Tema 8.5 (Pasaulio pažinimas 4 kl.)

Dalijamės planetą su augalais

Sodindami augalus, juos kirsdami ar kitaip naikindami, keičiame natūralią tvarką, susiklosčiusią Žemėje per tūkstantmečius. Tai lyg kova tarp žmonių ir augalų: augalai natūraliai plinta, o žmonės siekia juos suvaldyti. Jei žmonės nevykdo jokios veiklos, augalai greitai užima nenaudojamus plotus ar net suardo pastatus. Vis dėlto dažniausiai viršų ima žmonės – pasitelkę galingą techniką ir chemikalus, savo poreikiams pritaiko vis didesnius žemės plotus, plečia miestus.

augalai apraizgė šventyklą džiunglėse
iškirstas miškas

Kartais tvarką suardome, turėdami visiškai gerų ketinimų. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus viduryje į Lietuvą buvo atvežta Sosnovskio barščių – tikėtasi šiuos augalus panaudoti gyvulių pašarui. Tačiau jie ėmė labai greitai plisti ir užgožė vietinę augaliją, sukeldami jai pavojų. Be to, paaiškėjo, kad Sosnovskio barščiai pavojingi žmonėms – stiebuose ir lapuose esančios nuodingos medžiagos gali stipriai nudeginti odą.

Sosnovskio barštis
gausialapis lubinas

Vasarą, važiuodami Lietuvos keliais, matome laukuose mėlynuojančius gražius augalus – lubinus. Jie taip pat užgožia kitus augalus, bet žmonėms nekenkia, todėl gamtininkai juokauja, kad geriausias lubinų naikinimo būdas – skinti juos ir dideles puokštes dovanoti draugams. Yra ir daugiau iš kitų kraštų atvežtų augalų, keliančių pavojų vietinei augalijai. Tokius nepageidautinus svečius vadiname invaziniais augalais ir su jais kovojame.

Norint turėti didesnį derlių, reikia tam tikrų medžiagų, padedančių augalams augti. Jos vadinamos trąšomis. Tai gali būti natūralios medžiagos (kompostas, mėšlas) arba gamyklose pagaminti chemikalai – papildomas maistas augalams. Dažnai perkame jas savo daržui, vejai ar vaismedžiams. Cheminės trąšos gali ne tik duoti naudos, bet ir pridaryti žalos. Paveikslėlyje matyti, kaip purškiami laukai, – taip tręšdami tikrai turėsime geresnį derlių, bet bičių medus, suneštas iš šių rapsų žiedų, veikiausiai bus užterštas. Vadinasi, suvalgę tokio medaus galime rimtai pakenkti savo sveikatai.

Patys augindami daržoves ar prieskonines žoleles, žinome, kokiomis medžiagomis tręšiame. Todėl, atėjus metui rinkti derlių, galime būti tikri, kad valgysime sveikus produktus.

  • Pasidomėkite, kada dar gali būti vartojamas žodis „invazija“. Ką jis reiškia?
  • Paieškokite informacijos ir papasakokite apie dar vieną invazinį augalą, augantį Lietuvoje.
  • Ar gyvūnai gali būti vadinami invaziniais?
  • Jau skaitėte, kad invaziniai augalai užgožia, išstumia vietinę augaliją. Paaiškinkite, kaip tai vyksta.
  • Kartais sakoma, kad žmogus pertręšė augalus, todėl jie sunyko. Kaip tai suprantate? Kaip galėtumėte tai palyginti su žmogaus sveikata?
  • Pasidomėkite, ką reiškia sąvokos „ekologinis ūkis“, „ekologiški produktai“, „ekologiškas maistas“.
  • Pamerkite klasėje dvi gėles dviejose vienodose vazose arba stiklainiuose. Vandenį vienoje vazoje pasaldinkite. Stebėkite gėles. Paaiškinkite, kas įvyko.

Užduotys

  • trąšos
  • invaziniai augalai
  • vietiniai augalai
  • buveinės

Tokios natūralios, kap kompostas ir mėšlas arba gamyklose pagaminti chemikalai padeda augalams geriau augti.

Sosnovskio barščiai ir lubinai yra, kurie atvežti iš kitur ir kelia grėsmę vietiniams augalams.

Prašau palaukti