Milijonai europiečių džiaugsmingai sutiko Pirmojo pasaulinio karo pabaigą. Žmonės puoselėjo viltį, kad tokio masto žiaurumai ir niokojimai niekada nebepasikartos. Siautulinguoju pramintu laikotarpiu visi skubėjo linksmintis ir vartoti. Tačiau tai tebuvo tyla prieš audrą. Versalio sistema paliko neišspręstų tarpvalstybinių problemų. Nevaldoma rinka sukėlė didžiulę pasaulinę ekonomikos krizę. Daugumoje šalių suirutės ir krizės sąlygomis žmonės panoro tvirtos rankos valdymo ir tvarkos. Valdžią užėmė diktatūros, o Vokietijoje ir SSRS diktatoriai sukūrė totalitarinius nacizmo ir komunizmo režimus, kurie kėlė pavojų visam pasauliui.
1 Europos valstybės XX a. pradžioje.
2 Trečiojo reicho ir Sovietų Sąjungos paviljonai 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Centre Eifelio bokštas. Vokiečių paviljoną projektavo A. Špėras – oficialus A. Hitlerio architektas, Antrojo pasaulinio karo metu buvęs ginkluotės ir šaudmenų reichsministru, Niurnbergo tribunolo nuteistas 20 metų kalėti. Nacistų paviljoną puošė Trečiojo reicho herbas – viengalvis erelis, o sovietų paviljoną – 24 m aukščio skulptūra „Darbininkas ir kolūkietė“. Po parodos skulptūra perkelta į Maskvą.
Šiame skyriuje nagrinėsi ir vertinsi:
Išsiaiškinsi, kuo garsios šios asmenybės:
Marlena Dytrich; Adolfas Hitleris; Le Korbiuzjė; Tomas Manas; Tomašas Garigas Masarikas; Franklinas Ruzveltas; Josifas Stalinas.
Sužinosi šių sąvokų reikšmę:
antisemitizmas, asmens kultas, autoritarizmas, ateizmas, bolševikai, cenzūra, etatizmas, Didžioji depresija, fašizmas, gestapas, GULAG, Holodomoras, industrializacija, karinis komunizmas, kolektyvizacija, kolūkis, koncentracijos stovykla, nacizmas, Naujasis kursas, nomenklatūra, pogromas, propaganda, pilietinis karas, totalitarizmas.