Skaitmeninės technologijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau svarbu nepamiršti, kad per ilgas ir dažnas jų naudojimas gali turėti įtakos mūsų sveikatai ir emocinei gerovei. Be to, jei kompiuterinė įranga naudojama netinkamai, ji gali sugesti, o mes – prarasti duomenis. Kaip sveikai, produktyviai ir saugiai dirbti skaitmeninėje erdvėje?
Pirmiausia dirbant kompiuteriu būtina pasirūpinti tinkamu apšvietimu. Jis padeda išvengti akių nuovargio ir galvos skausmų. Kai tik įmanoma, rekomenduojama naudoti natūralią šviesą. Jei darbo vietoje yra dirbtinis apšvietimas, svarbu, kad šviesos pakaktų, bet ji būtų ne per ryški ir nevargintų akių. Šviesos negalima nukreipti tiesiai į ekraną, nes ji gali akinti. Darbo vieta turi būti apšviesta tolygiai.
Šviesos stiprį galima išmatuoti. Šviesos srautas (liumenai) nurodo bendrą šviesos šaltinio skleidžiamos šviesos kiekį. Apšvietos matavimo vienetas liuksas (lx) parodo, koks šviesos srautas tenka ploto vienetui. Vienas liuksas yra lygus vienam liumenui kvadratiniam metrui (lm/m²). Kuo daugiau liuksų, tuo stipresnis apšvietimas. Pavyzdžiui, saulėtą dieną lauke apšvietimas gali siekti 100 000 lx. Kompiuterių klasėje, biure rekomenduojama 300–500 lx apšvieta. Apšvieta matuojama liuksmetru.
Darbingumui kenkia triukšmas, jis gali blaškyti dėmesį ir kelti stresą. Darbo aplinkoje svarbu kuo labiau sumažinti triukšmo lygį. Jei įmanoma, triukšmui slopinti galima naudoti ausų kamštukus arba ausines. Patartina pertvarkyti savo darbo vietą taip, kad ji būtų toliau nuo triukšmo šaltinių.
Švari darbo vieta saugo mus nuo ligų rizikos. Reikia reguliariai valyti savo darbo vietą, nepamirštant klaviatūros, pelės ir monitoriaus, vengti valgyti dirbant kompiuteriu. Taip pat svarbu laikytis rankų higienos.
Dirbant kompiuteriu svarbu taisyklinga laikysena, kad būtų išvengta nugaros skausmų ir kitų sveikatos bėdų. Prie kompiuterio sėdėk tiesiai, nugarą atremk į kėdės atlošą. Rankas ir kojas laikyk patogioje padėtyje. Kojos turi būti plokščiai ant grindų arba ant pakojo, rankos sulenktos 90 laipsnių kampu, riešai – tiesūs.
Tinkamas atstumas nuo monitoriaus padeda išvengti akių nuovargio ir galvos skausmų. Monitorius turi būti 45–70 cm atstumu nuo akių. Ekrano viršus turi būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau.
Kas 20–30 min daryk trumpą pertrauką – atsistok, pasivaikščiok, pramankštink raumenis. Taip pat gali atlikti akių pratimus, kad atpalaiduotum akis. Tokios mažos pertraukėlės sumažina stresą ir nuovargį.
Būtina žinoti, kad:
Įsilaužėlis, gavęs prieigą prie kompiuterio, gali įvairiausiais būdais pakenkti jo savininkui, jo šeimai ar kolegoms. Kompiuteriuose paprastai saugoma daug asmeninio pobūdžio ar slaptos informacijos. Tokius duomenis, kaip slaptažodžiai, dokumentai, e. laiškai, nuotraukos, galima nukopijuoti ir panaudoti nusikalstamiems tikslams.
Įsilaužimo būdai:
⤷ | grubios jėgos ataka (angl. brute-force attack): išbandomi visi įmanomi slaptažodžiai, kad būtų rastas vienintelis tinkamas; |
⤷ | DDoS (angl. distributed denial of service): svetainės perkrovimas netikru duomenų srautu, kad ji taptų neprieinama; |
⤷ | klavišų paspaudimų registratorius (angl. keystroke logger): įdiegiama programa, kuri slapta įrašo kiekvieną naudotojo paspaustą klavišą; |
⤷ | duomenų viliojimas (angl. phishing): apsimetimas egzistuojančia interneto svetaine, kad naudotojai atskleistų prisijungimo duomenis; |
⤷ | socialinė inžinerija: psichologinis manipuliavimas žmonėmis, kad šie atliktų tam tikrus veiksmus arba atskleistų konfidencialią informaciją. |
Įsilaužėlių tipai:
„Baltoji skrybėlė“: gavę leidimą įsilaužia į sistemas, kad aptiktų silpnąsias jos vietas. Šių įsilaužėlių įgūdžiai padeda įmonėms tobulinti savo sistemas.
„Pilkoji skrybėlė“:
nusikalstamai įsilaužia į sistemas be leidimo, tačiau vėliau praneša sistemos savininkams apie visus rastus trūkumus.
„Juodoji skrybėlė“:
vagia duomenis ir daro žalą.
Ką norėtumėte daryti su tekstu? Tekstas apdorojamas dirbtiniu intelektu, jis nėra tikrinamas ar redaguojamas! Tekste gali būti klaidų. Patikrinkite teksto tikslumą, palygindami jį su originalaus teksto versija vadovėlyje.
Pasirinkite failus, kuriuos norite pridėti. Palaikomi formatai yra txt, html, htm, pdf, odt, odp, ods, xls, xlsx, ppt, pptx, pps, doc, docx, rtf, png, jpg, jpeg ir gif.
| Vardas | |
|---|---|
| pašalinti |
Svarbu! Nuorodos turi prasidėti „http://“!
Opiq naudoja esminius slapukus, kad mūsų svetainė veiktų, padėtų užtikrinti jūsų saugumą, analizuotų naudotojų sąveiką ir pagerintų vartotojo patirtį.
Slapukas yra mažas failas, kuris siunčiamas iš vartotojo kompiuterio į svetainės serverį. Jame pateikiama informacija, reikalinga svetainei veikti, taip pat informacija apie vartotoją ir jo nuostatas.
Dauguma slapukų yra būtini „Opiq“ veikimui. Galima atmesti analitinius slapukus ir tokiu atveju jūsų naudojimo duomenys nebus naudojami Opiq paslaugoms kurti ir tobulinti. Skaityti daugiau