Naujieji laikai – sparčių ir svarbių permainų epocha

Mokydamiesi aštuntoje klasėje, tyrinėjote Vidùramžius[išnaša: Vidùramžiai – nuo Vakarų̃ Ròmos impèrijos žlugimo iki Didžiųjų geografinių atradimų, Renesanso ir Reformacijos trukusi istorinė epocha (apie 476–1492 m.). Laikotarpis tarp senovės ir Naujųjų laikų istorijos epochų.] ir susipažinote su juos pakeitusia Naujų̃jų laikų̃ (ámžių)[išnaša: Naujı̇́eji laikaı̇̃ (ámžiai) – nuo spaudos išradimo, Didžiųjų geografinių atradimų, Renesanso ir Reformacijos prasidėjusi ir iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos trukusi istorijos epocha (apie 1492–1918 m.).] epocha. Šiais mokslo metais tęsime pradėtą pažintį su Naujaisiais laikais. XVIII a. pab. – XIX a. Europos istorijos laikotarpį istorikai vadina revoliùcijų[išnaša: Revoliùcija (lot. revolutio – perversmas) –1. esminis valstybės santvarkos pakeitimas dalyvaujant daugumai valstybės piliečių;2. smarkus gamtos, kultūros, visuomenės pasikeitimas.] amžiumi.

Po didžiųjų to meto revoliucijų Jungtinėse Amèrikos Valstijose ir Prancūzijoje sparčiai keitėsi požiūris į valstybių valdymą ir visuomenės santvarką. Pramonės revoliucijos sukeltos permainos smarkiai pakeitė šalių ūkį ir kasdienį žmonių gyvenimą. Suklestėjus pasaulinei prekybai, nyko žemynų uždarumas, stiprėjo jų tarpusavio ryšiai, kultūrų mainai, gyventojų migracija, pagerėjo susisiekimas. Transportą, varomą arklių jėgos, pakeitė greitesni traukiniai, vandens kelius skrodė garlaiviai, keliuose pasirodė pirmieji automobiliai. XIX a. pr. dauguma europiečių gyveno kaimuose ir vertėsi žemės ūkiu. Po šimtmečio dauguma Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų jau gyveno ir dirbo miestuose. Pakito ir mąstymas, pasaulėžiūra, menas. Žmonės vadavosi iš prietarų, suvaržymų, apribojimų.

Deja, XX a. pr. žmoniją sukrėtė neregėto masto konfliktas – Pirmasis pasaulinis karas. Jo pabaigą 1918 m. istorikai laiko naujos istorijos epochos, vadinamos Naujáusiaisiais laikais,[išnaša: Naujáusieji laikaı̇̃ – nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. iki dabar trunkanti istorijos epocha.] pradžia.

XVIII a. laikotarpis Lietuvõs istorijoje vadinamas trumpuoju amžiumi. Jis taip įvardijamas dėl svarbių įvykių gausos, sparčių bendros Lietuvõs ir Lénkijos valstybės – Abiejų̃ Tautų̃ Respùblikos (ATR) – visuomenės permainų. Silpnėjanti ir nuo galingų kaimyninių šalių priklausoma ATR bandė atsinaujinti ir sustiprėti. Deja, paskutiniai bandymai reformomis išgelbėti žlungančią valstybę nebuvo sėkmingi. Lietuvą užgrobė ir daugiau nei šimtą metų valdė tautų kalėjimu praminta Rùsijos impèrija.

XIX a. carų valdžioje atsidūrusios buvusios LDK teritorijos gyventojai nesitaikstė su valstybės netekimu. Nuolatiniai ginkluoti sukilimai nedavė okupantams ramybės. Patekimas į nuo kitų Europos šalių atsilikusią Rùsijos impèriją sustabdė pažangias Lietuvõs visuomenės, kultūros ir ūkio permainas.

Tačiau lietuvių tauta išliko, atgimė ir pareiškė norą atkurti savo valstybę. Tokia proga tapo Rùsijos impèrijai pražūtingas Pirmasis pasaulinis karas. 1918 m. vasario 16-ąją Vilniuje paskelbta apie nepriklausomos Lietuvõs valstybės atkūrimą.

Naujuosius laikus tiriantys istorikai turi daugiau išlikusių, įvairesnių ir lengviau prieinamų istorijos šaltinių nei mokslininkai, besidomintys senesnėmis istorijos epochomis. Dalis jų naudojamų istorijos šaltinių – archeologų radiniai, dokumentai – jums žinomi iš jau nagrinėtų Antikos ir Viduramžių laikų. Kiti šaltiniai, pavyzdžiui, laikraščiai, žurnalai, atvirukai, plakatai, atsirado Naujaisiais laikais. Rašytinius šaltinius papildo mokslinių eksperimentų, tyrimų išvados, enciklopedijos ir žodynai. Gausūs ir archyvuose saugomi dokumentai, nutarimai, ataskaitos, įvairių sričių statistiniai duomenys leidžia atkurti to meto valstybių ir visuomenių gyvenimo reiškinius.

Tyrėjo pasirinkimą papildo žmonių atsiminimai, dienoraščiai, biografijos, laiškai. Daugybė to meto dailės kūrinių siužetų vaizduoja istorines asmenybes, mūšius, žmonių kasdienybę, buitį, aprangą, mitybą. Profesionalių specialistų kurti detalūs žemėlapiai, miestų planai padeda geriau pažinti tiriamą erdvę ir jos pokyčius. XIX a. prasideda fotografijos ir kino era. Galimybė nuotraukose, vaizdo ir garso įrašuose išvysti garsias asmenybes, žmonijos laimėjimus ir siaubingus karus istorikams atvėrė iki tol neregėtas praeities pažinimo galimybes.

10 „Laisvės žygis per pasaulį“. XVIII a. pab. prancūzų dailininko paveikslas, simbolizuojantis Didžiosios Prancūzijos revoliucijos idėjų plitimą.

Naujieji laikai, kaip ir kiekviena epocha, paliko ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje. Pavyzdžiui, su svarbiais šio laikotarpio technikos išradimais ir mokslo laimėjimais mes susiduriame kasdien: skiepydamiesi nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, namuose uždegdami elektros lemputę, kalbėdami telefonu ar važiuodami traukiniu.

Iš šio laikotarpio mus pasiekė ir tokie demokratiškos mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimui reikšmingi dalykai kaip rašytinės šalių konstitucijos, pirmieji dokumentai, apibrėžę piliečių lygybę įstatymams ir žmogaus teises.

Naujieji laikai stebino savo pažanga bei veržlumu, tačiau kartu pateikė skaudžių istorijos pamokų. Vykusios revoliucijos, karai pareikalavo daugybės žmonių aukų. Pramonės plėtrą lydėjo beteisė darbininkų, moterų padėtis. Suklestėjęs kolonializmas buvo paremtas Afrikos ir Azijos tautų išnaudojimu. Nepaisant tamsių istorijos puslapių, Naujieji laikai yra itin reikšmingas žmonijos pažangos laikotarpis, prisidėjęs prie šių dienų pasaulio susiformavimo.