybei?
- Kuo ypatinga 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija?
Valstybės padalijimai
Abiejų Tautų Respublika nyko pamažu, didžiosios valstybės kaimynės kas kartą atsikąsdavo po nemažą dalį apsilpusios valstybės teritorijos. Jos mūsų valstybę suvalgė tarsi sausainį – žemėlapyje (8.2 pav.) tai ypač aiškiai matyti. Šis istorijos vyksmas vadinamas padalijimais.
Pirmą kartą (1772 m.) Lietuvos ir Lenkijos Valstybę dalijosi Rusija, Prūsija ir Austrija, atsikąsdamos po dalelę valstybės pakraščių teritorijos (8.3 pav.). Dar labiau valstybė sumažėjo 1793 m., kai dalį jos teritorijos vėl atplėšė Prūsija ir Rusija. ATR negalėjo pasipriešinti, nes jos ir priešininkių jėgos buvo nelygios.
Tačiau bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės žmonės su tokiu kaimynų akiplėšiškumu nenorėjo taikstytis. 1794 m. pavasarį Lietuvoje ir Lenkijoje prasidėjo didžiulis sukilimas. Sukilėliai siekė apginti savo valstybę nuo grobikų. Tų metų balandžio mėnesį jie išvijo rusų kariuomenę ir iš Vilniaus. Tačiau vėliau sukilėlius sėkmė apleido – rugpjūtį krito Vilnius, po mėnesio Kaũnas, o lapkričio mėnesį Rusijos kariuomenė užėmė ir Váršuvą. Sukilimui pralaimėjus, 1795 m. valstybė išnyko – ją, šįkart visą, vėl pasidalijo tos pačios grobikės: Rusija, Prūsija ir Austrija. Didžioji dalis LDK žemių atiteko Rùsijai.
Klausimai ir užduotys
- Įsižiūrėkite į karikatūrą (8.3 pav.) ir paaiškinkite, kodėl ATR valdovas pavaizduotas surištomis už nugaros rankomis ir nuleista galva. Kodėl priešais jį – kilmingieji? Kaip manote, ką jie daro?
- Išvardykite valstybes, kurios pasidalijo ATR teritoriją. Kuri iš jų gavo didžiausią dalį?
- Per kurį padalijimą ir kurioms valstybėms atiteko Vilnius, Krókuva ir Varšuva – senosios sostinės?
Kariniai ir politiniai bandymai išgelbėti žlungančią valstybę
1794 m. sukilimui vadovavo iš bajorų kilęs gabus generolas Tadas Kosciuška (8.4, 8.5 pav.). Jis gimė dabartinės Baltarusijos teritorijoje, kalbėjo lenkiškai ir save laikė lietuviu. T. Kosciuška buvo pagarsėjęs kaip asmuo, kuris, kad ir kur gyventų, kovoja už žmonių laisvę ir niekada nepamiršta savo tėvynės ir jos žmonių. T. Kosciuška net buvo nukeliavęs į Jungtinès Amèrikos Valstijàs (8.6 pav.) ir su ginklu rankose padėjo šiai šaliai išsikovoti nepriklausomybę! Generolas buvo ne tik karingos, bet ir meniškos sielos: grojo pianinu, piešė, deklamavo eiles.
Apie 1794 m. balandžio 23–24 d. sukilimo pradžią Vilniuje buvo rašoma:
„0.30 val. prie arsenalo nugriaudėjo pabūklas. Išgirdę šį signalą sukilėliai vienu metu pradėjo ataką. Dar po kelių minučių suskambo visų bažnyčių varpai. Pasigirdo šūksniai: „Prie ginklų, prie ginklų!“ Iki tol tuščiose gatvėse, gatvelėse, skersgatviuose pradėjo greitai rinktis gyventojai, paskubom apsiginklavę kardais, špagomis, alebardomis, kai kurie karabinais, šautuvais, net lazdomis ir peiliais. Daug žmonių skubėjo į arsenalą ginklų. <...>
Pasitraukus paskutiniam priešo daliniui, Vilniaus miestą užliejo visuotinis džiaugsmas, kurį dar sustiprino žinia, kad išvaduota Varšuva, o joje buvusi caro kariuomenės įgula sutriuškinta.“
Z. Sułek, „Vilniaus išvadavimas“, iš lenkų k. vertė K. Uscila, Literatūra ir menas, 2019, Nr. 7, 8.Klausimai ir užduotys
- Kelintą valandą Vilniuje prasidėjo sukilimas? Kaip manote, kodėl būtent tokiu laiku?
- Kaip miesto gyventojams buvo pranešta apie sukilimo pradžią?
- Kokiais ginklais buvo apsiginklavę sukilėliai?
- Kurį miesto pastatą sukilėliai stengėsi užimti pirmiausia? Pasvarstykite, kodėl būtent šį.
- Pasvarstykite, kodėl Vilniaus sukilėliai džiaugėsi, kad ir Varšuva išvaduota.
T. Kosciuška ne kartą vedė sukilėlius į mūšį, pasiekė pergalių, tačiau 1794 m. spalį buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę. Iš jos buvo paleistas po poros metų, tačiau į tėvynę negrįžo, mirė Šveicãrijoje. Be T. Kosciuškos, sukilime kovėsi ir daugiau drąsių vadų, kaip antai Lietuvos sukilėlių vadas generolas Jokūbas Jasinskis (8.7 pav.), jis žuvo gindamas Varšuvą, ar architektas Laurynas Gucevičius (8.8 pav.), jis vadovavo Vilniaus miesto sukilėliams. O štai Kretingojè stovi paminklas iš šio miesto kilusiam pulkininkui Berekui Joselevičiui, kuris su savo raitelių pulku pasižymėjo kovose su Rusijos armija (8.9 pav.).
Garsas apie T. Kosciuškos žygdarbius pasklido po visą pasaulį. Jo garbei Austrãlijoje pavadintas aukščiausias kalnas, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje jam pastatyta paminklų, jo vardu pavadinta gatvių. T. Kosciuška yra vienas iš pasaulyje žinomiausių LDK istorijos veikėjų.
Klausimai ir užduotys
- Koks buvo 1794 m. sukilimo tikslas? Ar jį pavyko pasiekti? Kaip manote, kodėl?
- Kas vadovavo 1794 m. sukilimui Abiejų Tautų Respublikoje ir kas vadovavo Lietuvos sukilėliams?
- Kokios karinės patirties iki 1794 m. sukilimo turėjo jo vadas? Kaip manote, ar ji pravertė per sukilimą? Atsakymą pagrįskite.
Tyrinėkite
Naudodamiesi internetu išsiaiškinkite, kiek paminklų T. Kosciuškai pastatyta Jungtinėse Amerikos Valstijose.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Paaiškinkite, kaip kiekvienas ATR padalijimas keitė valstybės gyvenimą.
- Pasvarstykite, kuo to meto Lietuvai ir Lenkijai buvo svarbus 1794 m. sukilimas. Kaip manote, ar šiandien šio sukilimo istorija svarbi lietuviams ir lenkams?
- Apibūdinkite T. Kosciušką ne mažiau kaip trimis bruožais. Kuris iš jų, jūsų manymu, geriausiai atskleidžia jo asmenybę? Atsakymą paaiškinkite.
TYRINĖKITE
Atlikite istorijos tyrimą: raskite Lietuvoje vietų, susijusių su 1794 m. sukilimu (pvz., mūšių vietų) ir jo įamžinimu (pvz., paminklų, atminimo lentų), aprašykite jas ir pažymėkite žemėlapyje. Gal galėsite jas kada nors aplankyti?
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
1794 m. sukilėlių pajėgos gausa ir ginkluote neprilygo Rusijos imperijos kariuomenei. Tačiau sukilėliai vis tiek kovojo. Kaip manote, ar kovoti buvo prasminga? Atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"