Pasipriešinimas sovietinei valdžiai
Patekus į Sovietų Sąjungos sudėtį, gyvenimas Lietuvoje labai pasikeitė. Iš žmonių buvo atimamas turtas, žemė nusavinta, o ūkininkai prievarta suvaryti į kolūkius. Žmonių laisvės buvo suvaržytos: drausta laisvai reikšti mintis, išvažiuoti į užsienį ir pan., labai apribota Bažnyčios veikla. Nors už pasipriešinimą sovietinei valdžiai buvo baudžiama, pats pasipriešinimas nenutrūko net ir pasibaigus ginkluotoms partizanų kovoms.
Protestuodamas prieš sovietų santvarką, 1972 m. Kauno Laisvės alėjoje susidegino 19-metis jaunuolis Romas Kalanta. Jo laidotuvės paskatino jaunimo demonstracijas, bet jas sovietų valdžia žiauriai malšino.
Kitas pasipriešinimo sovietų valdžiai būdas – slaptoji spauda. Ryškiausias pavyzdys – daugiau nei penkiolika metų, iki pat nepriklausomybės atkūrimo laikų, veikęs pogrindžio spaudos tinklas. Lietuvos kunigai slapta rengė ir spausdino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, jos leidimo sovietinei valdžiai nepavyko sustabdyti. Kitas pavyzdys – pogrindinė spaustuvė „AB“, kurios sovietams irgi nepavyko rasti. Kauno pakraštyje ji veikė visą dešimtmetį iki nepriklausomybės atgavimo.
Nepaprastai rizikuodami, spaustuvininkas Vytautas Andziulis ir jo bendramintis Juozas Bacevičius po gyvenamuoju namu įrengė požeminę spaustuvę. Įėjimas buvo kieme esančiame šiltnamyje: jame sukonstruota stumdoma lysvė ant ratukų, dengianti angą su laipteliais, kuriais buvo nusileidžiama į tunelį, o iš ten patenkama į mažą kambarėlį su didele spausdinimo mašina. Čia buvo leidžiamos ir nelegaliai platinamos religinio bei patriotinio pobūdžio knygos.
Apie spaustuvę žinojo tik abu bičiuliai ir Andziulio žmona. Kai vyras spausdindavo, ji budėdavo virtuvėje, kurioje buvo įrengtas skambutis, pranešantis apie pavojų. Dabar šiame name-spaustuvėje įrengtas muziejus, jį galima aplankyti.
- Pasidomėkite, koks svarbus įrašas buvo rastas Romo Kalantos užrašų knygelėje.
- Kaip manote, kodėl pogrindinės spaustuvės pavadinimas buvo „AB“?
- Kokius laikus jums primena sovietmečio pogrindinė spauda? Savo nuomonę pagrįskite.
Sąjūdis
Sovietų Sąjungoje prasidėjus vadinamajai pertvarkai ir atsiradus galimybei laisviau viešai reikšti savo nuomonę, Lietuvoje 1988 m. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Jis vis labiau plėtojo savo veiklą, jo dalyviai ėmė viešumoje kalbėti apie Lietuvos okupacijos neteisėtumą, žadino tautinę savimonę. Sąjūdis organizuodavo mitingus, kuriuose dalyvaudavo šimtai tūkstančių žmonių. Sąjūdžio palaikymas buvo ypač svarbus laisvės šūkius skelbiančiam festivaliui „Roko maršas per Lietuvą“, kuris sukvietė itin gausią jaunimo auditoriją.
1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Sąjūdis kartu su panašiomis organizacijomis iš Latvijos ir Estijos surengė pasaulyje nematytą Baltijos kelio akciją. Nustatytą valandą Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės sustojo į vieną gretą nuo Vilniaus iki Talino ir susikabino rankomis. Tokiu būdu buvo išreikšta Baltijos šalių vienybė ir siekis atgauti nepriklausomybę.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis dar vadinamas Dainuojančia revoliucija, nes gyventojai nevartojo smurto, o patys susibūrimai dažnai baigdavosi tautinėmis dainomis. Baltijos kelio proga skambėjo ir specialiai jam skirta lietuviškai, latviškai ir estiškai atliekama daina „Bunda jau Baltija“.
Sąjūdis vedė Lietuvą į nepriklausomybės atgavimą 1990 m. kovo 11 d., jam vadovavo Vytautas Landsbergis.
- Pasidomėkite, kokie žmonės priklausė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui.
- Kodėl gyventojų siekis atgauti nepriklausomybę vadinamas Dainuojančia revoliucija?
- Pasiklausykite dainos „Bunda jau Baltija“. Kokį įspūdį kelia ši daina?
- Pasiteiraukite artimųjų, kaip jie prisimena Sąjūdžio laikus. Koks Lietuvos žmonių bruožas išryškėjo tais metais?
Užduotys
- Susidegino Kaune.
- Slapta užsiėmė lietuviškų knygų spauda.
- Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis.
- Dalyvavo partizanų kovose.