Šioje temoje MES
- Pažinsime žymiausias ir įtakingiausias LDK didikų gimines.
- Susipažinsime su Barbora Radvilaite ir jos istorija.
- Įvertinsime didikų giminių reikšmę LDK gyvenime.
Kuo didikai skyrėsi nuo bajorų?
Pasirašius Liublino uniją ATR tapo išskirtine Europos valstybe dar ir dėl to, kad šalies bajorai, kurie sudarė apie 7–8 proc. visų gyventojų, turėjo įvairių laisvių ir pareigų. Bajorai galėjo dalyvauti valstybės valdyme, pavyzdžiui, rinkti savo atstovus į Seimą. O jų išrinkti atstovai rinko valstybės valdovą. Todėl ATR santvarka skyrėsi nuo aplinkinių valstybių santvarkų – daugumą kitų valstybių valdė neatskaitingi valdovai.
LDK visuomenę sudarė daugiausia bajorai, miestiečiai ir valstiečiai. Šį kartą sutelkime dėmesį į bajorus. Tai kilmingųjų grupė, kuri susikūrė iš didžiajam kunigaikščiui artimiausių karių. Už karinę tarnybą ir ištikimybę valdovui jie gaudavo žemių, todėl laikui bėgant tapo labai turtingi. Be to, išskirtinę bajorų padėtį valstybėje lėmė ir valdovo skelbiamos privilegijos. Pirmąją tokią privilegiją išleido Jogaila.
Beje, bajorai taip pat skirstėsi į atskiras visuomenės grupes. Turtingiausi ir aukščiausias politines bei karines pareigas einantys bajorai vadinti ponais arba didikais. Nors jie taip pat buvo bajorai, jų padėtis ir gyvenimo sąlygos buvo kitokios nei eilinių bajorų. Per laiką įtakingos didikų giminės įgijo didžiulę įtaką valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Jų atstovai ėjo svarbias pareigas valstybės valdyme, sumaniai ūkininkavo ir prekiavo, rėmė bažnyčių ir rūmų statybas, palaikė menininkus ir mokslininkus.
Apie kokias gimines kalbame? Lietuva garsėjo ne viena žymia gimine, bet aptarkime kelias garsiausias: Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių (7.1 pav.), išsiskyrusias nuveiktais darbais ir eitomis pareigomis.
1387 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegijoje bajorams rašoma:
„Kiekvienas, priėmęs katalikų tikybą karys ar bajoras ir jų palikuonys bei teisėtieji paveldėtojai, turi ir turės pilną ir visokeriopą teisę valdyti, laikyti, naudotis, parduoti, perleisti, pakeisti, duoti, dovanoti ir laisvai vartoti pagal savo laisvą valią ir norą pilis, valsčius, kaimus ir namus, ir viską, ką iš tėvų palikimo valdo taip, kaip panašiomis teisėmis naudojasi ir kiti kilmingieji kitose mūsų Lenkijos karalystės žemėse, kad neatrodytų, jog jie nelygūs teisių atžvilgiu, nors juos jungia tai, jog jie yra vienos karūnos pavaldiniai. <...>
Pagal senąjį paprotį, karo žygis pasilieka kiekvieno pareiga, kuri vykdoma savo nuostoliais ir išlaidomis. Tais atvejais, kada reikėtų persekioti priešus ir mūsų priešininkus, bėgančius iš mūsų Lietuvos šalies, tai į tokios rūšies persekiojimą, kuris liaudies kalba vadinamas vyčiu (pogonia), yra įpareigojami vykti ne tik kariai, bet ir kiekvienas bet kokios padėties ir bet kurio luomo vyras, galįs nešioti karo ginklą.“
Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955, p. 57.
Klausimai ir užduotys
- Kokią teisę ši privilegija suteikia bajorams? Kuo ji buvo svarbi?
- Kokia sąlyga keliama bajorams, norintiems įgyti šią teisę?
- Kokią bajorų pareigą įtvirtino ši privilegija? Kuo ji buvo naudinga valstybei?
- Kaip manote, ko galėjo siekti Jogaila išleisdamas šią privilegiją?
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kaip Lietuvoje atsirado bajorų.
- Kokias išskirtines politines teises turėjo ATR bajorai?
- Kuo skyrėsi didikas nuo eilinio bajoro?
Kunigaikščiai Radvilos – karaliai be karūnų
Radvilos buvo labai sena ir įtakingiausia lietuvių bajorų giminė, išgarsėjusi dar XV amžiuje. Ji buvo garsi ir įtakinga ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir Vakarų Europoje. XVI a. vid. viena iš svarbiausių to meto valstybių – Šventóji Ròmos imperija – suteikė Radviloms savo valstybės kunigaikščių titulą. Todėl Radvilų herbe matome juodą erelį, o ant jo krūtinės senojo giminės herbo ženklą – tris medžiotojo ragus (7.2 pav.). Tad nesuklysime sakydami, kad Lietuvos ir Lenkijos bendroje valstybėje Radvilos buvo patys įtakingiausi didikai. Jų atstovai kelis šimtus metų ėjo įvairias svarbiausias valstybines pareigas. Kultūrinis ir politinis didikų gyvenimas paprastai vyko jų būstinėse – prašmatniuose dvaruose ir pilyse. Radvilų svarbiausios būstinės buvo Biržuose (7.3 pav.), Kėdainiuose, Vilniuje, Nesvyžiuje ir kitose LDK žemėse. Šiuose miestuose ir šiandien galime pamatyti šios giminės paveldo.
Tarp Radvilų buvo žymių karių, pavyzdžiui, pusbroliai Mikalojai. Radvila Juodasis (7.4 pav.) ėjo aukščiausias politines pareigas: buvo kancleris, Vilniaus vaivada. Jis buvo puikiai išsilavinęs ir įžvalgus, stengėsi, kad jo pusseserė Barbora Radvilaitė ištekėtų už valdovo Žygimanto Augusto. Be to, Radvila Juodasis buvo vienas iš smarkiausių reformacijos – XVI a. prasidėjusio krikščionių religinio judėjimo – skleidėjų. Su juo savo politinę įtaką skleidė jo pusbrolis Radvila Rudasis (7.5 pav.). Jį minėjome kalbėdami apie Liublino unijos sudarymą.
Giminę taip pat garsino XVI a. karo vadas Kristupas Radvila, dėl pergalių mūšiuose vadintas Perkūnu (7.6 pav.). Ši giminė garsėjo ir kultūros puoselėtojais. Štai Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (7.7 pav.) pastatė pirmąją LDK barokinę bažnyčią, Vilniuje įkūrė spaustuvę, pasirūpino, kad būtų parengtas pagal anuos metus tikslus Lietuvos žemėlapis (7.8 pav.). Radvila Našlaitėlis garsėjo ir kaip keliautojas. Jis nukeliavo į Šventąją Žemę ir kelionės įspūdžius aprašė knygoje Kelionė į Jeruzalę. Ši knyga tapo žinių apie Artimuosius Rytus šaltiniu.
Vis dėlto, jei šiandien žmonių paklaustume, kurį Radvilų atstovą jie žino, dauguma tikriausiai prisimintų ne mūsų aprašytus didikus, o Barborą Radvilaitę (7.9 pav.). Ji – viena žymiausių moterų Lietuvos istorijoje. Slapta susituokusi su didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu tapo Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o netrukus ir Lenkijos karaliene. Nors Barbora priklausė turtingiausiai ir įtakingiausiai LDK giminei, nebuvo kilusi iš karališkosios šeimos, todėl jos santuoka su Žygimantu Augustu buvo slapta ir tik vėliau paviešinta. Toks valdovo pasirinkimas daug ką supykdė, taip pat ir valdovo motiną Boną Sforcą. Tačiau ši meilės ir kovos už ją istorija ilgai netruko. Po kelerių metų Barbora Radvilaitė sunkiai susirgo ir mirė. Norėjo būti palaidota Vilniaus katedroje, čia dabar ir ilsisi. Žygimantas Augustas labai sielvartavo dėl žmonos netekties. Jis pats lydėjo mirusios žmonos palaikus iš Krókuvos į Vilnių. Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilė tapo viena iš dažniausiai aptariamų istorijos temų mūsų šalyje (7.10 pav.).
1547 m. Barbora Radvilaitė laiške Žygimantui Augustui rašė:
„Šviesiausiasis Maloningasis Karaliau, pone, pone mano maloningasis! Jūsų Karališkajai Malonybei savo maloningajam ponui nuolankiai dėkoju, kad Jūsų Karališkoji Malonybė mano maloningasis ponas teikėsi man, mažiausiajai savo tarnaitei, pranešti apie savo sveikatą, Dievo malone šiuo metu gerą. Dėl ko aš, mažiausioji Jūsų Karališkosios Malonybės savo maloningojo pono tarnaitė, labai džiaugiuosi ir prašau Viešpaties Dievo, kad Jūsų Karališkąją Malonybę savo šventąja malone teiktųsi saugoti sveiką ir laimingą. Jūsų Karališkajai Malonybei savo maloningajam ponui už tai daugiau turėčiau dėkoti, už ypatingą Jūsų Karališkosios Malonybės geradarystę, kurią Jūsų Karališkoji Malonybė teikėsi ten būdamas man, mažiausiajai tarnaitei, rodyti. Tarp visko ypač džiaugiuosi tuo, kad Jūsų Karališkoji Malonybė teikėsi savo maloningame palankume ir maloningoje atmintyje mane, savo tarnaitę, laikyti.“
R. Ragauskienė, A. Ragauskas, Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems, Vilnius: Vaga, 2001, p. 176–177.Klausimai ir užduotys
- Išvardykite kreipinius, kuriais Barbora Radvilaitė kreipiasi į Žygimantą Augustą.
- Kaip manote, ar šiandien tokie kreipiniai įprasti tarp įsimylėjusių žmonių? Kodėl taip manote?
- Kokie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto santykiai aiškėja iš šios ištraukos?
Šiandien demokratinėse valstybėse kilmė nesuteikia išskirtinių teisių ar vietų politiniame valstybės valdyme, tačiau ji svarbi kaip istorinis ryšys su praeitimi. Radvilų palikuonių gyvena Lenkijoje ir kitose užsienio šalyse, jie kartais aplanko savo protėvių žemę ir domisi ne tik savo giminės, bet ir Lietuvos istorija.
Klausimai ir užduotys
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais pagrįskite arba paneikite teiginį, kad Radvilos buvo turtingiausia ir įtakingiausia LDK giminė.
- Kuris iš minėtų Radvilų giminės atstovų jums padarė didžiausią įspūdį? Paaiškinkite, kodėl.
- Kuo išskirtinė Barboros Radvilaitės istorija?
Tyrinėkite
Barbora Radvilaitė palaidota Vilniuje, jos kapo kriptą šiandien galime apžiūrėti nusileidę į Vilniaus katedros požemius. Tačiau taip buvo ne visada. Pasidomėkite Barboros Radvilaitės kapo istorija ir kaip jis buvo surastas.
Raštininkų giminė – Sapiegos
Sapiegų giminė kilusi iš LDK rytuose buvusių Smolensko žemių, todėl pirmieji jos atstovai buvo stačiatikiai ir tik vėliau tapo katalikais. Dėl savo kilmės vietos jie gerai mokėjo rusėnų kalbą, o plečiantis valdovo raštinei tokių kilmingųjų labai reikėjo. Tad Sapiegos tarp įtakingiausių LDK giminių įsitvirtino pamažu, iš pradžių kaip valdovo raštininkai. Sapiegų herbe matome strėlę su dvigubu kryžiumi ir lape viršuje, todėl herbas dar vadinamas „Lapinu“.
Savo galios viršūnę Sapiegos pasiekė XVII amžiuje, giminės atstovai ėjo aukščiausias politines ir karines pareigas. Manoma, kad įtaka jie nusileido tik Radviloms. Garsiausias giminės atstovas – Leonas Sapiega (7.11 pav.). Per savo gyvenimą jis ėjo daug valstybinių pareigų, aukščiausios iš jų buvo LDK kanclerio, didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados. Didžiausias L. Sapiegos nuopelnas – jam vadovaujant buvo parengtas Trečiasis Lietuvos Statutas. Šiuo svarbiausiu įstatymų sąvadu LDK vadovausis beveik 300 metų.
Tėvo darbus iš dalies tęsė Kazimieras Leonas Sapiega (1609– 1656). Jis buvo puikiai išsilavinęs, studijavo užsienyje, priklausė ATR valdovo Vladislovo Vazos politinei aplinkai ir buvo labai turtingas. Tačiau savo turtais ne tik mėgavosi, bet ir dalijosi: dosniai rėmė Vilniaus universiteto teisės studijas, steigė bažnyčias ir vienuolynus, skyrė jiems lėšų. Svarbiausiu jo darbu laikoma inventorinė giminės knyga, joje apie 10 000 ne tik su Sapiegų gimine, bet ir su LDK istorija susijusių dokumentų.
XVII a. pabaigoje politinė Sapiegų įtaka buvo labai didelė. Vilniaus vaivada ir didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega ir jo brolis iždininkas Benediktas Sapiega priešinosi net pačiam karaliui. Gali būti, kad K. J. Sapiega slapta vylėsi tapti karaliumi Kazimieru IV. Manoma, kad tuo metu ši giminė valdė net apie 20 proc. LDK žemės! Tačiau tokia padėtis buvo pavojinga, susivieniję Lietuvos didikai paskelbė Sapiegoms karą ir juos įveikė.
Pagrindinės Sapiegų būstinės buvo Vilniuje (7.12 pav.), Ružãnuose, Kòdenyje ir kitose LDK vietovėse. Sapiegų giminės palikuoniai plačiai pasklidę po pasaulį.
Klausimai ir užduotys
- Kokią įtaką Sapiegų giminės gyvenimui darė rusėnų kalbos mokėjimas ir išsilavinimas?
- Nurodykite po vieną L. Sapiegos ir jo sūnaus K. L. Sapiegos nuopelną. Paaiškinkite, kuo šie nuopelnai buvo svarbūs to meto LDK.
- Kaip manote, kodėl Sapiegos drįsdavo priešintis karaliui ir kitoms didikų giminėms? Pateikite ne mažiau kaip dvi priežastis.
Karvedžiai ir diplomatai Chodkevičiai
Chodkevičiai, kaip ir Sapiegos, kilo ne iš lietuvių, o iš rusėnų žemių. Jų protėvis buvo bajoras Chodka, iš jo kilo giminės pavardė. Rusėniška kilmė nesutrukdė jiems įsilieti į įtakingiausių LDK didikų būrį. Šios giminės atstovai garsėjo kaip gabūs diplomatai ir karvedžiai. Giminės herbe pavaizduoti net du su karu susiję ženklai: iš lenkų bajorų giminės gauta „Koscieša“ – sidabrinė strėlė, smaigaliu nukreipta į viršų, su skersiniu per vidurį ir dvišaku galu apačioje – ir sidabro spalvos grifonas auksiniu snapu ir ilgu raudonu liežuviu, jo letenos su paukščio nagais, dešinėje letenoje laiko virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją.
Lietuvos istorija sunkiai įsivaizduojama be žymaus diplomato Jono Chodkevičiaus. Jau žinote, kad jis vadovavo lietuvių atstovams sudarant Liublino uniją. Taip pat sėkmingai vadovavo ir karo žygiams. Vis dėlto žymiausiu šios giminės atstovu verta laikyti jo sūnų Joną Karolį Chodkevičių (7.13 pav.). Jis visoje Europoje garsėjo kaip išskirtinis karo vadas, pasiekęs nemažai įspūdingų pergalių mūšio lauke. Po pergalės prieš gerokai didesnę švedų kariuomenę mūšyje prie Sãlaspilio (dab. Lãtvijos teritorijoje) apie jį buvo dainuojama: „Mūsų Katkus labai drūts, tikras buvo karaliuks!“ Tačiau ant laurų jis neužmigo, 1621 m. dalyvavo pergalingose Chotino kautynėse su Turkija (7.14 pav.).
Chodkevičių giminės būstinių būta ne tik Vilniuje (7.15 pav.), bet ir kiek tolėliau, Žemaitijoje, Kretingoje. Restauruotas būstines ar jų dalis šiandien galime aplankyti.
Be aptartų didikų giminių, LDK gyveno ir kūrė dešimtys kitų, kaip antai: Goštautų, Pacų, Oginskių, Kiškų, Sanguškų, Pliaterių ar Tiškevičių. Didikų istorijų gausu visoje Lietuvoje. Jas mums pasakoja išlikusios pilys, rūmai, dvarai ir didikų pastatytos bažnyčios. Istorijų tikrai galite rasti savo gyvenamojoje aplinkoje. Tad domėkitės ir tyrinėkite!
Klausimai ir užduotys
- Kaip Chodkevičių giminės herbas susijęs su žymiausių jos atstovų veikla ir nuopelnais?
- Apibūdinkite J. Chodkevičiaus vaidmenį Liublino unijos derybose.
- Nurodykite J. K. Chodkevičiaus nuopelnus Lietuvai.
Tyrinėkite
Pasidomėkite, kaip su Chodkevičių gimine susijusi šių laikų Lietuvos kariuomenės motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Išvardykite ne mažiau kaip tris žymiausias LDK didikų gimines. Pasirinkite bent po vieną kiekvienos giminės atstovą ir apibūdinkite jo nuopelnus LDK istorijai.
- Pasvarstykite, kodėl Barbora Radvilaitė yra yra žinomiausia Radvilų giminės ir kitų LDK didikų atstovė. O gal šiam teiginiui nepritariate? Pateikite ir pagrįskite savo nuomonę.
- Kaip manote, kuo didikų giminės buvo naudingos LDK? Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du dalykus, pagrindžiančius jūsų nuomonę.
TYRINĖKITE
Naudodamiesi internetu arba knygomis išsiaiškinkite, koks arčiausiai jūsų gyvenamosios vietos išlikęs kuriai nors LDK didikų giminei priklausęs dvaras arba jo dalis, ir parenkite apie jį pristatymą. Jei turite galimybę, būtinai jį aplankykite ir apžiūrėkite – tai leis pagyvinti ir galbūt papildyti pristatymą naujomis žiniomis.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
LDK bajorai turėjo ne tik išskirtinių teisių, bet ir pareigų. Kaip manote, kas daugeliui bajorų tuo metu buvo svarbiau – teisės ar pareigos? Kodėl taip manote?