Šioje temoje MES
- Aptarsime, kaip sudaryti istorijos laiko juostą ir ją nuolat pildyti.
- Spręsime istorijos laiko skaičiavimo uždavinius.
- Išsiaiškinsime, į kokius laikotarpius skirstoma žmonijos istorija.
Istorijos mokslas apima ir tiria tūkstančių metų laikotarpį. Apie žmogaus gyvenimą praeityje prirašyta daugybė mokslinių knygų. Kaip visus tuos metus ir svarbiausius žmonijos ar Lietuvõs pokyčius suvokti? Nepatikėsite, bet tam užteks vieno sąsiuvinio lapo ir dviejų horizontalių juostų (2.2 pav.)!
Kaip sudėti istoriją į laiko juostą?
Žmonijos istorija labai ilga – ji tęsiasi dešimtis tūkstančių metų. Kad istoriją būtų galima lengviau suprasti ir išsiaiškinti, kada ir po ko vyko svarbūs žmonijos pokyčiai ar gyveno garsūs žmonės, reikia pasinaudoti laiko juosta. Išsiaiškinkime, kaip tokia juosta sukuriama. Ant lapo nubrėžkite horizontalią liniją. Linijos kairėje nupieškite burbulą, jis žymės jūsų gimimą, šalia jo užrašykite savo gimimo metus. Tada ant linijos, iš kairės į dešinę, sudėliokite kitų svarbių savo gyvenimo įvykių datas. Pavyzdžiui, kada pradėjote eiti į pirmą klasę, kada susipažinote su savo geriausia drauge ar draugu, kada perskaitėte savo įdomiausią knygą, kada įsigijote naminį gyvūną ir t. t. Taigi ant linijos eilės tvarka, iš kairės į dešinę, reikia sudėti burbulus, kurie vaizduotų svarbiausius jūsų gyvenimo įvykius. Kai tai padarysite, turėsite svarbiausių savo gyvenimo įvykių laiko juostą.
Panašios yra ir pasaulio ar Lietuvos įvykių laiko juostos. Mokslininkai praeitį gali nupiešti kaip ilgą horizontalią juostą, kuri vaizduoja laiką, o ant juostos pažymėti svarbiausius įvykius ir pokyčius. Pavyzdžiui, žmogaus atsiradimą, rašto išradimą, karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimą, knygų spausdinimo pradžią, interneto išplitimą. Tiesa, dėliojant svarbius įvykius laiko juostoje reikia išlaikyti laiko mastelį, atitinkamus tarpus tarp įvykių. Šimto metų tarpas tarp dviejų įvykių turi būti 10 kartų mažesnis nei tarp įvykių, kuriuos skiria tūkstantis metų. Taigi prisiminkite, kas yra mastelis. Nuo šiuolaikinio žmogaus atsiradimo iki rašto išradimo praėjo maždaug 200 tūkstančių metų, o nuo knygų spausdinimo pradžios iki interneto atsiradimo – tik keli šimtai metų. Todėl šiuos įvykius žymintys burbulai turi būti vienas nuo kito atitinkamai nutolę. Tarp šiuolaikinio žmogaus atsiradimo ir rašto išradimo yra didelis tarpas, o tarp knygų spausdinimo pradžios ir interneto atsiradimo tarpas daug mažesnis. O jei į šią laiko juostą sudėtumėte ir savo gyvenimo įvykius, pamatytumėte, kad jie susigrūdę laiko juostos dešinėje.
Įvykių laiko juostų (2.2 pav.) gali būti įvairių mastelių – ir vienos paros, kurioje sužymėta, ką žmogus nuveikė per 24 valandas, ir visos Žemės istorijos, kuri tęsiasi apie 4 500 milijonų metų. Taip pat jose galima žymėti konkrečias temas, pavyzdžiui, Lietuvos istoriją, vieno žmogaus gyvenimą ar svarbiausius pasirinkto šimtmečio įvykius. Pasaulio ar Europos įvykių laiko juostose dažnai išskiriamas Jėzaus Kristaus gimimas, nes būtent nuo jo gimimo skaičiuojame savo dabartinius metus. Pavyzdžiui, 2023-ieji reiškia, kad nuo Kristaus gimimo praėjo 2 023 metai.
2.1 pav. Prãhos astronominis laikrodis (Čèkija)
Klausimai ir užduotys
- Kam reikalingos istorijos įvykių ir pokyčių laiko juostos?
- Nubraižykite svarbiausių savo gyvenimo įvykių laiko juostą.
TYRINĖKITE!
Pasirinkite vieną istorinę asmenybę, pavyzdžiui karalių Mindaugą arba karalienę Mortą, ir nubraižykite jo ar jos svarbiausių gyvenimo įvykių laiko juostą, pažymėkite gimimą, karūnavimą, vaikų gimimus, mirtį.
Kaip atrodo laiko formulės ir uždaviniai?
Kadangi istorikai gilinasi į tai, kas vyko prieš tūkstančius metų, ir į tai, kas vyksta šiandien, jiems reikia laiką suskirstyti ir išmatuoti. Išsiaiškinkime, kaip istorikai ir kiti mokslininkai matuoja laiką. Juo labiau kad jau žinome, kaip pildyti įvykių ir pokyčių laiko juostą.
Puikiai žinote, kiek trunka vieni metai. O dešimt metų mokslininkų vadinami dešimtmečiu. Dešimt dešimtmečių – šimtmečiu. Šimtmetis istorikų vadinamas amžiumi. O dešimt šimtmečių, arba amžių, sudaro tūkstantmetį (2.3 pav.).
1 metai | 10 metų | 10 dešimtmečių, arba 100 metų | 10 šimtmečių, arba tūkstantis metų |
Metai | Dešimtmetis | Šimtmetis, arba amžius | Tūkstantmetis |
2.3 pav. Metų skirstymas į didesnes dalis
Atrodo viskas aišku ir paprasta? O jei kas paklaustų, apie kelintus metus kalbama, kai sakoma, jog tai atsitiko antro tūkstantmečio penkto šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje? Teisingas atsakymas – kalbama apie 1431–1440 metus. Neišsigąskite, istorikai taip nesako, nes jie dažniausiai viską skaičiuoja amžiais. Todėl 1431–1440 metus jie pavadintų penkiolikto amžiaus (šimtmečio) ketvirtuoju dešimtmečiu.
O kodėl metai nuo 1401-ųjų sausio 31 d. iki 1500-ųjų gruodžio 31 d. yra penkioliktas amžius, jei prasideda skaičiumi 14? Išdėliokime viską nuosekliai: metai nuo 1 iki 100 yra pirmas amžius (šimtmetis), nuo 101 iki 200 – antras amžius (šimtmetis) ir taip toliau, tad ir metai nuo 1401-ųjų iki 1500-ųjų yra penkioliktas amžius. Dar galime pagudrauti: prie pirmų dviejų skaičių, šiuo atveju 14, pridėkime 1 ir sužinosime, kelintas amžius. Taip išaiškėja, kad nuo 1401-ųjų prasideda 15 amžius.
Taip pat skaičiuojami ir dešimtmečiai. Pavyzdžiui, nuo 1901-ųjų sausio 1 d. iki 1910-ųjų gruodžio 31 d. yra pirmasis 20 amžiaus dešimtmetis, nuo 1911 iki 1920 m. – antrasis dešimtmetis, galiausiai metai nuo 1991 iki 2000-ųjų yra dešimtasis dešimtmetis. Taigi, 2025-ieji yra 21-o amžiaus 3-iasis dešimtmetis. Kitaip sakant, 3-io tūkstantmečio pirmo amžiaus trečiasis dešimtmetis. Kad skaičius lengviau atskirtume, istorikai amžius dažniausiai žymi romėniškaisiais, o dešimtmečius arabiškaisiais skaitmenimis. Arabiškieji skaitmenys mums puikiai žinomi, nes juos visur naudojame, o romėniškieji štai tokie: I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X (2.4, 2.5 pav.). Kodėl skaitmenys, kuriais rašome datas ir amžius, skiriasi? Todėl, kad konkrečias datas įprasta rašyti arabiškaisiais skaitmenimis: 1, 2, 3 ir t. t., o amžius įprasta rašyti romėniškaisiais skaitmenimis:
I | V | X | L | C |
1 | 5 | 10 | 50 | 100 |
2.5 pav. Dažniausiai istorijos pamokose naudojamų romėniškųjų skaitmenų arabiškieji (mums įprasti) atitikmenys
Tad 21-o amžiaus 3-iasis dešimtmetis įprastai rašomas XXI amžiaus 3-iasis dešimtmetis. Kad tekstuose užimtų mažiau vietos, žodį „amžius“ mokslininkai trumpina „a.“, žodį „dešimtmetis“ trumpina „deš.“, o žodį „metai“ – „m.“. Taigi, 2025 metus jie gali rašyti XXI a. 3 deš.
Klausimai ir užduotys
- Išspręskite šiuos laiko uždavinius – pasakykite, kurie iš laikų ankstesni.
- 1995 m. ar XX a. 9 deš.?
- 2015 m. ar XXI a. 3 deš.?
- XIV a. ar I tūkstm. IX a.?
- 77 m. pr. Kr. ar 17 m.?
- XIII a. 10 deš. pr. Kr. ar 1255 m. pr. Kr.?
- Metus paverskite į amžius:
- 1410 m.
- 1569 m.
- 1795 m.
- 1918 m.
- 2004 m.
Istorijos laikotarpiai
Kad būtų lengviau susigaudyti istorijoje, mokslininkai praeitį suskirstė į tam tikrus laikotarpius. Praeities skirstymas į laikotarpius vadinamas istòrijos periodizãcija. Išskirtinės periodų dalys vadinamos epòchomis. Apie jas mokysimės vėliau. Kiekvieno laikotarpio pradžią ir pabaigą dažniausiai žymi vienas ar net keli itin reikšmingi ir to meto gyvenimą keitę įvykiai. Aptarsime mums įprasčiausią istorijos periodizaciją.
- Priešistore vadinamas itin ilgas laiko tarpas, nuo pirmųjų žmonių atsiradimo iki rašto išradimo. Raštą žmonija pradėjo naudoti maždaug prieš 5 500 metų (2.6 pav.).
- Vėliau praeityje išskiriama senóvės istòrija. Ji truko apie 4 000 metų ir baigėsi maždaug 500-aisiais mūsų eros metais.
- Po senovės istorijos prasidėjo vidùramžiai, kurie truko nuo 500-ųjų iki 1500-ųjų metų.
- Naujieji laikai truko nuo 1500 m. iki Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918).
- Naujáusieji laikai prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo ir tęsiasi iki šiandien.
Šiandien gyvename naujausiaisiais laikais. Svarbu suprasti, jog prieš šimtus ar tūkstančius metų gyvenę žmonės negalvojo, kad jie gyvena senovės ar naujaisiais laikais, šie pavadinimai atsirado vėliau. Kada baigėsi vienas periodas ir prasidėjo kitas, mokslininkai nusprendė atsižvelgdami į itin reikšmingus įvykius, kurie labai smarkiai keitė žmonijos gyvenimą.
Taigi praeitį laiko juostoje galime žymėti įvairiais būdais – skirstyti tiesiog į tūkstantmečius, amžius ir dešimtmečius arba į istorikų jau išskirtus periodus: priešistorę, senovės istoriją, viduramžius, naujuosius ir naujausiuosius laikus (2.7 pav.).
Klausimai ir užduotys
- Kodėl mokslininkai visą praeities laiką suskirstė į laikotarpius, arba periodus?
- Jei reikėtų savo gyvenimą suskirstyti į laikotarpius ir juos pavadinti istorijos periodais, kuriuos savo gyvenimo laikotarpius pavadintumėte priešistore, senovės istorija, viduramžiais, naujaisiais ir naujausiaisiais laikais?
Istorijos įvykius galime žymėti ne tik laiko juostoje, bet ir žemėlapyje
Istorikams labai svarbu tyrinėti senus žemėlapius, bet svarbu ir mokėti sudaryti naujus. Kad lengviau suvoktume Lietuvos praeitį, turime ne tik nubrėžti įvykių laiko juostą, bet ir sudaryti ypatingą žemėlapį, kuris ją paremtų. Žemėlapyje reikia žymėti ne geogrãfijos objektùs: upes, kalnus, kelius ir kt., bet istorines vietas. Kaip pildyti tokį žemėlapį? Jį reikėtų derinti su nubrėžta įvykių laiko juosta. Savo krašto žemėlapyje pažymėkite nubrėžtoje laiko juostoje esančius svarbius istòrijos objektùs: piliakalnius, dvarus, kapines, paminklus, maldos namus, išskirtinius statinius, žymių istorijos įvykių vietas (2.8, 2.9 pav.). Taip pat ir vietas, kur gimė svarbūs žmonės. Tokį žemėlapį nebūtina sudaryti vienu prisėdimu. Jį galima pildyti po kiekvienos istorijos pamokos ar ekskursijos. Žiūrėdami į žemėlapį ir į įvykių laiko juostą pastebėsite, kad vienas šalia kito esančių istorijos objektų atsiradimo laikas gali skirtis net keliais šimtais metų. Aplankytas svarbias savo krašto istorijos vietas nufotografuokite – nuotraukos vėliau padės jas prisiminti ir apibūdinti (2.10 pav.). Taip galite pildyti ir visos Lietuvos istorinį žemėlapį.
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite tris žemėlapyje pavaizduotas gatves, kuriose pažymėtas bent vienas lankytinas objektas. Ar esate buvę bent viename iš šių objektų?
- Kurioje miesto dalyje matote daugiausia lankytinų objektų? Kaip manote, kodėl?
- Kurį žemėlapyje pavaizduotą objektą būtų įdomiausia aplankyti? Kodėl taip manote?
- Ar tai tikras žemėlapis? Kodėl taip manote?
TYRINĖKITE!
Sukurkite panašų savo gyvenamosios vietos žemėlapį. Jame pažymėkite svarbiausius lankytinus objektus: savo mokyklą, savo mėgstamas vietas (pavyzdžiui, parką ar sporto aikštelę), kapines, maldos namus ir pan. Žemėlapį pristatykite klasės draugams ir mokytojui.
Išmokę sudaryti įvykių laiko juostą, suskirstyti istoriją į periodus, sužymėtus svarbiausius įvykius susieti su istoriniu žemėlapiu, tapsite tikrais istorijos meistrais – šimtai tūkstančių praeities metų paklus jūsų taisyklėms ir vaizdiniams (2.11 pav.). Juk naudinga suvokti ir valdyti praeities laiką!
Padėti sudaryti istorinį žemėlapį gali ir įvairūs turistų kelionių planai, žemėlapiai ir stendai, vaizduojantys lankytinas apylinkės vietas. Tokiuose kelionių planuose ir stenduose sužymėtos svarbios istorinės vietos, paminklai, senoviniai statiniai. Daug žinių galite rasti kelionėms skirtose telefoninėse programėlėse ar artimiausiame turizmo informacijos centre – jie įsikūrę kiekviename didesniame mieste. Apie praeitį galite sužinoti ir iš metalinių maketų, kuriuose gerokai sumažinti miestai ar jų senamiesčiai pavaizduoti taip, kaip jie atrodė prieš kelis šimtus metų. Tokių maketų galite rasti Vilniuje (2.12 pav.), Klaipėdoje, Telšiuosè, Šiauliuosè ir kituose Lietuvos miestuose. Jie taip pat labai naudingi regos negalią turintiems žmonėms, kurie liesdami tokį maketą gali sužinoti, kaip senovėje atrodė miestas ir jo statiniai.
Klausimai ir užduotys
- Kuo panašūs įvykių laiko juosta ir istorinis žemėlapis?
- Kodėl mokydamiesi istorijos turime naudotis žemėlapiais?
- Ar yra sudarytas jūsų miesto ar miestelio žemėlapis vaikams? Jei nėra, sudarykite
Kas vyko ankščiau?
- IX a. pr. Kr.
- VI a. pr. Kr.
- II a.
- I a. pr. Kr.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Ar įvykių laiko juostos braižymas leidžia geriau pažinti istoriją? Savo atsakymą pagrįskite.
- Kokiais skaitmenimis rašome amžius ir kokiais dešimtmečius? Kaip manote, kodėl būtent tokiais skaitmenimis?
- Išvardykite istorijos periodus ir parašykite jų pradžios ir pabaigos datas arba amžius.
TYRINĖKITE!
Žemėlapio sudarymas – rimtas ir prasmingas darbas, kurį jau dabar galite padaryti. Įsivaizduokite, jog pakylate aukštai į dangų ir žiūrite į savo gyvenamąją vietą iš viršaus. Pamėginkite visa tai, ką matote, perkelti ant popieriaus – nubraižyti žemėlapį. Pažymėkite svarbiausius pastatus (savo namus ir mokyklą), maldos namus, paminklus ir aikštes, užrašykite gatvių pavadinimus, pažymėkite šalia esančius vandens telkinius (upę, ežerą, kanalą) ir kt.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Kuriame istorijos laikotarpyje labiausiai norėtumėte gyventi, o kuriame labiausiai nenorėtumėte? Savo atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"