Šioje temoje MES
- Aptarsime skirtingų mokslo sričių mokslininkų bendradarbiavimą tiriant istoriją.
- Išsiaiškinsime, kaip paprastai atliekamas istorijos įvykio tyrimas.
- Sužinosime, kaip buvo ieškomi Adolfo Ramanausko-Vanago ir Zigmanto Sierakausko palaikai.
Istorikai, kad atsakytų į dar neatsakytus praeities klausimus ar išsiaiškintų istorijos paslaptis, dažnai bendradarbiauja su kitais mokslininkais. Atlikdami sudėtingus tyrimus savo jėgas suvienija su archeologais, antropologais, menotyrininkais ir net su teismo medicinos ekspertais. Taip 2017–2019 m. Vilniuje buvo padaryti visai Lietuvai itin reikšmingi istoriniai atradimai. Mokslininkams bendradarbiaujant, tais metais sostinėje buvo surasti ir atpažinti dviejų šalies didvyrių – XIX a. vidurio sukilėlių vado Zigmanto Sierakausko ir XX a. vidurio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago – palaikai. Abu vadai žuvo kovoje už Lietuvos laisvę, tačiau priešai net jų mirusių neleido garbingai palaidoti, jų kūnus slapčia užkasė, kad niekas nežinotų, kur jie yra, ir negalėtų tinkamai pagerbti. Tačiau net ir dešimtmečiams praėjus mokslininkai nenuleido rankų – jie tikrino įvairias galimas didvyrių užkasimo vietų versijas. Ir galiausiai jiems pavyko išnarplioti šią bylą. Bet pirmiausia susipažinkime su pagrindiniais šių bylų tyrėjais – archeologais ir išsiaiškinkime, kas yra archeologija.
Įžymios Lietuvos archeologės ir jų atradimai
Archeològija yra mokslas, kuris gali pirmasis rasti žinių apie mūsų protėvius, gyvenusius prieš tūkstantį ar net kelis tūkstančius metų – laikotarpyje, kuris vadinamas priešistore. Iš priešistorės nėra išlikusių jokių užrašų ar knygų, todėl paskaityti mūsų protėvių raštų neįmanoma – jie dar nebuvo išradę ir nenaudojo jokio rašto. Tačiau iš šio laikotarpio išliko kitų žmogaus veiklos pėdsakų – statinių̃ likučių, daiktų, kapų. Šie pėdsakai dažniausiai slepiasi po žeme, plika akimi jų neįmanoma pamatyti. Todėl archeologai dažnai ieško žmogaus veiklos pėdsakų po žeme, o kartais net po vandeniu! Atidžiai nuimdami žemės sluoksnius arba žemės gelmes tirdami tam tikrais prietaisais jie randa įvairiausių daiktų – puodų šukių, akmeninių, medinių ar metalinių įrankių dalių, papuošalų, ginklų. Pagal šiuos radinius mokslininkai gali gana tiksliai aprašyti praeities žmonių gyvenimą. Archeologai tiria ir augalų likučius, pagal juos mokslininkai gali pasakyti, ką mūsų protėviai valgė. Archeologai yra pasiskirstę darbus – vieni tiria seniausius laikus, kiti naujesnius.
Vienos žymiausių Lietuvos mokslininkių – Rimutė Rimantienė (4.2 pav.) ir Marija Gimbutienė (4.3 pav.). Abi jos gimė XX a. pradžioje. Jaunystėje susidomėjo archeologija ir galiausiai tapo archeologėmis. Rimutė vaikystėje mėgo vaikščioti su tėčiu ir ieškoti senovės žmonių gyvenimo pėdsakų, rinkti įvairias senienas. Radusi titnago gabalėlių įsivaizduodavo, kaip protėviai iš jų gaminosi įvairius įrankius. Marija archeologija susidomėjo mokydamasi universitete. Jai kilo klausimų apie Lietuvos gyventojų protėvius, jų kraustymąsi, gyvenimą, tikėjimą. Marija vykdavo į kaimus ir vienkiemius susitikti su Lietuvos senoliais, užrašyti jų pasakojimų ir dainų. Ji manė, kad atidžiai tirdami dainas, mitus ir papročius galime daug sužinoti apie savo protėvius, nes šie pasakojimai iš senų senovės atsklido iki mūsų dienų, keliaudami iš lūpų į lūpas. Taigi abi merginos susidomėjo mokslu, abi siekė išsiaiškinti senovės paslaptis, pažinti pirmuosius Lietuvos gyventojus.
Tiek M. Gimbutienė, tiek ir R. Rimantienė tyrinėjo akmens amžių – patį seniausią laikotarpį žmonijos istorijoje. R. Rimantienė savo knygoje Akmens amžius Lietuvoje aprašė net 8 000 metų ilgumo istoriją. Ji rado vieną garsiausių šalies archeologijos istorijoje radinių – apeigų lazdą su briedės galva, bylojančią apie tų laikų žmonių tikėjimą žvėrių dievu, taip pat rado puodo šukių, ant kurių pavaizduoti žmonių pavidalai, ir iš medžio išdrožtą skulptūrą žmogaus-dievo veidu (4.1 pav.), ir nedidelį luotelį, senovės žmonių naudotą irstytis vandeniu. O M. Gimbutienė tyrė ir pirmoji aprašė senąsias Europos kultūras, kurios prieš kelis tūkstančius metų garbino Deivę Motiną ir gyveno taikiai. Taip pat rado atsakymą į klausimą, iš kur kilo lietuvių ir latvių protėviai baltai. Archeologės paskelbti atradimai nagrinėjami garsiausiuose pasaulio universitetuose, o parašytos knygos verčiamos į užsienio kalbas.
Taigi archeologija labai kruopštus ir daug žinių reikalaujantis mokslas. Norint tapti šios srities mokslininku, reikia mokytis universitete ir nemažai dirbti. Šiandieniniai archeologai naudoja žemės radarus, erdvinius skaitytuvus, bepilotes skraidykles, atlieka tyrimus laboratorijose. Išsiaiškinkite, kas yra žemės radaras, erdvinis skaitytuvas ir bepilotė skraidyklė ir kam šias priemones naudoja archeologai.
Nemokšos ir savanaudžiai, vadinamieji kapų plėšikai, arba juodieji archeologai, Lietuvoje pridaro daug žalos. Neteisėtai ieškodami lobio ar kitokių vertingų daiktų suardo kapinynus, išknaisioja senąsias gyvenvietes, piliakalnius. Rastus daiktus slapčia parduoda padarydami mokslui didžiulę žalą, nes mokslininkai praranda galimybę ištirti tuos vertingus istorijos šaltinius. Todėl jei pamatysite įtartinus asmenis, kasinėjančius ar vaikštančius su metalo ieškikliais ar kastuvais po archeologines vietoves, būtinai praneškite policijai.
Klausimai ir užduotys
- Ką archeologai dažniausiai randa kasinėdami?
- Kokius žinote svarbius archeologių R. Rimantienės ir M. Gimbutienės archeologinius atradimus?
- Įsižiūrėkite į nuotraukas ir pasvarstykite, su kokiais įrankiais archeologai dažniausiai dirba.
Atpažinkite mokslininkes
- Rimutė Rimantienė
- Tyrė ir aprašė senąsias Europos kultūras.
- Marija Gimbutienė
- Rado apeigų lazdą su briedės galva.
Gedimino kalno mįslė
2017 m. archeologai tirdami Gedimino kalną aptiko keliolika nepagarbiai palaidotų žmonių palaikų. Mokslininkai spėjo, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilėliai, kovoję prieš Rùsijos impèrijos priespaudą. XIX a. Gedimino kalne veikė tvirtovė, į kurią pašaliniai asmenys negalėjo patekti, galbūt todėl sukilėliai buvo čia užkasti. Tirdami vietą mokslininkai rado sagčių, sagų, medalionų, kryželių ir... žiedą (4.5 pav.)! Šis žiedas buvo itin svarbus atsakant į klausimą, kas gi ant kalno palaidoti. Žiedo vidinėje pusėje įrašyta data – 1862 m. ir vardai – Zigmantas ir Apolonija. Būtent 1862 m. susituokė būsimi sukilimo dalyviai Zigmantas Sierakauskas (4.6 pav.) ir Apolonija Dalevskytė (4.7 pav.). Mokslininkai pagrįstai spėjo, kad rado sukilėlių vado palaikus, nes žiedas turėjo jam priklausyti. Tačiau reikėjo daugiau įrodymų.
Palaikus tyrė teismo medicinos ekspertai ir antropologai, gautos žinios buvo lyginamos su išlikusiais Z. Sierakausko asmenybės aprašymais. Palaikų lytis, amžius, ūgis, sužalojimai ir mirties aplinkybės sutapo su turimais rašytiniais ir vaizdiniais šaltiniais. Sukilėlio tapatybę patvirtino laboratorijoje atlikti genetiniai tyrimai. Mokslininkai sėkmingai įvykdė savo užduotį.
Lietuvos kario Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų detektyvas
Viskas prasidėjo nuo minties, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas (4.8 pav.) galbūt užkastas Našláičių kapinėse Vilniuje. Jose sovietai slapčia laidojo asmenis, kurių tapatybę norėjo nuslėpti. Kad patvirtintų šią versiją, mokslininkai turėjo rasti senus kapinių planus, išsiaiškinti, kur tais metais buvo laidojama. Taip pat mokslininkai apklausė išlikusius liudininkus tikėdamiesi, kad šie pateiks reikšmingų smulkmenų. Tyrimui labai padėjo buvusio kapinių sargo užrašų knygelė, į kurią jis rašė įvairius su darbu susijusius įvykius. Išsiaiškinus apytikrę vietą, kur galėjo būti užkastas partizanas, darbo ėmėsi archeologai. Kasinėjant buvo aptikti ne vieni palaikai, todėl į pagalbą atskubėjo antropologai ir teismo medicinos ekspertai. Jie aiškinosi atkasto žmogaus lytį, amžių, ūgį, patirtus sužalojimus, kad galėtų pasakyti, ar rasti palaikai yra jų ieškomo partizano. Pagaliau buvo atlikti net DNR tyrimai – išsiaiškintos žmogaus ląstelėje esančios žinios, kurios tik jam būdingos ir paveldimos. Sudėję visus įrodymus 2018 m. vasarą mokslininkai atpažino A. Ramanausko-Vanago palaikus. Aptikti ir atpažinti didvyrių palaikai buvo garbingai ir iškilmingai palaidoti Antakalnio ir Rasų kapinėse (4.10 pav.). Dabar prisimindami ir pagerbdami kovotojus už Lietuvos laisvę galime aplankyti jų kapus. Mokslininkų kruopštumas ir bendradarbiavimas prisidėjo prie šio Lietuvai įsimintino įvykio.
Klausimai ir užduotys
- Kuo įžymūs Zigmantas Sierakauskas ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas?
- Kur buvo paslėpti Z. Sierakausko palaikai? Kaip jie buvo atrasti?
- Kur buvo paslėpti A. Ramanausko-Vanago palaikai? Kaip jie buvo atrasti?
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, kaip šiais laikais įamžintas Z. Sierakausko ir A. Ramanausko-Vanago atminimas (paminklai, atminimo lentos, knygos, filmai ir kt.).
Kas ir kaip prisidėjo prie šių atradimų?
Istòrikai ieškojo senų raštų, nuotraukų, žemėlapių, kad sužinotų, kur priešai galėjo paslėpti nužudytų A. Ramanausko-Vanago ir Z. Sierakausko kūnus. Taip pat stengėsi iki smulkmenų išsiaiškinti, kaip šie kovotojai atrodė.
Archeològai atliko kasinėjimus ir tikrino galimas kūnų užkasimo vietas, kruopščiai rūšiavo įvairius radinius (4.11 pav.).
Menótyrininkai atpažindavo, kokio laikotarpio rasti daiktai: aprangos dalys, metalo dirbiniai ir kiti radiniai.
Teismo medicinos ekspèrtai išaiškindavo žmogaus mirties priežastį.
Antropològai ir antropològės išaiškindavo atrastų palaikų amžių, lytį, ūgį, žmogaus patirtus sužalojimus, pavyzdžiui, ar jam, dar gyvam esant, buvo lūžę kurie nors kaulai.
Taigi, istoriją rasti galime ne tik vadovėliuose ar senose knygose. Ji yra ir aplink mus – gatvėse, pastatuose, net ant šulinių dangčių. Istorijos žinias renka ne tik istorikai ar archeologai, galite rinkti ir jūs!
Klausimai ir užduotys
- Kurių prie šių atradimų prisidėjusių mokslininkų veikla jums atrodo įdomiausia? Paaiškinkite, kodėl.
- Ar kalbėdami apie šiuos istorinius atradimus galime pasakyti, kurių tyrimuose dalyvavusių mokslininkų nuopelnai didesni, o kurių mažesni? Savo atsakymą pagrįskite.
Kaip tirti istorijos įvykį?
Istorikai tiria ir aprašo istorijos įvykį pagal tam tikras taisykles. Pirmiausia turi atsakyti į kelis itin svarbius klausimus. Jiems reikia išsiaiškinti, kuo įvykis svarbus jums, kitiems žmonėms ar net visai Lietuvai. Galbūt jis pakeitė kieno nors gyvenimą, įkvėpė kitus dideliems darbams? Taip pat reikia sužinoti, kada tai įvyko – išsiaiškinti tikslią įvykio datą. Trečias svarbus klausimas, į kurį jiems reikia atsakyti, – kur tai įvyko, išsiaiškinti tikslią įvykio vietą. Taip pat labai svarbu išsiaiškinti pagrindinius veikėjus – žmogų ar žmones, kurie dalyvavo tame įvykyje. Galiausiai turi pamėginti atsakyti į klausimus, kas lėmė tą įvykį ir ką tas įvykis pakeitė.
Kaip pavaizduoti istorijos įvykio tyrimą?
Pavyzdžiui, pavaizduokime jums jau žinomo įvykio tyrimą.
Koks įvykis? | Surasti Zigmanto Sierakausko palaikai. |
Kuo įvykis svarbus? | Rastus Lietuvos didvyrio palaikus buvo galima tinkamai palaidoti ir pagerbti. Tai svarbu visiems Lietuvos žmonėms. |
Kada tai įvyko? | 2017–2019 m. atliekant archeologinius ir kitus mokslinius tyrimus. |
Kur tai įvyko? | Vilniuje ant Gedimino pilies kalno. |
Kas įvykio veikėjai? | Archeologai, istorikai, antropologai, teismo medicinos ekspertai, menotyrininkai. |
Kas lėmė šį įvykį? | Kruopštus mokslininkų darbas renkant žinias ir ieškant Lietuvos didvyrių palaikų. |
Ką šis įvykis pakeitė? | Daugiau žinoma apie XIX a. sukilėlius. Lietuvos žmonės gali ateiti prie Zigmanto Sierakausko kapo Vilniuje, Rasų kapinėse, ir pagerbti kovotoją už Lietuvos laisvę. |
O štai kaip atrodytų kito įvykio istorijos tyrimas.
Koks įvykis? | Įkurtas Palangõs Birùtės párkas (4.14 pav.). |
Kuo įvykis svarbus? | Tai vienas didžiausių ir gražiausių parkų Lietuvoje, jį kiekvienais metais aplanko tūkstančiai žmonių |
Kada tai įvyko? | Parkas įrengtas 1895–1898 metais. |
Kur tai įvyko? | Palangojè, šalia Tiškevičių rūmų (4.13 pav.). |
Kas įvykio veikėjai? | Įkūrėjai grafai Tiškevičiai, architektas prancūzas Eduaras Fransua Andrė (Édouard François André). |
Kas lėmė šį įvykį? | Grafai Tiškevičiai norėjo papuošti savo rūmų ir Palangos aplinką, įkurti išskirtinį parką. |
Ką šis įvykis pakeitė? | Parkas tapo puikia Palangos gyventojų ir svečių poilsio vieta. |
Sužinojome, kokios Lietuvos istorijos paslaptys buvo atskleistos prieš kelerius metus. Taip pat išsiaiškinome, kaip tirti istorijos įvykį. Tai žinodami ir domėdamiesi Lietuvos istorija galbūt jūs išspręsite mįsles, kurių mokslininkai dar neišsprendė. Pavyzdžiui, kokioje Lietuvos vietoje buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas ar kur yra Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo kapas (4.15 pav.)?
Klausimai ir užduotys
- Kodėl istorijos įvykį tiriantiems istorikams reikalingos taisyklės ir lentelės?
- Pasvarstykite, kodėl tiriant vieną ar kitą įvykį reikia išsiaiškinti, kuo jis svarbus istorijai.
TYRINĖKITE!
Pasirinkite su jūsų gyvenamąja vieta susijusį įvykį ir ištirkite pagal pateiktus pavyzdžius. Tai gali būti jūsų mokyklos ar miesto (miestelio) įkūrimas, maldos namų pastatymas ar koks kitas jums įdomus įvykis.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokie mokslininkai, be istorikų, dažnai dalyvauja istorijos tyrimuose? Pasvarstykite, kodėl istorikams reikalinga kitų sričių mokslininkų pagalba.
- Išvardykite pagrindines istorijos įvykio tyrimo dalis ir paaiškinkite, kuo kiekviena iš jų svarbi.
- Kodėl po daugelio metų pagaliau pavyko surasti 1863–1864 m. sukilėlių ir kovotojo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus? Kas leido išaiškinti rastų palaikų tapatybę?
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Atrasti A. Ramanausko-Vanago ir Z. Sierakausko palaikai buvo Lietuvos valstybės garbingai perlaidoti, kovotojų garbei įvyko nemažai renginių. Pasvarstykite, kuo šie istoriniai atradimai svarbūs jums ir valstybei.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, kodėl A. Ramanauskas-Vanagas buvo palaidotas Antakalnio kapinėse, o 1863–1864 m. sukilimo vadai – Rasų kapinėse.