Šioje temoje MES
- Apibūdinsime Lietuvos žmonių padėtį vykstant Antrajam pasauliniam karui.
- Susipažinsime su vaikų gyvenimo sąlygomis karo metais.
- Aptarsime „vilko vaikų“ istoriją.
Antrasis pasaulinis karas ir Lietuva
Tikriausiai jau matėte reportažų, kuriais pranešama apie žmonių padėtį vykstant karui. Visuomet labiausiai kenčia eiliniai žmonės, tarp jų ir vaikai. Antrasis pasaulinis karas, vykęs 1939–1945 metais, buvo žiauriausias istorijoje ginkluotas susidūrimas. Karą sukėlė nacių valdoma Vokietija ir jos sąjungininkė komunistų valdoma Sovietų Sąjunga. Jos pasidalijo Rytų Europą ir siekė viešpatauti pasaulyje, bet galiausiai ėmė kariauti tarpusavyje. Karo veiksmai palietė didelę planetos dalį, ypač – Europą. Kare žuvo arba buvo nužudyta dešimtys milijonų žmonių, daug milijonų liko be namų, tūkstančiai buvo priversti palikti savo gimtąsias žemes ir bėgti (15.1–15.3 pav.). Karas baigėsi 1945 metais, kai JAV, Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga ir kitos sąjungininkės įveikė Vokietiją ir Japoniją.
Šis karas ir jo baisybės palietė ir Lietuvą. 1940 m. sovietai įvedė savo kariuomenę į mūsų šalį, ją užgrobė ir nustatė savo tvarką. Kitaip tariant, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Po metų Lietuvą okupavo nacių Vokietija, o 1944 m. okupaciją tęsė nacius išstūmę sovietai. Jų okupacija truko iki 1990 m. kovo 11 dienos. Antrasis pasaulinis karas ir pokario laikotarpis – žiauriausias Lietuvos istorijoje: jos gyventojai buvo žudomi, tremiami, verčiami bėgti iš gimtųjų namų.
Klausimai ir užduotys
- Kelintais metais vyko Antrasis pasaulinis karas?
- Nurodykite pagrindinę Antrojo pasaulinio karo priežastį.
- Kaip keitėsi Lietuvos politinė padėtis Antrojo pasaulinio karo metais?
Antrojo pasaulinio karo žaizdos: Europos vaikų patirtis
Antrasis pasaulinis karas buvo žiaurus dar ir todėl, kad skaudžiai palietė ne tik kariaujančių šalių karius, bet ir eilinius žmones, ypač vaikus. Šiame kare susitarimo nenaudoti jėgos prieš kare nedalyvaujančius gyventojus – vaikus, moteris, senyvus žmones – beveik nesilaikyta, o naciai ir sovietai savo tikslų siekė bet kokia kaina, neskaičiuodami žmonių gyvybių.
Kaip karas paveikė vaikus? Per Antrąjį pasaulinį karą buvo bombarduojami miestai, lakūnai bombomis naikino priešininkų miestus neatsižvelgdami į ten gyvenančius žmones. Saugodamiesi bombų žmonės slėpdavosi požeminėse slėptuvėse, bėgdavo iš miestų. Jau pirmomis karo dienomis, 1939 m. rugsėjį, Jungtinėje Karalystėje įvyko milžiniška didžiųjų miestų vaikų evakuacija – iškraustymas iš pavojingų vietų. Daugiau kaip milijonas miesto vaikų buvo atskirti nuo savo šeimų ir išvežti į atokias vietoves tikintis, kad ten jų nepasieks karo žiaurumai.
Tačiau eilinių gyventojų, tarp jų ir vaikų, aukų nepavyko išvengti. Karo pradžioje naciai ėmė smarkiai bombarduoti Lenkijos (15.4 pav.), vėliau Jungtinės Karalystės miestus (15.5 pav.). Manoma, kad beveik per metus Jungtinėje Karalystėje nuo bombų žuvo apie 8 tūkst. vaikų. Vėliau sąjungininkų, JAV, Jungtinės Karalystės, oro pajėgos smarkiai bombardavo savo priešininkę Vokietiją. Ištisi jos miestai virto griuvėsiais, po jais buvo palaidota tūkstančiai eilinių gyventojų.
Per Antrąjį pasaulinį karą nemažai vaikų buvo priversti kariauti – paimti ginklą į rankas. Daugelis šalių nepilnamečius naudojo įvairioms pagalbinėms karo užduotims vykdyti (budėti prie svarbių objektų, dirbti gamyklose, padėti užfrontėje), o sovietų ir nacių armijose nepilnamečius siuntė ir į mūšį (15.6 pav.), nors juos įtraukti į karo veiksmus buvo ir yra draudžiama.
Manoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą žuvo ar buvo nužudyti net 1,5 milijono vaikų, dar daugiau prarado tėvus, tapo našlaičiais, neteko artimųjų, draugų, namų.
Klausimai ir užduotys
- Kaip manote, kodėl karo metais daug vaikų buvo sužeisti arba žuvo?
- Kaip prasidėjus karui Jungtinės Karalystės gyventojai stengėsi išgelbėti savo vaikus?
- Kokių užduočių karo metais skirdavo vaikams?
- Pasvarstykite, kodėl net vaikai turėjo kariauti kaip suaugę kariai.
Karo pabėgėliai – „vilko vaikai“
Įsivaizduokite: kilo karas ir likote vienui vienas ar tik su sese arba broliu, be savo šiltų ir jaukių namų, be nuolat jumis besirūpinančių tėvų ir senelių. Jūs norite valgyti, norite šilumos, jums reikia išgyventi. Tokia padėtis nėra išgalvota, žiaurią karo ir pokario vaikų patirtį liudija ir „vilko vaikų“ istorija (15.7 pav.).
„Vilko vaikais“ buvo vadinami vokiečių našlaičiai, kurie pasibaigus Antrajam pasauliniam karui iš Vokietijai priklausančios Rytų Prūsijos (dabar Kaliningrado sritis) šimtais bėgo į Lietuvą. Taip pavadinti jie buvo dėl savo ilgų klajonių ir gyvenimo miškuose, laukuose ir apleistose sodybose. Pasimetę nuo tėvų ar jiems žuvus, genami bado ir šalčio stengėsi patekti į Lietuvą, kur tikėjosi rasti maisto ir pastogę (15.8 pav.). Daug tokių elgetaujančių našlaičių priglaudė ūkininkai, dalį „vilko vaikų“ sovietai sugaudė ir išsiuntė į Vokietiją. Šių vaikų istorijos labai liūdnos. Atbėgę į Lietuvą jie nemokėjo lietuvių kalbos, turėjo slėpti, kad yra vokiečių kilmės, todėl keitė savo vardus ir pavardes. Tik po keliasdešimties metų dalis „vilko vaikų“ surado savo brolius ar seseris, kitus giminaičius.
Lotarui Manfredui Vėgneriui (Lothar Manfred Wegner) (15.9 pav.) Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo dešimt metų. Vėliau apie karo ir pokario išgyvenimus jis rašė:
„Tėvas, vyresnysis brolis Horstas nežinia kur. Šalia ligotos, išbadėjusios motinos – tik jis, dešimtmetis, su dvejais metais jaunesne sesute Ingrida. Kuro prasimanydavo geležinkelio stotyje pagal bėgius rankiodami akmens anglies gabaliukus, susišluodami jų dulkes. Sudedi į maišelius – ir namo. Dar šį tą deginamo rasdavo namų griuvėsiuose. O maistas – kaip kada. Sąvartynuose prie kariškių virtuvių, pasidalindami su žiurkėmis „lobiu“ griuvėsiuose. <...>
Kas nemirė iš bado, <...> pavasariop pradėjo važinėti į Lietuvą. Ir jiems motina taip paliepė. <...> Parsivežė tai, ką išmaldos gavo. Deja, motinos tai neišgelbėjo. <...> Priglaudė vaikus tėvų pažįstami, tik maisto patarė ieškotis Lietuvoje. Noras gyventi, išlikti vertė galvoti, stebėti. <...> Taip vienur pagyvendami tiek, kiek šeimininkai leidžia, kitur tik nakvynės prisiprašydami praėjo Šiaulius, atsibastė iki Biržų. Ne tik elgetavo – siūlėsi padėti. Taip per bulviakasį vieni šeimininkai pasisiūlė juos nuvesti pas giminaičius, kurie galbūt priimsią ilgesniam laikui.
Priėmė kaip savus Brigita ir Feliksas Petrauskai. Pagaliau po dvejų košmariškai praleistų metų abu turėjo nuolatinį būstą, sotų maistą, šiltus drabužius.“
Beržų biržėj: Biržų literatų kūrybos almanachas, Biržai, 2005.Klausimai ir užduotys
- Nurodykite du būdus, kuriais Lotaro šeima apsirūpindavo kuru.
- Kur, anot šaltinio autoriaus, vaikai galėjo rasti ar gauti maisto?
- Kodėl vaikai ėmė važinėti į Lietuvą?
- Nurodykite dvi veiklas, kuriomis Lietuvoje užsiėmė šaltinyje aprašomi vaikai.
- Kaip vaikams pavyko išsigelbėti? Kam už tai reikėtų dėkoti?
- Pasvarstykite, kodėl šaltinyje aprašomas vaikas liko gyvas.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kas buvo vadinami „vilko vaikais“. Iš kur kilo toks pavadinimas?
- Kaip sovietai elgėsi su pagautais „vilko vaikais“? Kaip manote, kodėl būtent taip?
- Apibūdinkite „vilko vaikų“ gyvenimo sąlygas.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip pasikeitė gyvenimas Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui?
- Ne mažiau kaip trimis bruožais apibūdinkite vaikų gyvenimo sąlygas karo metais.
- Kuo ypatinga „vilko vaikų“ istorija?
TYRINĖKITE
Naudodamiesi internetu išsiaiškinkite, koks likimas ištiko daugelį „vilko vaikų“, gavusių prieglobstį Lietuvoje. Ar jie surado Vokietijoje buvusius giminaičius?
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Antrojo pasaulinio karo metais būta daug baisumų, išgyventi buvo labai sunku. Pasvarstykite, kaip būdamas tokio amžiaus elgtumėtės, jei prasidėtų karas ir pasimestumėte, būtumėte atskirtas nuo savo šeimos.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"