MOKYMOSI TIKSLAI
- Apibendrinsite žinias apie kalbos atmainas.
- Rengsite pranešimus apie bendrinę kalbą, tarmes ir žargoną.
- Įsivertinsite, kaip sekasi rengti viešąją kalbą.
APIBENDRINAME
- Laikydamiesi viešosios kalbos reikalavimų, parenkite pranešimą pasirinkta tema:
- Kalbos atmainos mano aplinkoje
- Bendrinės kalbos vaidmuo
- Dabartinė bendrinės lietuvių kalbos padėtis
- Tarmės – bendrinės kalbos lobis
- Ką man reiškia tarmė?
- Žargonas – kalbos priešas ar draugas?
- Kodėl paaugliai mėgsta žargoną?
- Žargonas reklamoje (ne)pasiteisina?
- Ar SMS žinutė turi būti pabrėžtinai taisyklinga? Kodėl?
- Ar medialektas kenkia bendrinei lietuvių kalbai? Kodėl?
- Globalizacijos procesų poveikis lietuvių kalbai
PASIRENGIMO VIEŠAJAI KALBAI ETAPAI
Etapas | Aprašymas |
| Paprastai mokytojas pasiūlo temą, tačiau ją galite pasirinkti ir patys. Pravartu prisiminti įdomų straipsnį ar kitą jums rūpimą mẽdžiagą. Galutinį temos pavadinimą suformuluokite pasirengimo etapo pabaigoje. |
| Pagalvokite, ko siekiate savo kalba. Ruošdami pranešimą, greičiausiai norėsite informuoti ir suteikti klausytojams žinių. Išsikelkite tikslą, atsakykite į klausimus: su kuo supažindinsite, ką paaiškinsite. Numatę kalbėjimo aplinkybes, galutinai sukonkretinkite tikslą. |
| Kam kalbėsite – bendraamžiams, mokytojams, nepažįstamiesiems? Kur kalbėsite – klasėje, mokyklos salėje, miesto rotušėje? Kada kalbėsite – kas vyks prieš jūsų kalbą ar po jos, kiek laiko kalbėsite? |
| Perteikite mintį vienu teiginiu. Parinkite mintį pagrindžiančių teiginių. Teiginiams – argumentų ir iliustracijų: faktų, pavyzdžių, statistinių duomenų, autoritetų minčių ir citatų, vaizdinės informacijos. |
| Medžiagos ieškokite ne tik internete, bet ir bibliotekose. Pavartykite žodynus ir žinynus. Pasidarykite kopijų, išsirinkite citatų. Užsirašykite, kokiame šaltinyje radote informaciją. |
| Iš surastos medžiagos atsirinkite tik tai, kas vertingiausia. |
| Pagalvokite apie formuluotę, kurioje atsispindėtų medžiagos pateikimo kryptis. Temą galite įvardyti įvairiai: tiesioginiu sakiniu, pvz., „Per kalbą pažįstu pasaulį“, klausiamuoju sakiniu, pvz., „Kokia dabartinė lietuvių kalbos padėtis?“ ar skatinamuoju sakiniu, pvz., „Europos kalbų dieną švęsk!“ |
VIEŠOSIOS KALBOS PLANO SUDARYMAS IR REPETAVIMAS
Etapas | Aprašymas |
| Pagrindiniai teiginiai ir yra plano dalys. Pagalvokite, kaip jas išdėstysite: ar pagal įvykių seką, ar pagal temines grupes, ar remsitės faktų svarba, ar dėstydami sieksite įtaigumo. Dalys turi sietis, kilti viena iš kitos, paaiškinti ir užbaigti viena kitą. |
| Gera pradžia natūraliai dera prie temos, įvardija kalbos tikslą, temos svarbą, sužadina klausytojų lūkesčius ir juos sudomina. Įžanga patraukite auditorijos dėmesį. |
| Pabaiga apibendrina ir akcentuoja pagrindinę mintį. Pabaigoje palikite gerą įspūdį, pakvieskite klausytojus veikti. |
| Mintis dėstykite nuosekliai. Pasirinkite tinkamą stilių ir kalbinę raišką. Stenkitės, kad kalba būtų sklandi ir taisyklinga. |
| Pateiktis renkite pagal susikurtą planą. Jos turi atitikti temą, neblaškyti klausytojų. Jų turi būti ne per gausu. Komentuodami nekartokite pateikčių turinio. Jos turi papildyti, iliustruoti pateiktą medžiagą ir padėti klausytojams geriau suvokti pranešimą. |
| Įsiminkite svarbiausius teiginius. Prisiminkite, kad apie 50 procentų informacijos perduodame kūno kalba – žvilgsniu, laikysena, balsu, gestais, mimika. Repetavimas padeda įveikti auditorijos baimę ir jaudulį. |
- Remdamiesi viešosios kalbos vertinimo schema, įvertinkite draugų pranešimus. Užsirašykite savo pastebėjimus ir pasiūlymus, kaip tobulinti pristatymą. Jei reikia, vertinimo kriterijus papildykite.
5 – puiku
4 – gerai
3 – patenkinamai
2 – reikia tobulinti
1 – būtina atkreipti dėmesį
VIEŠOSIOS KALBOS VERTINIMO SCHEMA
Kriterijus | Tikslinamieji klausimai | Įvertinimas | Pastebėjimai, pasiūlymai |
Kalbos vertė | Ar pranešimas tinkamas ir prasmingas auditorijai? Ar informacija išsami ir glausta? Ar aiški pagrindinė mintis ir tikslas? Ar suprantami svarbiausi teiginiai? | 5 4 3 2 1 | |
Kalbos struktūra | Ar yra visos trys struktūrinės dalys? Ar išlaikytos jų proporcijos? Ar jos derėjo tarpusavyje? Ar pasiektas tikslas? | 5 4 3 2 1 | |
Kalbos sakymas | Ar pasirinktas tinkamas stilius? Ar kalbėta ne per ilgai ir planingai? Ar mintys išdėstytos nuosekliai ir logiškai? Ar nenukrypta nuo temos? | 5 4 3 2 1 | |
Įžanga | Ar pavyko sudominti klausytojus? Ar tinkamai pristatyta tema? | 5 4 3 2 1 | |
Pagrindinė dalis | Ar dėstymas sklandus? Ar pagrindimo medžiaga tinkama? Ar pateikta pakankamai argumentų? | 5 4 3 2 1 | |
Pabaiga | Ar apibendrinimas kyla iš dėstymo? Ar pabaiga aiški ir įsimenama? | 5 4 3 2 1 | |
Kalbėsena | Ar kalbėta įtaigiai? Ar tinkama stovėsena, gestai? Ar tinkamas kalbėjimo tempas? Ar išlaikytas akių kontaktas su auditorija? Ar kalbėta sklandžiai ir taisyklingai? | 5 4 3 2 1 | |
Pateiktys | Ar tinkamai parengtos? Ar derėjo su pranešimu? Ar tikslingos ir vaizdžios? Ar nebuvo ištisai perskaitytos? | 5 4 3 2 1 | |
ĮSIVERTINAME
- Prieš išklausydami draugų pastebėjimus, įvertinkite savo kalbą. Sąsiuvinyje nusibraižykite viešosios kalbos vertinimo schemą „Žvaigždė“.
- Atsižvelgdami į mokytojo, draugų pastabas, parašykite, kas pavyko ir ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip.
Gerai, kad pristatydamas temą aš...
Mano pranešime trūko...
Stebėdamas draugų pristatymus, supratau...
Kitą kartą man reikėtų...
- Pabaikite sakinius.
Įvairios kalbos atmainos egzistuoja, nes...
Žargonas kinta, nes...
Tarmės susiformavo, kai...
Įsiminiau dvi tarmes ir jų patarmes:
Bendrinės kalbos reikia tam, kad...
-
- Įsivertinkite atsakymus. Kriterijai: išsamus (tikslus, aiškus, konkretus) atsakymas, ne visai išsamus atsakymas, neatsakyta arba atsakyta neteisingai.
- Diskutuodami su klasės draugu aptarkite, ką išmokote labai gerai ir kur dar reikia pasitempti. Kur matote savo žinių ir įgūdžių spragų? Kur reikėtų patobulėti?