Šioje temoje MES
- Susipažinsime su pirmaisiais Lietuvõs gyventojais.
- Apibūdinsime pirmųjų Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygas ir veiklas.
- Įvertinsime muziejų reikšmę pažįstant priešistorę.
Susipažinkime – pirmieji Lietuvos gyventojai!
Nukeliaukime į laikus, kai dar nebuvo Lietuvos! Kaip galėjo tai būti? Ši žemė, ant kurios stovime ir kuria vaikštome, kadaise tikrai nebuvo vadinama mums įprastu vardu. Ji neturėjo jokio vardo. Mūsų teritoriją daugelį metų dengė ledynai, visai kaip jūsų tikriausiai ne kartą matytame animaciniame filme „Ledynmetis“. Be to, po Lietuvos teritoriją vaikščiojo mamutai, panašūs į minėto filmo mamutus. Jų kaulų rasta mūsų šalies vietovėse, o įvairūs muziejai eksponuoja mamutų griaučių dalis (1.1 pav.), todėl šiandien galite juos pamatyti. Taigi, seniai seniai čia buvo šalta ir sąlygos gyventi žmonėms netiko. Paskutinis ledynmetis suteikė mūsų teritorijai pavidalą: suformavo didelę dalį dabartinių upių, ežerų, kalnų ir slėnių.
Ledynams pasitraukus, klimatas pašiltėjo, ėmė augti įvairūs augalai, sąlygos gyventi žmonėms ir gyvūnams tapo tinkamesnės. Mokslininkų manymu, pirmieji žmonės (1.2 pav.) į Lietuvos teritoriją atkeliavo maždaug 11 tūkstm. pr. Kristų, taigi mūsų krašte žmonės gyvena maždaug 13 tūkstančių metų. Tiesa, mokslininkai spėja, kad pirmasis žmogus koją į šį kraštą galėjo įkelti anksčiau, tačiau patikimų duomenų nėra, nes, jei ir buvo kokių pėdsakų, juos sunaikino tirpstantys ledynai. Pirmieji galėjo būti, pavyzdžiui, mamutų medžiotojai. Ankstyviausios gyvenvietės aptinkamos pietų Lietuvojè, nes iš ten anksčiausiai pasitraukė ledynai. Reikia paminėti, kad pirmieji žmonės Lietuvą pasiekė gerokai vėliau nei pietų Europos regionus, bet tai lėmė gyventi netinkamos gamtinės sąlygos.
Jums gali kilti klausimas: iš kur vadovėlio autoriai žino apie tolimus priešistorinius laikus? Juk tų laikų žmonės nemokėjo rašyti ir nepaliko vaizdo įrašų! Jūs teisūs, bet tik iš dalies, nes randama įvairių priešistorės – žmonijos laikotarpio, kai dar nebuvo rašto, – paliktų pėdsakų. Žinoma, tyrinėti priešistorę labai sudėtinga, juk iš tų laikų nėra jokių rašytinių šaltinių.
Savotiškais pėdsakais galime laikyti randamus priešistoriniais laikais gyvenusių žmonių naudotus įrankius (1.3–1.5 pav.), titnago kasyklas ar laužaviečių stovyklavietėse likučius. Apie laikus, kai Lietuvoje dar nebuvo rašto, daugiausia sužinome iš archeologų – mokslininkų, kurie ieško žmogaus veiklos pėdsakų tiek žemėje, tiek ir vandenyje. Iš rastų daiktų jie sprendžia, kaip žmonės praeityje gyveno, ką valgė, kaip rengėsi, ir stengiasi atsakyti į kitus panašius klausimus. Apie savo krašto priešistorę daug sužinojome iš tokių mokslininkų kaip Marija Gimbutienė (1921–1994) ir Rimutė Rimantienė (1920–2023). Apie abi archeologes ir jų darbus jau kalbėjome pirmoje vadovėlio dalyje (p. 36–38).
Archeologas Algirdas Girininkas ir istorikas Olijardas Lukoševičius apie priešistorės tyrinėjimą rašė:
„Archeologai tyrinėja senovės gyvenvietes, kapinynus, piliakalnius bei gynybinius įtvirtinimus, alkakalnius, kitas religinių apeigų vietas ir t. t. Lygindami gausią archeologinę medžiagą, sukauptą Lietuvoje ir kitų baltų gyventose žemėse, pagal dirbinių panašumus ir skirtumus galime nustatyti, kada ir kur gyveno atskiros baltų gentys – lietuviai, latgaliai, sėliai, jotvingiai, žemaičiai, kuršiai, prūsai, žiemgaliai ir kt. Kasinėjant aptinkama įvairių radinių (indų, įrankių, ginklų, papuošalų ir pan.). Ištyrinėjus jie perduodami muziejams, mokslo įstaigoms. Iš šių ir kitų radinių – gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, pilių, įtvirtinimų, apeigų vietų, kapų, kelių liekanų – sužinome apie žmonių verslus, buitį ir dvasinį gyvenimą – tikėjimą, meną, tarpusavio santykius. Lygindami šiuos duomenis su Rytų ir Vakarų Europos archeologų duomenimis išsiaiškiname, kada ir kaip susiformavo baltų kultūra, kuo ji skiriasi nuo germanų, slavų, finougrų genčių kultūrų.“
A. Girininkas, O. Lukoševičius, Lietuvos priešistorė: materialinės ir dvasinės kultūros raida, genčių formavimasis, Vilnius: Agora, 1997, p. 9.Klausimai ir užduotys
- Išvardykite šaltinyje minimus objektus, kuriuos tyrinėja archeologai.
- Kaip archeologai išsiaiškina, kur ir kada gyveno viena ar kita gentis?
- Kur archeologai randa senovėje gyvenusių žmonių daiktų? Kuo skiriasi archeologų ir istorikų darbas?
- Kas nutinka archeologų rastiems ir ištirtiems radiniams?
- Paaiškinkite, kokių žinių šių laikų žmogui teikia archeologiniai radiniai.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite du požymius, kuo Lietuvos teritorija kadaise buvo panaši į animacinio filmo „Ledynmetis“ aplinką.
- Paaiškinkite, kodėl iki 11 tūkstm. pr. Kr. žmonės negyveno Lietuvos teritorijoje.
- Kaip mokslininkai išsiaiškino, kada mūsų krašte apsigyveno pirmieji žmonės?
Tyrinėkite
Naudodamiesi internetu arba knygomis išsiaiškinkite, kuriose Lietuvos vietovėse rasta mamutų kaulų.
Kaip ir kur gyveno pirmieji žmonės?
Pirmieji Lietuvos teritorijoje pasirodę žmonės nebuvo sėslūs, jie buvo klajokliai medžiotojai, taigi gyveno laikinose stovyklose (1.6 pav.), kaskart įsikurdavo kitoje vietoje. Taip elgėsi todėl, kad vietose, kur apsistodavo, po kurio laiko pritrūkdavo maisto, taigi turėdavo keliauti ieškodami geresnių sąlygų. Radę tinkamą vietą, žmonės susiręsdavo pašiūres, savotiškas palapines iš šakų, aptrauktų gyvūnų oda, ar kitų gamtos medžiagų. Nėra jokios abejonės, kad jie gyveno gerokai šalčiau nei mes. Pagrindinė žmonių veikla buvo medžioklė, bet mamutai jau buvo išnykę, todėl medžiojo kitus žvėris, daugiausia šiaurinius elnius. Medžioklė leido apsirūpinti ne tik maistu. Iš sumedžiotų gyvūnų kailių žmonės gaminosi aprangą ir būstą, iš ragų ir kaulų – paprastus, bet labai reikalingus įrankius. Seniausias Lietuvoje archeologų rastas įrankis yra net 13 tūkst. metų senumo, taigi priklausė pirmiesiems Lietuvos teritorijos gyventojams. Šis radinys – tai Lyngby tipo kirvis (1.7 pav.) (pavadinimas kilęs nuo Dãnijos miestelio Liùngbiu vardu, ten buvo rastas pirmasis toks kirvis), pagamintas iš šiaurinio elnio rago ir naudotas medžioklėje. Kitaip tariant, kad išgyventų, pirmieji žmonės turėjo panaudoti visa, kas po ranka. Jie ne tik medžiojo, bet ir rinko uogas, šaknis, taip pat žvejojo – juk reikėjo kaip nors pramisti, kai medžioklė nepasisekdavo, o ir uogos neaugo ištisus metus.
Taigi dalis įrankių buvo gaminama iš sumedžiotų gyvūnų ragų ir kaulų. Vis dėlto pirmųjų žmonių gyventas laikotarpis vadinamas akmens amžiumi, nes dauguma reikalingų daiktų buvo gaminama iš akmens (1.8 pav.). Tam labai tiko titnagas (1.9 pav.) – jį galima skaldyti, o skeltės gana aštrios, – todėl iš jo gaminti įvairūs įrankiai. Su kauliniais ar akmeniniais kirviais buvo galima ne tik medžioti, bet ir atlikti buities darbus. Titnaginiai strėlių antgaliai, pritvirtinti prie medinių strėlių, naudoti gyvūnams medžioti, titnaginiai gremžtukai naudoti gyvūnų odai ar kailiui apdirbti, o rėžtukai – ragui ar kaului raižyti.
Kad geriau pažintume pirmųjų žmonių gyvenimą, nebūtina sukurti laiko mašinos, tereikia apsilankyti muziejuose, kuriuose parengtos priešistorės ekspozicijos. Antai sostinėje esantis Lietuvos nacionalinis muziejus turi akmens amžiuje naudotų darbo įrankių ir ginklų. Tarp daugybės įdomybių čia yra ir išskirtinis archeologinis radinys – 5 tūkst. metų senumo apeiginė lazda Briedžių briedė (1.10 pav.), rasta kasinėjant Šventõjoje, netoli Palangõs. Su priešistore susipažinti galima ir kituose Lietuvos muziejuose, pavyzdžiui, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje, archeologinėse vietovėse Kernavėje ar „Alkos“ muziejuje Telšiuose. Gal ir jūsų gyvenamosios vietos muziejus turi priešistorės radinių? Pasidomėkite, apsilankykite ir išplėskite savo suvokimą, kaip gyveno pirmieji žmonės, kaip buvo gaminami ir kam buvo skirti įvairūs dirbiniai. Be to, muziejai siūlo įvairių mokomųjų renginių, per juos gal net galėsite trumpam įsijausti į pirmykštį žmogų.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl pirmieji Lietuvos teritorijos gyventojai nebuvo sėslūs.
- Nurodykite tris pirmųjų Lietuvos teritorijos gyventojų veiklas. Paaiškinkite, kuo kiekviena iš šių veiklų buvo jiems naudinga.
- Iš kokių medžiagų buvo gaminami įrankiai akmens amžiuje? Kodėl būtent iš šių medžiagų?
Tyrinėkite
Nuvykite į arčiausiai jūsų gyvenamosios vietos esantį istorijos muziejų. Pasidomėkite, ar jo ekspozicijoje yra priešistorės eksponatų. Jei tokios ekspozicijos nėra, pasidomėkite, gal šio laikotarpio radinių muziejus turi savo fonduose. Nupieškite ir aprašykite ne mažiau kaip tris geriausiai įsiminusius priešistorės daiktus, saugomus aplankytame muziejuje. Jei jame tokių eksponatų nėra, apsilankykite virtualiosiose Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijose.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kada Lietuvos teritorijoje apsigyveno pirmieji žmonės? Kokie gamtos pokyčiai tai lėmė?
- Ne mažiau kaip trimis bruožais apibūdinkite pirmųjų Lietuvos teritorijos gyventojų buitį (kur gyveno, ką veikė, kokios buvo gamtinės sąlygos).
- Paaiškinkite, kodėl norint geriau pažinti priešistorę verta apsilankyti muziejuje, kuris yra parengęs to laikotarpio ekspoziciją.
TYRINĖKITE
Nupieškite paveikslą arba sukurkite komiksą, eilėraštį, dainą, vaidinimą ar tinklalaidę tema „Pirmieji gyventojai atkeliauja į Lietuvos teritoriją“.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Nors pirmykščiai žmonės sugebėjo išgyventi atšiauriomis sąlygomis ir pasigaminti įvairių daiktų, paprastai galvojame, kad jie nebuvo tokie protingi kaip mes. Kaip manote, ar tai tiesa? Nuomonę pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"