Lietuvos krikštas
Daugiausia Lietuvoje gyvena katalikų. Tai viena iš krikščioniškų religijų greta stačiatikių, arba ortodoksų (stačiatikių bažnyčia susiformavo rytinėje Europos dalyje; Lietuvoje šį tikėjimą išpažįsta daugiausia rusų tautybės žmonės), ir protestantizmo (nuo katalikų atsiskyrė XVI amžiuje).
Pirmą kartą Lietuvą bandė krikštyti didysis kunigaikštis Mindaugas. Suvienijęs Lietuvą į valstybę, jis siekė krikštu priartinti šalį prie Vakarų Europos valstybių. Po krikšto 1251 m. Romos popiežius karūnavo Mindaugą Lietuvos karaliumi. Tuo metu krikščionybė plačiau Lietuvoje nepaplito, o po kelerių metų Mindaugas buvo nužudytas. Todėl, praėjus daugiau nei šimtui metų, Lietuva ir vėl buvo krikštijama. Tai 1387 m. pradėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su savo pusbroliu – Lietuvos kunigaikščiu Vytautu Didžiuoju. Visos Lietuvos apkrikštijimas ir perėjimas iš pagoniško lietuvių tikėjimo prie krikščionybės buvo ilgas istorinis procesas.
- Kokių maldos namų yra jūsų gyvenamojoje aplinkoje? Sužinokite, kaip jie vadinasi, kada pastatyti. Pasidomėkite, ar tai veikiantys maldos namai. Kuo jie ypatingi?
Lietuviškas raštas
Su krikščionybe į Lietuvą pasklido raštas. Seniausias išlikęs lietuviškas tekstinis įrašas – ranka rašyta krikščioniška malda. Lietuviško rašto platinimu ir religinių knygų spausdinimu daug rūpinosi protestantai – jie ypač siekė, kad tikintieji skaitytų Bibliją nacionalinėmis kalbomis. Pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmą“ parengė ir išspausdino protestantų kunigas Martynas Mažvydas 1547 m. „Katekizme“ išspausdintas pirmas lietuviškas eilėraštis, kuriuo kreipiamasi į knygos skaitytoją, trumpai pristatomas krikščionių tikėjimas, pirmą kartą pateikiama lietuviška abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis bei keletas religinių giesmių. Ši nedidelė knygelė pradėjo lietuvių raštijos istoriją.
- Atidžiau pasižiūrėkite į šią abėcėlę. Raskite vietą, kurioje parašyta: „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti.“
- Pabandykite suprasti, kaip Mažvydas žymi balsius, dvibalsius ir priebalsius.
- Palyginkite Mažvydo abėcėlę su dabartine. Kuo jos panašios ir kuo skiriasi?
Švietimo sistemos kūrimas
Norint išmokyti žmones skaityti, reikėjo steigti mokyklas. Iš pradžių jos atsirado prie bažnyčių ir vienuolynų. Pamažu mokyklų daugėjo, o 1579 m. buvo įsteigtas katalikiškas Vilniaus universitetas.
Universiteto steigėjas buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras. Jį įkurti ėmėsi katalikų vienuoliai jėzuitai. Vilniaus universitete buvo dėstoma lotynų kalba, čia dirbo daug iš Europos atvykusių profesorių. Tai seniausias Baltijos šalyse ir vienas seniausių Rytų ir Šiaurės Europos universitetų. Vilniaus universitete mokėsi jaunuoliai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kitų aplinkinių kraštų. Čia buvo dėstomos religinės disciplinos, teisė, medicina, gamtos mokslai, menai ir kt.
- Kaip krikščionybė susijusi su rašto atėjimu į Lietuvą, pirmąja lietuviška knyga?
- Kuo mums svarbus Mažvydo „Katekizmas“?
- Kas įkūrė Vilniaus universitetą? Ko ten buvo mokoma? Kokia kalba?
- Raskite informacijos, kas yra vienuolynas. Kas jame gyvena? Kas jame veikiama? Pasidomėkite, ar Lietuvoje yra veikiančių vienuolynų.
Užduotys
K
S
P
- Paplitus krikščionybei, atsirado poreikis skaityti Bibliją.
- Pradėjus steigti pirmąsias lietuviškas mokyklas ir mokyti skaityti.
- Martynui Mažvydui parašius „Katekizmą“.
- Mindaugui tapus karaliumi ir įsakius mokytis rašyti.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"