Lietuva – Europos dalis

Iš geografijos pamokų žinai, kad Europa yra didelio Eurazijos žemyno dalis. Istorijoje Europa suvokiama ir kaip vientisa teritorija, kurioje gyvenančių žmonių žinios, kūryba, kasdienis gyvenimas yra panašūs. Kiekvienas praeities laikotarpis čia paliko savo pėdsakų, matomų ir mūsų dienomis.

Senieji Europos gyventojai išmoko auginti javus, naminius gyvulius. Senovės Graikijoje sukurti demokrãtijos[išnaša: Demokrãtija – valdymo būdas, kai priimami sprendimai priklauso nuo daugumos piliečių valios.] pagrindai, padaryta daug mokslo ir technikos atradimų. Europoje išplitusi krikščionybė suartino skirtingas tautas. Krikščioniškos vertybės – vienybė, artimo meilė, taika, pagarba gyvybei – tapo svarbios žmonėms. Vėlesniais laikais atsiradę meno stiliai įsitvirtino visoje Europoje. Panašių bažnyčių galima rasti nuo Itãlijos sostinės Ròmos iki Vilniaus.

Dėl panašios istorijos šiais laikais skirtingose Europos šalyse gyvenantys žmonės gali lengvai suprasti vieni kitus. Tai leidžia paprasčiau bendrauti, keliauti, kurti verslą, dirbti arba mokytis kitoje Europos šalyje.

Šiandien tai reiškia suprasti vertybes, būdingas visiems Europos gyventojams. Pagarba žmogaũs téisėms[išnaša: Žmogaũs téisės – žmogaus orumo, laisvės ir lygybės apsauga bei gerbimas.] yra viena svarbiausių. Jų esmė – žinojimas, kad visi žmonės yra laisvi, lygūs prieš įstatymą ir verti pagarbos. Tačiau žmogaus elgesys negali pažeisti įstatymų ir kitų žmonių teisių.

Žmogaus teisės susijusios su demokratiniu Europos valstybių valdymu. Kiekvienas piliẽtis[išnaša: Piliẽtis – visateisis valstybės gyventojas, dalyvaujantis savo šalies valdymo procese.] turi teisę dalyvauti valdant savo šalį, neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę ar religiją. Piliečių valia yra valstybės valdžios pagrindas. Jie yra laisvi pasirinkti, kaip dalyvauti ir už ką balsuoti valdžios rinkimuose.

Europos šalys sukūrė žemyną vienijančią Euròpos Sąjungos[išnaša: Euròpos Są́junga – Europos šalių ūkinis ir politinis susivienijimas. Jam priklauso dauguma Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvà.] organizaciją. Narystė joje yra milžiniškas Lietuvõs laimėjimas, rodantis, kad mes esame neatsiejama Europos dalis.

Beveik 2 tūkst. metų Europoje svarbiausia vienijanti jėga buvo krikščionybė. Viduramžiais valstybės krikštas reiškė tai, kad šalis prisijungia prie bendros Europos erdvės. Lietuvà krikščioniškos Europos dalimi tapo po valstybės krikšto 1387 metais. Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės įstatymai suteikė daug laisvių skirtingų tikėjimų bendruomenėms. Pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijai tradiciją tęsia ir šiuolaikinė Lietuvà.