Kalbos klaidos: sąvoka ir priežastys
Kalbos klaida – nemotyvuotas rašybos, skyrybos, linksnių ar žodžių norminio vartojimo taisyklių pažeidimas bendrinėje kalboje. Dažniausiai tokie pažeidimai yra netyčiniai, tačiau pasitaiko ir tyčinių.
Netyčiniais pažeidimais laikomos tokios kalbos klaidos, kurios padaromos dėl to, kad asmuo nepakankamai gerai išmano bendrinės kalbos normas. Sakydamas pilnai sutinku (= visiškai sutinku), nesigavo sutaisyti (= neišėjo sutaisyti), prie ko čia mes (= kuo čia mes dėti), kaip taisyklė (= paprastai), jis, ko gero, net nesusimąsto, kad tokia vartosena bendrinei kalbai netinka. Tokius pažeidimus galima vadinti aplaidumu, nes kalbos vartotojas paprastai net neįtaria (ar neišgirsta), kad tai klaidos.
Tyčiniais kalbos normų pažeidimais laikytini atvejai, kai kalbantysis žino, koks taisyklingas variantas, bet su kalbos norma dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesutinka, jai priešinasi. Pavyzdžiui, daugelis moksleivių puikiai žino, kad anglicizmų reikia vengti, tačiau neretai nuskamba: varysiu šopintis (= eisiu apsipirkti), chebra, norit hotdogų (= draugai, norit dešrainių), spamas (= šiukšliadėžė) ir t. t.
NAUDINGA ŽINOTI
XX a. pabaigoje Lietuvai laisvinantis iš sovietinės okupacijos, ėmė iš esmės keistis vartojamos kalbos teisinė padėtis. Atkūrus nepriklausomybę ir lietuvių kalbai grąžinus valstybinės kalbos statusą, buvo svarbu, kad mūsų kalba ne tik funkcionuotų visose valstybės viešojo gyvenimo srityse, bet ir būtų taisyklinga, lanksti, atitinkanti įvairius visuomenės poreikius.
Tad nuo 1992 m. buvo įteisinta galimybė tam tikrais atvejais (valstybės pareigūnams, žiniasklaidos atstovams, bet ne privatiems asmenims) skirti administracines nuobaudas už viešosios bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimus. Tam buvo parengtas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, apimantis normų pažeidimus, kurie nepateko į kitus VLKK nutarimus.
Nuo 2019 m., kai Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo kaip pagrindo bausti už kalbos normų nesilaikymą atsisakyta, jį galima vertinti kaip žiniasklaidos, leidinių ir kitų viešosios bendrinės lietuvių kalbos sričių normų reguliavimo priemonę, kuri atliko (ir atlieka) teigiamą vaidmenį bendrinės kalbos normų raidoje: stabilizavo kalbos normas viešojoje vartosenoje, mažino rusų kalbos įtaką, drausmino aplaidžius viešosios kalbos vartotojus, stabdė naujųjų skolinių srautą, padėjo diegti lietuviškus skolinių atitikmenis.
Šiuo metu Kalbos klaidų sąrašą sudaro 8 skyriai:
- žodyno klaidos;
- žodžių sandaros klaidos;
- linksnių vartojimo klaidos;
- prielinksnių vartojimo klaidos;
- formų vartojimo klaidos;
- sakinio dalių ir sakinių jungimo klaidos;
- neteiktina žodžių tvarka;
- būtiniausi tarties reikalavimai.
Detaliau su kiekvieno skyriaus informacija galima susipažinti VLKK interneto svetainėje.
Nors klaidos kenkia kalbos kultūrai, reikia nepamiršti, kad grožinėje literatūroje, publicistikoje pasitaikantys stilistiškai motyvuoti normų pažeidimai nelaikomi klaidomis. Vienas tokių pavyzdžių – literatūros kritiko, rašytojo Rimanto Kmitos popromanas „Pietinia kronikas“, nukeliantis į XX a. pabaigos Šiaulius, kuriuose miesto šneka liejasi laisvai. Kūrinio ištrauką rasite užduotyse.
Kalbininkai išskiria keletą kalbos klaidų radimosi priežasčių.
KALBOS KLAIDŲ PRIEŽASTYS | |
Kitų kalbų įtaka | Globalizacijos veikiamame pasaulyje bet kuri kalba tampa savotišku mobiliuoju ištekliumi. Ji sklinda erdvėje, todėl atsiranda galimybė maišytis skirtingoms kalboms. Nustatyta, kad stipresnę įtaką pajunta mažesnių valstybių kalbos, kuriomis kalba mažiau asmenų. Dėl kitų kalbų įtakos atsirandančios kalbos klaidos yra pačios didžiausios. Šiai grupei priskiriami barbarizmai – lietuvių bendrinėje kalboje nevartotini svetimos kilmės žodžiai. Lietuvių kalbos sistemą neigiamai veikia ir iš kitų kalbų perimtos sintaksinės konstrukcijos, kiti svetimų kalbų įtakos veiksniai. |
Tarmių įtaka | Dėl tarmių poveikio pasitaikančios klaidos paprastai nelaikomos reikšmingomis. Jų derėtų vengti oficialiose situacijose, bet kasdienėje kalboje, laisvojo stiliaus tekstuose tarmybės vartotinos. Tiesa, sunkumų kyla, kai vartojami mažai paplitę kurios nors tarmės žodžiai ar žodžių junginiai, nes jų reikšmę kitiems kalbos vartotojams sunku suprasti. Tarmės daro įtaką ir kirčiavimui, pavyzdžiui, didelė Lietuvos gyventojų dalis kirtį daugiau ar mažiau atitraukia: mokykla (= mokykla); vadovėlius (= vadovėlius). Dėl tarmės įtakos trumpinami ilgieji nekirčiuoti balsiai, pavyzdžiui, pažimys (= pažymys), ilginami kirčiuoti trumpieji balsiai: kytas (= kitas). Manoma, kad bendrinei lietuvių kalbai blogesnę įtaką gali padaryti ne kaimo, o miesto gyventojų kalba, nes tai tarmės ar net kelių tarmių ir bendrinės kalbos mišinys, neturintis aiškesnės sistemos, jame daugiau žargono ir kitų bendrinei kalbai kenkiančių elementų.  Lauko reklamos įmonė „JCDecaux Lietuva“ kartu su VLKK inicijavo kampaniją, kurios metu Lietuvos miestų gatvėse įrengtus stendus papuošė daugybė tarmiškų posakių. |
Žargonas ir jo įtaka | Žargonu vadinama tyčia iškraipyta, pabrėžtinai vulgari, neteiktinų svetimybių kupina kalba (pavyzdžiui, nusikalstamo pasaulio atstovų, gatvės gaujų, studentų, mokinių ir kitų asmenų žargonas). Viena būdingiausių žargono charakteristikų – žodžių trumpinimas ar kitoks iškraipymas: matkė (matematika), egzas (egzaminas), kompas (kompiuteris), univieras (universitetas), chebra (kompanija), babkės (pinigai), tūsas (vakarėlis), čiūvas (gerbėjas), fainas (puikus) ir pan. Tokių ir panašių pavyzdžių mūsų kasdienėje kalboje labai daug. Būtina įsisąmoninti, kad įpratus kalbėti žargonu gali būti sunku tinkamai elgtis, sukurti gerą įspūdį apie save socialinėje aplinkoje, kurioje toks bendravimas laikomas neestetišku ir neetišku. |
Reikiamo funkcinio stiliaus reikalavimų nepaisymas | Taisytinų dalykų atsiranda vieno funkcinio stiliaus žodžius, terminus, posakius neapgalvotai vartojant kito stiliaus tekstuose. Pavydžiui, mokiniai rašinius turi rašyti publicistiniu stiliumi, juose neturėtų būti buitinio stiliaus elementų, tačiau ne visada pavyksta to išvengti (plačiau apie funkcinius stilius, jiems būdingus bruožus kalbėsime antrame šio vadovėlio skyriuje). |
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Perskaitykite R. Kmitos romano „Pietinia kronikas“ ištrauką ir atlikite užduotis.
Bet Minde triochina labiau. Man tai ka tik nebūtų kokių problemų su mentais – grįši be bagaža, tai be bagaža, – o Minde dieja į kelnes. I aš biški nepagavau jo. Jis visada rinkdavos rizikingesnius variantus – kuo daugiau prekių, kad tik didesnis navars. Bet jas juk sunkiau parduot'. I pagaut' lengviau gal'. Tas juk aišku. Bet kaip tik dėl tų galimų parkių jis labiau i dieja į kelnes. O man geriau mažiau, bet ramiau i užtikrinčiau.
Tai va, kartais aš jo nepagaudavau, jis buva biški kitoks, plauką užleidęs, bet šiaip normalus. Tėvai jo babkių turieja, bet jis trankės su manim po turgus – irgi nepagavau kode. Babkių jam kaip i netrūka, jis jau turieja kožą. O man tai pasvajot' da iki jos – aš net normalaus treningiuka neturiu. O gal dėl kelionių romantikas, gal jam adrenalina trūka? Nu bet man kas – man tai gal i smagiau, kai ne viens. Pažvengiam sykiu iš visokių veikėjų, prisičiudijam. Pripasakoj jis visokių nesąmonių, pusiau rimtai, pusiau an bajeria.
- Nurodykite tyčinius kalbos normų pažeidimus. Ką jie suteikia tekstui?
- Perrašykite tekstą bendrine kalba. Kaip jis pasikeitė?
- Pateikite daugiau tekstų, kuriuose bendrinės kalbos normų nepaisymas nelaikytinas klaida, pavyzdžių. Pasidalykite mintimis apie tokius tekstus – tai teigiamas ar koreguotinas reiškinys? Nuomonę pagrįskite.
- Perskaitykite kvietimą ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.
- Apibūdinkite kvietimo kalbą – nurodykite 3–4 bruožus.
- Ko siekiama tokia kalba? Nuomonę pagrįskite 2 argumentais.
- Ar, jūsų nuomone, toks tekstas lengvai suprantamas visiems skaitytojams? Kodėl?
- Ištaisykite netaisyklingus žodžius ar žodžių junginius. Kaip pasikeitė tekstas?
- Sukurkite trumpą tekstą jaunų žmonių gyvenimo tematika, vartodami tik taisyklingus žodžių junginius.
- Ištaisykite žodžių junginius.
Neužilgo grįžo; kaip čia išsireiškus; ant tiek puikiai; prie ko čia mums tie rūpesčiai; kas liečia vakar spręstus klausimus, tai jau situacijos nepakeis; kaip taisyklė, mes kalbame su specialistais.
- Perskaitykite pateiktus tekstus ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.
Mokykloje tik tarmės nereikėjo mokytis, ji visuomet buvo su mumis lyg kokia mūsų kūno dalis: lūpos, burna, liežuvis… <…> Tarmė – lyg apatiniai marškiniai, prigludę prie kūno, mes jų net nejaučiam. O bendrinė kalba – visai kas kita. Tai jau kelnės ir švarkas, kuriais būtina apsivilkti, kai eisi atsakinėti.
Romualdas Granauskas
Prancūzų rašytojas Žiulis Fransua Simonas teigė, kad tarmės – tai milžiniški lobynai, prilygstantys katedroms.
- Paaiškinkite, kaip suprantate R. Granausko mintis.
- Pasamprotaukite, ar jauni žmonės kalba tarmiškai. Kaip tai vertinate? Nuomonę pagrįskite.
- Ar savos tarmės mokėjimas parodo asmens kalbinę kompetenciją arba kitus gebėjimus? Nuomonę pagrįskite 2–3 argumentais.
- Parenkite sąvadą ar kitaip pavadintą patarimų rinkinį – surašykite, ką tikslinga daryti mokykloje, kad jos bendruomenės narių kalba būtų švaresnė, taisyklingesnė. Pasidalykite mintimis su bendraklasiais, kitais mokyklos bendruomenės nariais. Galbūt jūsų patarimai padės jiems kalbėti taisyklingiau.
Dailininkė Miglė Anušauskaitė
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"