Kaip išmokti santūrumo?
Pameni, praėjusiais metais kalbėjome apie Antikos mąstytojus stoikus. Garsiausias stoikų mokyklos atstovas yra I a. romėnų filosofas Seneka. Jis viena iš svarbiausių dorybių laikė santūrùmą – susitvardymą, savo emocijų ir veiksmų suvaldymą. Seneka ragino žmones išlaikyti vidinę ramybę ir pusiausvyrą, kad ir kas nutiktų. Jo nuomone, tik santūrumas leidžia pasiekti gyvenimo džiaugsmą. Nesusivaldymas, nesibaigiantys norai, troškimai – visa tai išveda žmogų iš pusiausvyros. Seneka pabrėžė, kad tikrasis laimės šaltinis yra vidinė ramybė ir pasitenkinimas tuo, ką turi. O štai nuolatinis troškimas turėti ar patirti vis daugiau niekur neveda. Labai svarbu suprasti, kad džiaugsmas kyla ne iš to, kiek ir ko turi, bet iš gebėjimo vertinti jau turimus dalykus.
Ar moki elgtis stoiškai?
Ar tau pavyksta kasdienybėje elgtis stoiškai: nusiraminti, suvaldyti savo mintis ir emocijas? Pateik pavyzdžių, kaip galėtum pritaikyti stoikų filosofijos aspektus savo kasdienybėje. Panaudok reikšminius stoikų filosofijos žodžius.
Savistabos būdai
Kasdienybėje žmonės elgiasi labai įvairiai ir kartais net patys sunkiai gali paaiškinti savo veiksmų motyvus ir priežastis. Suprasti ir mokėti įvertinti savo elgesį ir jo pasekmes yra labai svarbu. Savi̇̀staba – tai gebėjimas stebėti ir analizuoti savo mintis, jausmus, veiksmus ir reakcijas. Perskaityk, kokie gali būti savistabos būdai, ir pasakyk, kuriuos galėtum sau pritaikyti.
Dienoraščio rašymas
Minčių, jausmų ir patirčių užrašymas padeda geriau suprasti savo emocijas ir reakcijas.
Sąmoningas kvėpavimas
Kelios minutės gilaus kvėpavimo nuramina įsiaudrinusias mintis ir įsitempusį kūną.
Meditacija
Ugdo gebėjimą stebėti savo mintis, jausmus, vidinį pasaulį.
Refleksija
Kasdienis savo elgesio ir sprendimų apmąstymas padeda suprasti, kaip kitą kartą galėtum pasielgti panašioje situacijoje.
Įsiklausymas į savo kūną
Gebėjimas pastebėti ir nusakyti savo jauseną (įtampą, nuovargį) leidžia suprasti ne tik fizinę, bet ir emocinę savo būseną.
Pateik daugiau savistabos pavyzdžių. Galbūt kai kuriuos jų naudoji?
- Jei nuolatos elgčiausi įžūliai, ar sau patikčiau?
- Ką darytum, jei tektų bendrauti su įžūliu žmogumi?
Kodėl kartais elgiamės įžūliai?
Kodėl žmonės būna įžūlūs? Dažniausiai taip nutinka, kai jie jaučiasi nepastebėti, nesuprasti arba nori atkreipti į save dėmesį. Kartais įžūlùmas tėra reakcija į patiriamą stresą ar pyktį, kurio žmogus nemoka kitaip išreikšti. Visgi įžūlus elgesys dažniausiai nepadeda išspręsti problemų, o jas dar labiau pagilina. Įžūlumas yra žalingas ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam žmogui, nes elgiamasi nemandagiai, nepaisoma kitų žmonių jausmų ir susitarimų. Dėl to galima labai greitai prarasti draugus, pasitikėjimą ir net pagarbą, todėl svarbu mokytis valdyti savo emocijas ir elgtis su kitais pagarbiai.
Lentelė padės tau suvokti priežastis, dėl kurių kartais žmonės gali elgtis įžūliai, ir būdus, kaip gali būti reiškiamas toks elgesys. Tik bėda – dalis tekstų iškrito! Atidžiai perskaityk lentelę ir rask pateiktiems sunumeruotiems tekstams tinkamas vietas.
1 Žmogus gali elgtis emocingai: ginčytis, rodyti pyktį, siekdamas įrodyti savo tiesą.
2 Norima apsaugoti savo asmeninę erdvę, turtą. Šis poreikis pasireiškia, kai žmogus jaučiasi kontroliuojamas ar spaudžiamas.
3 Žmogus siekia valdyti situaciją ar kitus žmones, kad jaustųsi stiprus ir užtikrintas. Dažnai tai kyla iš nesaugumo jausmo.
4 Kai mokytojas paklausia, kodėl Lukas neatliko namų darbų, šis garsiai ir piktai atsikerta, nors iš tikrųjų tik bijo būti sugėdintas.
Poreikis | Poreikio apibrėžimas | Kaip pasireiškia nepatenkintas poreikis? | Pavyzdys |
Pripažinimo ir dėmesio poreikis | Žmogus nori jaustis pastebėtas, svarbus ir vertinamas. Šis poreikis ypač aktualus, kai asmuo jaučiasi ignoruojamas ar „nematomas“. | Elgesys gali būti demonstratyvus: garsiai kalbama, pertraukiami kiti kalbantieji, siekiama visų dėmesio, net jei tai vyksta netinkamai. | Jonas pertraukia mokytoją, nes nori, kad visi klasėje girdėtų jo nuomonę. O kai mokytojas nekreipia dėmesio, pradeda garsiai šūkauti. |
Kontrolės ir galios poreikis | A | Elgesys gali būti agresyvus: nurodinėjama, ginčijamasi, ignoruojamos taisyklės ar kito žmogaus poreikiai. | Lina atsisako laikytis klasės taisyklių ir agresyviai reaguoja į bendraklasių prašymus liautis kitiems nurodinėjus. |
Savigynos poreikis | Žmogus jaučiasi puolamas, nesaugus ar kritikuojamas ir siekia apsaugoti save nuo emocinio ar fizinio skausmo. | Reakcija gali būti įžeidžianti ar gynybinė: kaltinami kiti, ginčijamasi, agresyviai reaguojama į menkiausią kritiką. | B |
Saugumo ir savarankiškumo poreikis | C | Elgesys gali būti priešiškas: griežtas atsisakymas, priešgyniavimas ar net pykčio protrūkiai, kai kiti pažeidžia tokio žmogaus asmenines ribas. | Indrė piktai reaguoja, kai Saulius bando pasiimti jos pieštuką be leidimo. |
Teisingumo arba sąžiningumo poreikis | Žmogus siekia, kad su juo ar kitais būtų elgiamasi teisingai. Šis poreikis ypač stiprus, kai žmogus jaučiasi neteisingai apkaltintas ar nuvertintas. | D | Benas ginasi ir garsiai piktinasi, kai klasės draugai apkaltina jį nusirašius, nors jis to nedarė. |