Naujausieji laikai – žaibiškas istorijos virsmas

9 (I gimnazijos) klasėje baigei pažintį su Naujųjų laikų istorijos epocha. Šiais mokslo metais tavęs laukia Naujausieji laikai – istorijos epocha, trunkanti nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. iki šių dienų. Po šio karo Europoje susikūrė daug naujų valstybių, kurios vystėsi demokratiniu keliu. Žmonės tikėjo, kad pražūtingas karas bus paskutinis ir jie gyvens taikiai.

Pokario suirutė ir kilusi pasaulinė ekonomikos krizė daugelyje šalių į valdžią atvedė diktatūras ir sukūrė totalitarinius komunistinį ir nacistinį režimus. SSRS ir Trečiasis reichas sukėlė kruviniausią žmonijos istorijoje Antrąjį pasaulinį karą.

Karo baigtis lėmė naują pasaulio tvarką. Agresyvi pokarinė komunizmo plėtra suskaldė pasaulį ir sukėlė naują priešpriešą – Šaltąjį karą. Pasaulis dešimtmečiams tapo beprotiško ginklavimosi ir dviejų priešiškų jėgų – Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS – varžybų arena.

Galiausiai klausimą išsprendė ekonomika. Kapitalizmas parodė, kad laisva rinka dirba efektyviau ir sugeba užtikrinti visuomenės poreikius. SSRS bankrutavo, užgrobtos šalys išsivadavo ir pradėjo kurti demokratines santvarkas.

Amerikiečių politologas Fransis Fukujama paskelbė priešpriešų istorijos pabaigą ir pasaulio, grįsto žmogaus teisėmis ir laisvėmis, triumfą. Deja, jis suklydo. Po trijų dešimtmečių, diktatoriaus Vladimiro Putino valdomai Rusijai užpuolus Ukrainą ir sukėlus didžiulį karą Europoje, F. Fukujama pripažino – istorija toli gražu nėra pasibaigusi.

Pirmasis pasaulinis karas skaudžiai nusiaubė mūsų šalį. Žemdirbių tauta gyveno itin vargingai. Tačiau 1918 m. iš visų pusių priešų puolama atkurta Lietuvõs valstybė sugebėjo apginti nepriklausomybę. Per labai trumpą laiką – 22-ejus nepriklausomybės metus – iš atsilikusio krašto sukurta moderni Europos valstybė.

Antrojo pasaulinio karo metais šalį plėšė ir siaubė sovietų ir nacistų okupantai. Partizaninis karas Lietuvojè po karo dar vyko visą dešimtmetį ir atnešė didžiulių netekčių. Nepaisant teroro, tremčių, ilgų okupacijos dešimtmečių, tauta išlaikė patriotizmą ir viena pirmųjų sugebėjo išsivaduoti iš žlungančios SSRS.

1990 m. Lietuvà paskelbė nepriklausomybės atkūrimą, tačiau visuomenei teko išgyventi sudėtingą perėjimą į rinkos ekonomiką. 2004 m. Lietuvà buvo priimta į NATO ir Europos Sąjungą. Mes gavome saugumo garantijas ir galimybę ekonomiškai vystytis. Kita vertus, atvėrus laisvą piliečių judėjimą, iš Lietuvõs emigravo dar 700 tūkst. žmonių.

Per 20 metų Lietuvà pasiekė įspūdingų laimėjimų, ūkio augimas buvo vienas sparčiausių tarp visų ES valstybių. 2024 m. JT paskelbtoje Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuvà užėmė aukštą 19 vietą, o mūsų jaunimas iki 30-ies – apskritai laimingiausi žmonės Žemėje. Nors dar turime daug problemų, niekada taip gerai negyvenome. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ir laisvė turi savo kainą. Saugokime ją!

Naujausieji laikai trunka jau šiek tiek daugiau nei šimtmetį, tačiau dar niekada pasaulis nesikeitė taip sparčiai. Į XXI a. žmonija įžengė pasiekusi stulbinamų pokyčių. Vis labiau intensyvėja globalizacija, auga vartojimas.

Informacijos amžius ir skaitmeninė revoliucija iš esmės pakeitė kasdienį gyvenimą. Naujos informacinės technologijos, biotechnologijos, robotika, taikomoji mechanika, mokslo laimėjimai kelia žmonijos pažangą į neregėtas aukštumas. Tiesa, šiais laikais pasaulis susiduria su daugybe iššūkių ir problemų, tokių kaip terorizmas, karai, pandemijos, badas, skurdas, planetos tarša, demografinis sprogimas.

Tik išsilavinęs žmogus galės spręsti iškilusias ateities problemas ir rasti savo vietą vis greitėjančiame gyvenime. Istorija mėgsta kartotis, todėl turime nagrinėti praeitį. Praeitis – tai ateities pamatas. Amerikiečių filosofas Džordžas Santajana rašė: „Tas, kuris neprisimena savo praeities, pasmerktas ją vėl išgyventi.“

XXI a. būdinga tai, kad žmonės gali laisvai perduoti informaciją ir akimirksniu gauti žinių, kurias anksčiau būtų buvę sunku rasti. Įsivaizduok laikus, kai dar nebuvo kompiuterių ir visa informacija buvo saugoma rašytiniuose šaltiniuose: knygose, metrikose, laiškuose ir t. t.

Dabar praktiškai viskas, kas vyksta mūsų visuomenėje, persikėlė į virtualiąją erdvę. Žmonės bendrauja socialiniuose tinkluose, daugybėje pokalbių programėlių. Paieškos sistemose ir vaizdo įrašų platformose galima greitai rasti bet kokią informaciją.

Daugybei žmonių įsitraukus į informacijos priemonių turinio kūrimą, atsirado galimybė viešinti jį anonimiškai, skleisti melą, šmeižtą, išgalvotus dalykus. Tad internetinius šaltinius reikia vertinti labai kritiškai.

Informãciniai karai[išnaša: Informãcinis kãras – veiksmai, kuriais siekiama įtvirtinti informacinę įtaką.], siekiant paveikti savo ar kitos šalies visuomenę, tapo šių dienų kasdienybe. Rùsija, virtusi totalitarine valstybe, pasitelkė visą savo propagandos galią ir skleidžia melagienas bei dezinformaciją apie karą Ukrainoje, kišasi į rinkimus JAV, kiršina bei skaldo Europos visuomenę. Siekis sunaikinti Ukrainos valstybę pavadintas specialiąja karine operacija prieš „nacistinį“ Ukrainos režimą.

Be jokių abejonių, per socialinę žiniasklaidą Rùsija veikia ir Lietuvõs žmones, dažnai jiems patiems to net nesuprantant. Vyksta tikri istòrinės atmintiẽs karai.[išnaša: Istòrinės atmintiẽs kãras – konfliktai dėl atminties, identiteto.] Rùsijos prezidento V. Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis savo naujausiame istorijos vadovėlyje vienuoliktokams demagogiškai rašo: „Dabar jau esate suaugę, gerbiami vyresnių klasių moksleiviai! Padarykite savo išvadas iš „naujosios Ukrainos karinės taktikos“.

Ką gi, mielas dešimtoke, padaryk išvadas ir tu.