Šioje temoje MES
- Nagrinėsime Kovo 11-osios aktą.
- Aptarsime Sovietų Sąjungos naudotas ekonomines priemones Lietuvai paveikti, kai ši paskelbė Nepriklausomybės Aktą.
- Apibūdinsime 1991 m. sausio įvykių reikšmę Lietuvai.
Priimamas Kovo 11-osios aktas
1990 m. pradžioje demokratiškai išrinktas parlamentas, tais laikais vadintas Aukščiausiąja Taryba, nekantravo pradėti darbą. Visi jo nariai žinojo: žmonės už juos balsavo, kad būtų panaikinta okupacija ir atkurta šalies nepriklausomybė. Parlamentas privalėjo turėti vadovą, juo buvo išrinktas vienas iš Sąjūdžio vadovų, muzikos mokslo profesorius V. Landsbergis. Taigi jis tapo Aukščiausiosios Tarybos pirmininku ir pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės vadovu.
Sutarus dėl Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto teksto, kovo 11-osios vakare, jau po 22 val., buvo baigtas vardinis balsavimas (20.1 pav.) ir paskelbti rezultatai. Už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą balsavo 124 tarybos nariai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6 nariai. Ir Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta (20.2, 20.3 pav.)! Asmenys, kovo 11-ąją balsavę už nepriklausomybės atkūrimą, kaip ir 1918 m. vasario 16-osios aktą pasirašiusieji, vadinami signatarais. O mes kiekvienais metais kovo 11 d. keliame vėliavas ir švenčiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Mindaugo Nefo pokalbis su Kovo 11-osios akto signatare Rasa Juknevičiene
Ką jautėte 1990 m. kovo 11 dieną?
Kovo 11-oji atėjo ne staiga, o buvo ilgo proceso dalis. Balsavimas dėl Nepriklausomybės atkūrimo buvo vienas iš balsavimų, žinoma, pats svarbiausias. Mes jau dieną prieš susirinkę pradėjome darbus, išrinkome Aukščiausiosios Tarybos pirmininką, priėmėme kitus sprendimus. Balsavimo dėl Nepriklausomybės atkūrimo dieną jaučiau emocinę įtampą, nuovargį ir susikaupimą. Viskas buvo nauja, manyje vyko gyvenimo lūžis ir, nors niekas nežinojom, kuo viskas baigsis, buvo didžiulis tikėjimas mūsų valstybės ateitimi.
Ar buvo nerimo dėl balsavimo rezultatų?
Viena vertus, kovo 11-ąją gavus balsavimo biuletenį, rezultatas lyg ir buvo aiškus, juk didžioji dalis žmonių atstovavo Sąjūdžiui, nors buvo įtampų, ar nebus balsuojančių prieš. Nes Kremlius stengėsi daryti įtaką. Po balsavimo kiekvienas turėjome atsistoti, buvo garsiai perskaitytas kiekvieno balsavusio pasirinkimas ir reikėjo tai dar kartą patvirtinti.
Kokia salėje vyravo atmosfera paskelbus balsavimo rezultatus?
Paskelbus rezultatus prieš mane plūstelėjo daugybė niekada anksčiau nematytų užsienio žurnalistų, tad labai ryškiai pamenu jų pūkuotus mikrofonus. Buvo didžiulė emocijų banga. Salės kraštuose esančiose ložėse sėdėjo daug svečių, tarp jų ir atvykusių iš užsienio. Būtent jie pirmieji ir pradėjo ploti, tuomet ir mes visi įsijungėme. Paskui išėjome į lauką ir labai gerai prisimenu susirinkusiųjų skandavimą „ačiū“, jų sveikinimus, padėkas, teikiamas gėles. Grįžome į viešbutį ir iš karto kritau miegoti. O kitą dieną prasidėjo darbas, kuriant valstybę.
Klausimai ir užduotys
- Kokie jausmai R. Juknevičienę užplūdo 1990 m. kovo 11-ąją?
- Kodėl 1990 m. kovo 11 d. balsavimo dėl nepriklausomybės atkūrimo rezultatai buvo daugmaž aiškūs?
- Nurodykite, kokie jausmai, anot R. Juknevičienės, vyravo salėje paskelbus balsavimo rezultatus.
- Kaip Nepriklausomybės Akto signatarus sutiko prie Aukščiausiosios Tarybos pastato laukiantys žmonės? Kaip manote, kodėl būtent taip?
Kovo 11-osios aktas (20.4 pav.) skelbė svarbius dalykus: Lietuva vėl nepriklausoma valstybė; Lietuvos pamatas yra 1918 m. vasario 16-osios aktas ir kiti to laiko demokratiniai dokumentai; valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma; atkurtoji Lietuva pripažįsta tarptautinės teisės nuostatas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ rašoma:
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.
Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.
Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradedarealizuoti visą Valstybės suverenitetą.“
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.Klausimai ir užduotys
- Kuri institucija priėmė šį dokumentą?
- Kieno valia buvo išreikšta priimant šį dokumentą?
- Pasidomėkite, ką reiškia dokumente minimas žodis „suverenitetas“.
- Nurodykite svarbiausią šio dokumento teiginį ir paaiškinkite, kuo jis svarbus.
Klausimai ir užduotys
- Kas buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininku?
- Kiek Aukščiausiosios Tarybos narių balsavo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą?
- Kaip manote, kodėl balsavimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo vardinis (įrašant savo vardą ir poziciją į balsavimo kortelę)?
Tyrinėkite
Užrašykite savo artimųjų atsiminimus apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 dieną.
Sovietų bandymai atgauti valdžią Lietuvoje
Nors didžioji Lietuvos visuomenės dalis išreiškė norą gyventi laisvoje Lietuvoje ir Aukščiausioji Taryba priėmė Kovo 11-osios aktą, Sovietų Sąjunga nenorėjo pasitraukti iš Lietuvos. Mūsų šalyje vis dar stovėjo okupantų kariuomenė, o šalies ir Sovietų Sąjungos ekonomikos buvo labai susietos. Atkurtą nepriklausomą Lietuvą ėmė valdyti Aukščiausioji Taryba ir suformuota Vyriausybė, tačiau sovietai kaišiojo pagalius į valstybės ratus ir siekė atgauti valdžią.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, sovietai jau 1990 m. balandžio mėnesį ėmėsi ekonòminės blokãdos. Ką tai reiškia? Sovietų Sąjunga Lietuvai nustojo tiekti naftą, dujas, įvairius degalus ir žaliavas. Tuo metu mūsų ekonomika dar nebuvo spėjusi užmegzti ryšių su kitomis valstybėmis, todėl su sunkumais susidūrė ne tik gyventojai (20.5 pav.). Lietuvos žmonėms ėmė trūkti prekių, o įmonėms ir gamykloms – žaliavos gamybai. Ar ekonominė blokada paskatino gyventojus atsisakyti nepriklausomybės? Tikrai ne! Netgi buvo įkurtas Blokados fondas (20.6 pav.), jam žmonės aukojo savo pinigus ir iš tauriųjų metalų pagamintas grandinėles, žiedus ir kitus papuošalus. Paaukotos brangenybės saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje kaip mūsų visuomenės susitelkimo ir ištikimybės laisvės siekiui įrodymas. Surinktos aukos turėjo būti skiriamos nepriteklių kenčiantiems žmonėms. Blokada truko 75 dienas (nuo 1990 m. balandžio 18 d. iki liepos 1 d.). Bet ir tokie sunkumai nepakeitė gyventojų nuomonės – Lietuva turi būti nepriklausoma!
Kai ekonominėmis priemonėmis Lietuvos palaužti nepasisekė, Sovietų Sąjunga nusprendė panaudoti karinę jėgą. 1991 m. sausį pradėjo veržtis į Lietuvos įstaigas, stengėsi užimti pastatus (kaip antai Vilniaus spaudos rūmus, Krašto apsaugos departamento pastatą ir kitus), kuriuos jau buvo perėmusi atkurtos Lietuvos valdžia. Sovietams ištikimi žmonės bandė įsiveržti net į Aukščiausiąją Tarybą, bet parlamento gynėjų dėka jiems nepavyko. Sovietų kariai važinėjo gatvėmis, baugino žmones, gaudė nuo tarnybos svetimos valstybės kariuomenėje besislapstančius Lietuvos piliečius. Negana to, į Lietuvą sovietai perkėlė dar daugiau savo karių. Jėga jiems pasipriešinti Lietuva negalėjo, nes savo kariuomenės dar nebuvo atkūrusi. Todėl buvo labai svarbu, kad žmonės susitelktų.
Lietuvos vadovas V. Landsbergis stengėsi gauti kuo didesnę paramą iš Vakarų valstybių. Deja, nė viena viešai Lietuvos dar nebuvo pripažinusi, nors morališkai ją palaikė. Be to, V. Landsbergis susisiekė su Sovietų Sąjungos (SSRS) vadovu Michailu Gorbačiovu siekdamas sušvelninti santykius, bet neatsisakyti nepriklausomybės. Sovietai Lietuvai įteikė ultimatumą – griežtą, su grasinimu susidoroti reikalavimą, kad atsisakytume paskelbtos nepriklausomybės. Tačiau buvo nuspręsta priešintis. Žmonės iš visos Lietuvos rinkosi budėti prie Aukščiausiosios Tarybos pastato (dabartinių Seimo rūmų) (20.7, 20.8 pav.), nes suprato, kad reikia apginti savo pačių išrinktą valdžią. Ir kitose Lietuvos vietose žmonės rinkosi budėti prie svarbių objektų.
Įvykiai viršūnę pasiekė sausio 12-os į 13-ą naktį. Sovietų armijos daliniai pajudėjo link Vilniaus televizijos bokšto ir televizijos bei radijo pastato (S. Konarskio g.). Apie tai per radiją, televiziją ir pažįstamus išgirdę beginkliai žmonės metėsi link tų pastatų ir link Aukščiausiosios Tarybos, nes suprato, kad sovietų kareiviai ir ją gali pulti. Prie televizijos bokšto (20.9 pav.) ir televizijos bei radijo pastato (20.10 pav.) atvykę sovietų armijos daliniai pradėjo mušti beginklius žmones šautuvų buožėmis, mėtyti sprogstamuosius paketus, šaudyti, tankai ėmė važiuoti ant žmonių ir šaudyti garsiniais šoviniais. Sovietai jėga užėmė Vilniaus televizijos bokštą ir televizijos bei radijo pastatą, bet nesiryžo pulti Aukščiausiosios Tarybos, iš visų pusių saugomos gyvos beginklių žmonių barikados, o viduje ir Aukščiausiosios Tarybos gynėjų. Tą kruvinąją naktį žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų (13 vyrų ir 1 moteris), keli šimtai žmonių buvo sužeisti. Žlunganti Sovietų Sąjunga, jos vadovai ir įsakymų vykdytojai padarė nusikaltimą. O mes kasmet sausio 13 dienos rytą degame žvakutes ir prisimename visus savo laisvės gynėjus.
Laisvė buvo apginta, bet žuvo žmonių ir kai kurie pastatai buvo užimti. Labai greitai spaudos leidyba, televizijos ir radijo transliacijos buvo atnaujintos. Žmonės nesiskirstė nuo Aukščiausiosios Tarybos pastato, jį ne tik supo minia, bet ir iškilo barikados, kurios turėjo bent kiek padėti gintis nuo puolančių sovietų. Žiaurus sovietų dorojimasis su beginkliais žmonėmis pasaulyje neliko nepastebėtas. Vasario mėnesį Lietuvą pripažino pirmoji valstybė – Islándija! Verta to neužmiršti ir tarti: Takk, Island! (Ačiū tau, Islandija!) Kiek vėliau mūsų valstybė tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Sovietų Sąjunga ėmė dar labiau traškėti ir dar sparčiau byrėti, kol 1991 m. pabaigoje galutinai iširo.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Sovietų Sąjunga vykdė ekonominę Lietuvos blokadą? Ar jai pavyko pasiekti savo tikslą? Atsakymą pagrįskite.
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris būdus, kaip 1991 m. sausį sovietai naudojo savo karinę jėgą Lietuvoje.
- Kokius du pastatus naktį į sausio 13-ąją Vilniuje užėmė sovietų armijos daliniai? Kuo šie pastatai buvo svarbūs?
- Kaip manote, kodėl sovietai nepuolė Aukščiausiosios Tarybos?
- Įvertinkite Lietuvos gyventojų veiksmus per 1991 m. sausio įvykius.
Tyrinėkite
Pasidomėkite, ką jūsų artimieji atsimena apie 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje. Jų atsiminimus užrašykite.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kuo mums svarbus 1990 m. kovo 11-osios aktas?
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip dvi priemones, kuriomis sovietai siekė priversti Lietuvą atsisakyti nepriklausomybės. Kuri iš jų ypač skaudžiai paveikė mūsų visuomenę? Atsakymą pagrįskite.
- Paaiškinkite, kuo 1991 m. sausio įvykiai svarbūs mūsų istorijai. Pateikite ne mažiau kaip du įrodymus.
TYRINĖKITE
Artimųjų, gyvenusių pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais, paklauskite, ką jie atsimena apie Lietuvai paskelbtą ekonominę blokadą. Jų atsiminimus užrašykite ir vėliau pristatykite bendraklasiams.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Pasvarstykite, kokios vertybės buvo brangios žmonėms ir kokie tikslai skatino juos veikti per 1991 m. sausio įvykius.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"