Be Saulės šviesos ir šilumos gyvybė Žemėje būtų neįmanoma. Tačiau šviesa ir šiluma mūsų planetoje pasiskirsto labai nevienodai. Tai daugiausia priklauso nuo Žemės ašies posvyrio bei Saulės spindulių kritimo kampo.
Svarbiausias šilumos šaltinis mūsų planetoje yra Saulė. Į Žemę jos skleidžiama energija vadinama Sáulės spinduliuotè. Ji įšildo paviršių ir sukuria sąlygas, tinkamas įvairiems organizmams gyventi. Nuo Saulės mūsų planeta yra tokiu atstumu, kad spinduliuotės į Žemę patenka nei per mažai, nei per daug. Per pusvalandį Saulė išspinduliuoja į Žemę tiek energijos, kiek visa žmonija sunaudoja per metus. Tačiau šviesa ir šiluma pasiskirsto labai nevienodai. Akivaizdu, kad Saulė mūsų planetą šildo netolygiai. Dėl Žemės apvalumo pusiaujas yra arčiausiai Saulės, todėl ten yra šilčiausia. Tačiau Saulė yra per toli, kad šis nedidelis skirtumas būtų pastebimas. Netolygų šilumos pasiskirstymą nulemia Saulės spindulių kritimo kampas.
Jei Saulės spinduliuotė sumažėtų dešimtadaliu, Žemę netrukus padengtų 1,5 km storio ledo sluoksnis. O jei spinduliuotė padidėtų trečdaliu, gyvybė mūsų planetoje būtų neįmanoma.
Kadangi mūsų planeta yra rutulio formos, Saulės spinduliai į Žemės paviršių ties pusiauju krinta beveik statmenai. Tolstant link ašigalių, Saulės spindulių kelias yra ilgesnis, kritimo kampas mažėja, o tas pats Saulės energijos kiekis pasiskirsto daug didesniame plote. Dėl skirtingo įšilimo Žemėje skiriamos šilumõs júostos, kuriose vidutinė metų oro temperatūra yra panaši.
Šilumos juostos, esančios toje pačioje geografinėje platumoje, teoriškai turėtų gauti vienodą Saulės spinduliuotės kiekį, tačiau ir jose yra nemažų skirtumų. Viena iš priežasčių yra aukštis virš jūros lygio. Kitaip ties pusiauju nebūtų Kilimandžaro su snieguota viršūne. Tiesa, klimatas mūsų planetoje skiriasi ir dėl kitų priežasčių, su kuriomis susipažinsi kitose temose.
Žemės paviršių pasiekia tik maždaug pusė Saulės spinduliuojamos energijos (Saulės spinduliuotės). Likusią dalį sulaiko atmosfera, ypač debesys, pro kuriuos einantys spinduliai išsisklaido, arba ji išspinduliuojama atgal į kosmosą. Praleisdamas Saulės spindulius, pats oras beveik neįšyla. Tačiau, kai spinduliai patenka į Žemės paviršių, jie virsta šiluma. Įšilusi sausuma ir vandens paviršius skleidžia šią šilumą ir taip įšildo virš jų esantį orą. Šilčiausias jis prie pat žemės arba vandens paviršiaus, o kuo aukščiau nuo jos, tuo šaltesnis.
Ką norėtumėte daryti su tekstu? Tekstas apdorojamas dirbtiniu intelektu, jis nėra tikrinamas ar redaguojamas! Tekste gali būti klaidų. Patikrinkite teksto tikslumą, palygindami jį su originalaus teksto versija vadovėlyje.
Pasirinkite failus, kuriuos norite pridėti. Palaikomi formatai yra txt, html, htm, pdf, odt, odp, ods, xls, xlsx, ppt, pptx, pps, doc, docx, rtf, png, jpg, jpeg ir gif.
| Vardas | |
|---|---|
| pašalinti |
Svarbu! Nuorodos turi prasidėti „http://“!
Opiq naudoja esminius slapukus, kad mūsų svetainė veiktų, padėtų užtikrinti jūsų saugumą, analizuotų naudotojų sąveiką ir pagerintų vartotojo patirtį.
Slapukas yra mažas failas, kuris siunčiamas iš vartotojo kompiuterio į svetainės serverį. Jame pateikiama informacija, reikalinga svetainei veikti, taip pat informacija apie vartotoją ir jo nuostatas.
Dauguma slapukų yra būtini „Opiq“ veikimui. Galima atmesti analitinius slapukus ir tokiu atveju jūsų naudojimo duomenys nebus naudojami Opiq paslaugoms kurti ir tobulinti. Skaityti daugiau