Geografija ir darnus vystymasis

Klimato kaita, vartojimas, miestų augimas ir migracija – tai vos keli globalių iššūkių, turinčių įtakos mūsų visų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiai. Norint juos spręsti teigiama linkme, reikalingos didžiulės permainos daugelyje gyvenimo sričių, kas jau vyksta visame pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie tvarios ateities, bet tam dažniausiai prireikia keisti įprastą elgesį.

Darnaus vystymosi sritys.
 Darnaus vystymosi sritys.
Darnùs výstymasis (angl. sustainable development) – tai vystymasis, plėtra, užtikrinanti geresnę gyvenimo kokybę ne tik dabartinei, bet ir ateities kartoms. Darnus vystymasis susideda iš keturių esminių elementų – ekonominės aplinkos, socialinės aplinkos, aplinkos kokybės bei politinių sprendimų – ir siekia pusiausvyros tarp jų vystymo(si).

T1 Kas yra tvarumas?

Tvarumo terminas pirmą kartą dar XVII a. buvo pavartotas miškininkystėje. Viename iš to meto dokumentų teigta, kad miške neturėtų būti iškertama daugiau medžių, nei jų gali užaugti. Šiandien pagrindinė darnaus vystymosi idėja yra ta, kad dabartinės kartos poreikiai turi būti tenkinami taip, kad nekiltų pavojaus būsimų kartų poreikiams. Tam, kad tai pavyktų, būtina derinti aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinę sritis, įtraukiant kultūros ir politikos svarbą. Tik taip galima išlaikyti pasaulio pusiausvyrą.

T2 Geografija ir tvarumas

Geografijos dalykui tenka ypatinga atsakomybė skatinant tvarumą ir formuojant tam reikalingas nuostatas. Siekiant tvarios plėtros, visada reikia atsižvelgti į teritorinius, t. y. geografinius, aspektus. Tuo galima įsitikinti, žvilgtelėjus į kai kurias šiame vadovėlyje nagrinėjamas geografijos temas. Darnaũs výstymosi samprata atitinka ir daugelio geografų darbo tikslus. Jie nori geriau suprasti skirtingų pasaulio erdvių problemas, atpažinti netvarius pokyčius ir tuo remdamiesi pasiūlyti tvarius problemų sprendimus.

T3 Ateitis, kurios mes norime

2011 m. rugsėjį Ban Ki-munas, tuometinis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, pradėjo kampaniją „Ateitis, kurios mes norime“ (angl. The Future We Want). Suburta darbo grupė parengė 17 darnaũs výstymosi tikslų̃ (angl. Sustainable Development Goals) ir 169 susijusius uždavinius tiems tikslams pasiekti. Jie apima pokyčius socialinėje, ekologinėje, ekonominėje ir politinėje srityse, taigi visus keturis tvarumo aspektus.

Šį beprecedentės apimties ir svarbos veiksmų planą 2015 m. rugsėjo 25 d. patvirtino visos 193 Jungtinių Tautų̃ valstybės narės, kurios įsipareigojo reikšmingai prisidėti prie skirtumų pasaulyje mažinimo ar net panaikinimo.

Darnaus vystymosi indeksas 2022 m.
 Darnaus vystymosi indeksas 2022 m.
Darnaũs výstymosi iñdeksas bendras įsivertinimas procentais, rodantis šalies pažangą įgyvendinant visus 17 darnaus vystymosi tikslų. 100 % būtų visiškas visų tikslų įgyvendinimas.

T4 Darnaus vystymosi darbotvarkė

Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., apimanti daug su geografija susijusių klausimų, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 dieną. Aiškiai apibrėžtais visuotiniais tikslais bei uždaviniais, apimančiais ir išsivysčiusias, ir besivystančias šalis, numatyta, kaip pasaulis turėtų pasikeisti iki 2030 metų. Galime tapti pirmąja karta, kuriai pavyks įveikti skurdą, taip pat galime būti paskutiniai, turintys galimybę išsaugoti planetą. Tikslai skirti visų pasaulio šalių vyriausybėms, taip pat kiekvienai bendruomenei, kiekvienai socialinei grupei ir kiekvienam žmogui.

Kiek planetų atitinka šių šalių gyventojų gerovės lygis.
 Kiek planetų atitinka šių šalių gyventojų gerovės lygis.

T5 Prieštaringi tvarumo tikslai

Užtikrinti darnų vystymąsi nėra lengva, nes, įgyvendinant konkrečius projektus, neretai kyla konfliktų tarp skirtingų tikslų. Susidūrus skirtingiems interesams, kartais sunku rasti kompromisą, kuris visiškai atitiktų tvarumo kriterijus. Darnaus vystymosi tikslas – kiek įmanoma išvengti tokių konfliktų. Jų gali kilti labai įvairiais lygmenimis. Pavyzdžiui, individualiu lygmeniu tai gali būti asmeninis konfliktas dėl to, ar vykti atostogauti lėktuvu. Politiniu lygmeniu konfliktas gali kilti dėl to, ar oro uostas turėtų būti plečiamas, arba dėl to, ar kelionės lėktuvu turėtų būti labiau apmokestinamos.

Namų ūkis

Savi­valdybė

Šalis

Žemynas

Pasaulis

Nenau­doti plasti­kinių maišelių;
​vengti plasti­kinių daiktų (pavyzd­žiui, geria­mojo vandens šiau­delių); supla­nuoti kampa­niją mokyk­loje.

Viešai skatinti plastiko maži­nimą, pavyzd­žiui, infor­macinis stendas mieste ir straips­nis laikraš­tyje.

Skatinti moks­linius tyrimus darnaus vysty­mosi srityje. Remti tvarius, draugiš­kus aplinkai eko­nomikos projek­tus.

Įgyven­dinti ES projektą, kuriuo siekiama mažinti plastiko atliekų kiekį.

Sumažinti plastiko atliekų kiekį visame pasau­lyje, siekiant sumažinti atliekų kiekį vande­nynuose.

 Skirtingi darnaus vystymosi veiksmų lygmenys.
 Jungtinių Tautų generalinis sekretorius (2007—2016 m.) Ban Ki-munas.
 Jungtinių Tautų generalinis sekretorius (2007—2016 m.) Ban Ki-munas.

Užduotys

  1. Savais žodžiais paaiškink, kas yra darnus vystymasis.
  2.  Surask penkiems pasirinktiems darnaus vystymosi tikslams po nuotrauką, kuri geriausiai atspindėtų tą tikslą.
  3.  Priskirkite darnaus vystymosi tikslus atitinkamoms sritims.
  4.  Suburkite grupes ir padiskutuokite, kurie tikslai svarbiausi jums, kurie svarbūs besivystančioms ir ekonomiškai stiprioms valstybėms, o kurie – visam pasauliui.
  5.  Pasirink darnaus vystymosi tikslą ir išsiaiškink jam keliamus uždavinius. Juos trumpai apibendrink.
  6.  Apmąstyk, kaip gali prisidėti prie tvarumo. Kiekvienam iš tikslų pasiūlyk savo veiksmą.