Kiekvienas dirbantis žmogus – žemdirbys, vairuotojas ar programuotojas – yra šalies ekonomikos dalis, kurianti pridėtinę vertę valstybei. Atsižvelgiant į vykdomą veiklą, žmogaus kuriama vertė priskiriama vienam iš trijų ekonomikos sektorių.
Tradiciškai ekonomika skirstoma į tris pagrindinius sektorius. Pirmàsis sèktorius apima tas šakas, kuriose gamtos turtai naudojami tiesiogiai. Be to, tradiciškai šiam sektoriui priskiriama ir naudingųjų iškasenų gavyba. Añtrąjį sèktorių sudaro šakos, kuriose iš žaliavų gaminama produkcija. Trečiàsis sèktorius apima visas paslaugas. Įvairiuose šaltiniuose kartais išskiriamas ir ketvirtàsis sèktorius, t. y. informacinės veiklos. Jo darbuotojai kuria naujausias technologijas. Nors šioje srityje žmonių užimtùmo lỹgis vis didėja, įprastai šios veiklos priskiriamos paslaugų sektoriui.
Praeityje dauguma gyventojų dirbo pirmajame sektoriuje, nes pagrindinis tikslas buvo užsiauginti maisto. Ir dabar ekonomiškai silpnose šalyse Afrikoje ir Azijoje didžioji dalis žmonių užsiima žemės ūkio veikla. Tokios šalys vadinamos agrãrinėmis. Po pramonės perversmo XIX a. pabaigoje didesnė žmonių dalis Vakarų Europoje ir JAV jau dirbo antrajame sektoriuje. Tokios šalys vadintos pramoninėmis. Nuo XX a. vidurio, ištobulėjus gamybai, padidėjus gyventojų pajamoms ir pailgėjus atostogoms, stiprios ekonomikos šalyse žmonių, dirbančių antrajame sektoriuje, pradėjo mažėti, o trečiajame – daugėti. Dėl automatizãcijos ir robotų gamyklose reikia vis mažiau darbuotojų. Naujausių technologijų pagrindu sukurti bankomatai, prekybos ir finansinės operacijos internetu, pramogų plėtra didina darbuotojų poreikį paslaugų sektoriuje. Ekonomiškai stipriose šalyse Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje dauguma gyventojų (per 70 %) dirba šiame sektoriuje, o tokios šalys vadinamos popramoninėmis.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, imta vykdyti reformas, vykdyta esminė ekonòmikos restruktūrizãcija. Tuo siekta sukurti rinkos ekonomikos pagrindu konkureñcinėje aplinkoje veikiančią ekonomiką, skatinti paklausios produkcijos gamybą. Stengtasi kuo sparčiau išplėtoti ekonominio bendradarbiavimo ryšius su kitomis šalimis, pritraukti tiesioginių ùžsienio investicijų.
Per pastarąjį laikotarpį labai pasikeitė šalies ekonomikos struktūra: iš pradžių dvigubai, o vėliau ir trigubai sumažėjo pramonės reikšmė. Dar didesni pokyčiai įvyko žemės ūkio sektoriuje – jo dalis sumažėjo net šešis kartus. Gerokai išaugo paslaugų sektoriaus svarba, todėl Lietuvà su tokiomis ekonomikos tendencijomis jau kurį laiką yra popramoninė šalis.
Valstybių ekonominę veiklą daugiau ar mažiau reguliuoja vyriausybės. Pagal tai pasaulyje skiriamos dvi priešingos ekonomikos sistemos: riñkos ekonòmikos ir planinės ekonòmikos. Pastaroji sistema apie 70 metų veikė buvusiose socialistinėse šalyse, bet galiausiai beveik visose žlugo. Šiuo metu planine ekonomika remiasi tik dvi pasaulio šalys: Šiáurės Korėja ir Kubà. Nemažai tokios ekonomikos bruožų turi Rùsijos, Kinijos ir Baltarùsijos ekonomika.
Pasaulyje yra nemažai mišrių sistemų. Jomis šalių vyriausybės siekia užtikrinti kuo didesnės visuomenės dalies gerovę, reguliuoja ekonomikos raidą. Tokios sistemos sėkmingai veikia stiprios ekonomikos Europos šalyse, pavyzdžiui, Švèdijoje. Būdamos labai turtingos, jos gali daug lėšų skirti socialinėms gyventojų reikmėms tenkinti. Neretai tokių šalių ekonomika laikoma pavyzdžiu kitoms valstybėms.
Rinkos ekonomikos sistema | Planinės ekonomikos sistema | |
Nuosavybė | Privati gamybos priemonių nuosavybė | Valstybinė gamybos priemonių nuosavybė |
Valdymas | Reguliuoja rinkos paklausa ir pasiūla; didelę įtaką turi konkurencija | Reguliuoja vyriausybė: planuoja būsimus produkcijos poreikius, gamybos apimtis ir paskirstymą; nėra konkurencijos |
Produkcija | Didelis prekių asortimentas įvairiems vartotojų poreikiams | Mažas prekių asortimentas |
Paklausos tenkinimas | Masinis vartojimas, visų vartotojų poreikių tenkinimas | Ribotas vartojimas, deficitas, prekių talonai, eilės parduotuvėse |
Problemos | Monopolizacijos pavojus, nedarbas, kai kurių prekių perteklius, dažnas įmonių bankrotas, ekonomikos krizių pavojus | Įmonės negali prekiauti laisvai, trūksta lankstumo reaguojant į pirkėjų poreikius, galimas ekonomikos sąstingis |
Ką norėtumėte daryti su tekstu? Tekstas apdorojamas dirbtiniu intelektu, jis nėra tikrinamas ar redaguojamas! Tekste gali būti klaidų. Patikrinkite teksto tikslumą, palygindami jį su originalaus teksto versija vadovėlyje.
Pasirinkite failus, kuriuos norite pridėti. Palaikomi formatai yra txt, html, htm, pdf, odt, odp, ods, xls, xlsx, ppt, pptx, pps, doc, docx, rtf, png, jpg, jpeg ir gif.
| Vardas | |
|---|---|
| pašalinti |
Svarbu! Nuorodos turi prasidėti „http://“!
Opiq naudoja esminius slapukus, kad mūsų svetainė veiktų, padėtų užtikrinti jūsų saugumą, analizuotų naudotojų sąveiką ir pagerintų vartotojo patirtį.
Slapukas yra mažas failas, kuris siunčiamas iš vartotojo kompiuterio į svetainės serverį. Jame pateikiama informacija, reikalinga svetainei veikti, taip pat informacija apie vartotoją ir jo nuostatas.
Dauguma slapukų yra būtini „Opiq“ veikimui. Galima atmesti analitinius slapukus ir tokiu atveju jūsų naudojimo duomenys nebus naudojami Opiq paslaugoms kurti ir tobulinti. Skaityti daugiau