Kalbos norma ir norminimas
Bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Jau žinote, kad ji turi rašytinę ir sakytinę formas, yra vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (žiniasklaidoje, politikoje, kultūroje, švietime ir kt.).
[įterpto turinio pradžia][įterpto turinio pabaiga]
Kas yra bendrinė kalba ir iš kur atsirado šis terminas paprastai ir suprantamai atsako prof. dr. Irena Smetonienė.
NAUDINGA ŽINOTI
Žurnalas „Bendrinė kalba“ leidžiamas nuo 1961 m. (iki 2014 m. vadintas „Kalbos kultūra“). Elektroninė žurnalo versija pradėta leisti 2014 metais. Iki 2018 m. pabaigos daugiausia straipsniai buvo spausdinami lietuvių kalba. 2019 m. žurnalas tapo tarptautinio statuso siekiančiu leidiniu, jo tematika – lietuvių ir kitų kalbų variantiškumas, kalbos politikos, teorijos, vartosenos, tvarkybos ir kiti su (bendrine) kalba ir tarmėmis susiję klausimai. Straipsniai spausdinami anglų ir kitomis užsienio kalbomis.
Pagrindinė žurnalo kryptis – lietuvių bendrinės kalbos teorijos plėtojimas, ja pagrįstų bendrinės kalbos sistemos bei vartosenos problemų, kalbos normų raidos, kalbos politikos ir kalbinių nuostatų nagrinėjimas.
Kalbos norma – tai visuomenėje pripažįstama kalbos faktų ir jų vartojimo būdų visuma. Kalbos normas išskiria, aprobuoja ir visuomenei pateikia kalbininkai, o įtvirtinti padeda žodynai, gramatikos, kiti norminamieji kalbos veikalai. Žinoma, labai svarbus vaidmuo tenka ir gyvajai kalbai, jos vartojimo realiose kasdienėse situacijose ypatumams.
Kalbos norminimas (kodifikavimas) – tikslingas tam tikro asmens (ar grupės) siekis keisti kalbos vartojimą nustatyto tikslo link, kitaip tariant, norminamųjų taisyklių nustatymas. Lietuvos Respublikoje šias funkcijas atlieka Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), sprendžianti kalbos politikos klausimus.
Kalbos norminimą galima įsivaizduoti taip: nagrinėjami aktualūs kalbos faktai pirmiausia įvertinami taisyklingumo kriterijaus (kriterijai detaliau pristatomi pateiktoje lentelėje „Kalbos normos“) aspektu. Jei prieštaravimų nėra, kalbos faktai vertinami remiantis grynumo, glaustumo bei kitais kalbos norminimo kriterijais. Paminėtina, kad praktikoje griežta kodifikacija labai reikalinga rašybai – čia nepageidautina kaita. Skyryboje galimas saikingas variantiškumas.
Diskutuotinais atvejais kalbos reiškinių likimas gali būti sprendžiamas pasitelkiant ir viešąją bendrinės kalbos vartoseną, į ją ypač svarbu atsižvelgti, kai jau kodifikuotos normos niekaip neprigyja ir dėl to būtina jas koreguoti.
Sprendžiant, kuris reiškinys taps lietuvių kalbos norma, remiamasi kalbos norminimo kriterijais (pagrindais). Akcentuotina, kad mokslinėje literatūroje išskiriamas nevienodas kalbos norminimo kriterijų skaičius, ne visada sutariama dėl jų hierarchijos ir kitais klausimais. Tačiau dažnai laikomasi pozicijos, kad svarbiausi yra kalbos taisyklingumo, tikslumo ir glaustumo kriterijai.
KALBOS NORMOS | |
Norminimo kriterijus | Pagrindinės charakteristikos |
Kalbos taisyklingumas | Tai vienas svarbiausių reikalavimų rengiant ir rašytinius dokumentus, ir sakytines kalbas. Tai siekis vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Sakytinei kalbai taip pat svarbu gera, aiški tartis ir taisyklingas kirčiavimas, o rašytinei – norminė rašyba bei skyryba. Reikalaujama atsisakyti to, kas svetima (ypač kai turima daug tinkamų savos kalbos žodžių) ar netaisyklinga. Svetimų žodžių perkrauta kalba praranda dalį sistemiškumo, darosi nevienalytė, vis mažiau išnaudoja vidines, ypač darybos, išgales, netenka tautinio prestižo, skursta ir nyksta. |
Kalbos tikslumas (vienareikšmiškumas) | Remiantis tikslumo kriterijumi kartais gali būti įteisinami ir nelabai tinkami, bet tiksliai vieną ar kitą sąvoką perteikiantys žodžiai ar net frazės. Kaip vienas pavyzdžių galėtų būti verstinis žodis užtikrinti, nes pasitaiko atvejų, kai panašūs žodžiai laiduoti, garantuoti ne visai aiškiai nusako vieno ar kito proceso esmę, todėl netinka. Tikslumo principas pateisina ir daugelio tarptautinių žodžių vartojimą. Pavyzdžiui, žodis pedagogas pavadina platesnę darbuotojų grupę nei mokytojas. Vis dėlto akcentuotina, kad naujoms realijoms, daiktams, reiškiniams pavadinti kalbininkai pirmiausia ieško savos kalbos žodžių ir ragina juos vartoti. |
Kalbos glaustumas (ekonomiškumas) | Šis kriterijus neatskiriamas nuo kalbos aiškumo. Labai svarbu atsirinkti, kokia priemonė (aforizmas, metafora, sentencija, patarlė, palyginimas) atskleidžia minties esmę. Glaustumui labai kenkia menkos žodyno atsargos, padrikas mąstymas, nuoseklumo stoka, prastas apsiskaitymas, teksto kompozicijos, ypač jos proporcijų, nepaisymas. |
Lentelė parengta remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. sausio 30 d. posėdžio protokoliniu nutarimu.
Įvertinus lentelėje pateiktą informaciją galima daryti išvadą, kad aptartų kriterijų visuma leidžia kurti tikslesnes, geriau visuomenės poreikius atliepiančias lietuvių kalbos normas.
Mokslininkų (kalbininkų) nustatytos lietuvių bendrinės kalbos normos fiksuojamos įvairiuose leidiniuose: gramatikose, žodynuose, žinynuose, kalbos praktikos patarimuose, rekomendacijose ir kituose šaltiniuose.
NAUDINGA ŽINOTI
Įvairiais kalbos klausimais padės šie internete randami ištekliai.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.
Bendrinė kalba, kaip sąmoningai tvarkomas ir įvairius visuomenės bendravimo bei kultūros poreikius tenkinantis reiškinys, yra priešybė tarmėms ir socialiniams dialektams, kurie rutuliojasi stichiškai ir tarnauja tik tam tikriems visuomenės sluoksniams. Kad galėtų egzistuoti ir visapusiškai tenkinti šiuolaikinės informacinės visuomenės poreikius, bendrinė kalba turi būti ne tik sistemiška, pastovi, bet ir funkciškai diferencijuota, distinktyvi (turinti pakankamą skiriamųjų raiškos priemonių kiekį) bei ekonomiška.
Bendrinė lietuvių kalba yra susidariusi pietinių vakarų aukštaičių tarmės pamatu. Tačiau akivaizdu ir tai, kad dabartinė bendrinė kalba, ypač jos leksika, yra gerokai nutolusi nuo pamatinės tarmės ir rutuliojasi vis daugiau remdamasi savo pačios vartosenos polinkiais. Todėl nuosekliai, sistemingai besiplėtojanti bendrinės kalbos vartosena, jau turinti šimtametę tradiciją, laikytina pagrindiniu bendrinės kalbos normų šaltiniu.
Pagal VLKK informaciją
- Kokie didžiausi iššūkiai lietuvių bendrinei kalbai kyla XXI amžiuje? Kaip jie gali paveikti bendrinę kalbą?
- Išsakykite nuomonę apie šiandieninį žmonių bendravimą (kalbos aspektu) socialiniuose tinkluose.
- Pasvarstykite, kaip šiuolaikinis jaunas žmogus gali prisidėti prie kalbos taisyklingumo stiprinimo.
- Ar, jūsų nuomone, tikslinga tobulinti arba keisti kalbos norminimo kriterijus? Argumentuokite.
- Sugalvokite ir užrašykite bent 8 patarimus, galinčius padėti šiuolaikiniam jaunam žmogui kalbėti taisyklingiau. Patarimais pasidalykite su bendraklasiais ir visi drauge išrinkite 5 paveikiausius.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"