Karas po karo
Antrasis pasaulinis karas, trukęs 1939–1945 m., Lietuvoje paliko daug žaizdų. Miestai buvo sugriauti, dalis šalies piliečių, saugodamiesi sovietų teroro, pasitraukė į Vakarus. Sunaikinta didžioji dauguma Lietuvoje gyvenusių žydų bendruomenės. Gyventojų turtas buvo nusavintas, iš ūkininkų atimta žemė, gyvuliai ir ūkio inventorius, o jie patys verčiami dirbti kolūkiuose (kolektyviniuose ūkiuose).
Tačiau karas Lietuvoje nesibaigė. 1944–1953 metais šalyje vyko organizuotas partizaninis pasipriešinimas sovietų valdžiai.
- Pasidomėkite, ar karo metais nukentėjo jūsų gyvenamoji vietovė.
- Kodėl galima sakyti, kad Lietuvoje, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, karas tęsėsi?
Miško broliai
Lietuvių kovotojai už laisvę – partizanai – slėpėsi miškuose, todėl jie vadinami miško broliais. Partizanai galėjo išgyventi tik palaikomi ir materialiai remiami vietos gyventojų. Į partizanų būrius stojo daug žmonių, ypač gausu buvo jaunimo, netgi vyresnių klasių gimnazistų, taip pat moterų. Šis ginkluotas pasipriešinimas sovietų valdžiai truko ilgiau nei kitose šalyse ir pareikalavo didelių aukų.
Kovotojai turėjo uniformas, karinius laipsnius; jie glausdavosi nuošaliose, pamiškėse esančiose sodybose, apsistodavo išsikastuose po žeme bunkeriuose. Kova vyko ne tik ginklu: partizanai rūpinosi informacijos sklaida, leido laikraštėlius, kuriuose informavo žmones apie sovietų daromus nusikaltimus, skleidė žinias apie to meto tarptautinę padėtį, teikė išsivadavimo viltį. Pasiaukojama partizanų kova su kur kas gausesnėmis ir geriau aprūpintomis sovietų pajėgomis laikoma vienu didžiausių žygdarbių Lietuvos istorijoje.
- Partizanų prisiminimuose raskite informacijos, kaip partizanai galėjo tiek metų slapstytis miškuose, išgyventi bunkeriuose ir tęsti kovą su okupacine valdžia.
- Kaip manote, kodėl prie apdovanojamos partizanės pavardės pridėtas žodis „Ramunė“, o prie apdovanojančio vado – „Vanagas“? Kam buvo reikalingi šie vardai?
- Pasidomėkite, kaip būdavo įrengiamos bunkeriais vadinamos partizanų slėptuvės.
Trėmimai
Lietuvos žmonės, kurie priešinosi sovietų valdžiai (padėjo partizanams, nenorėjo stoti į kolūkius ir pan.), buvo tremiami į Sibirą. Tai tęsėsi beveik visą pokario dešimtmetį. Gyventojai su mažamečiais vaikais ir kūdikiais vežti pasibaisėtinomis sąlygomis, sugrūsti į gyvulinius vagonus. Visiškai nepasiruošę, neturėdami tinkamų drabužių, alkį kenčiantys tremtiniai būdavo gabenami į atšiauraus klimato vietoves. Kartais ten būdavo pastatyti barakai, bet dar dažniau jie turėdavo pasistatyti gyvenamąjį būstą, išsikasti žeminę, o vėliau dirbti sunkius, dažniausiai miško, darbus.
Vėliau dalis tremtinių grįžo į Lietuvą. Kiti mirė nuo ligų, bado ar šalčio ir buvo palaidoti tremties vietose. Šiandien daugelis tremtinių kapaviečių – apleistos. Tremtinių gyventas vietas bei kapines lanko jau daugiau nei dešimtmetį organizuojamos lietuvių jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai.
- Paaiškinkite, kodėl lietuviai buvo tremiami į Sibirą.
- Kokios buvo tremtinių gyvenimo sąlygos? Jei yra galimybė, paskaitykite tremtinių prisiminimų.
- Raskite žemėlapyje lietuvių tremties vietas, pasidomėkite jų klimato sąlygomis. Kas yra „amžino įšalo žemė“?
- Pasidomėkite „Misija Sibiras“. Kuo užsiima misijos dalyviai? Kiek metų organizuojamos ekspedicijos? Aptarkite, kas vaizduojama ekspedicijos nuotraukoje.
- Pateikite keletą faktų, liudijančių, kaip aptariamu laikotarpiu buvo gyvenama Lietuvoje.
Užduotys
- Partizanai kovojo už Lietuvos laisvę prieš sovietų valdžią.
- Partizanais galėjo tapti tik vyrai.
- Partizanai buvo vadinami miško broliais, nes jie slėpėsi miškuose.
- Partizanų kovos buvo ne tik ginkluotos – jie skleidė informaciją apie sovietų nusikaltimus.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"