Šioje temoje MES
- Ieškosime atsakymo į klausimą, kodėl reikia žinoti savo gyvenamosios vietos ir giminės istoriją.
- Išsiaiškinsime, kur gauti žinių apie savo gyvenamąją vietą ir giminę.
- Atliksime nedidelius savo gyvenamosios vietos ir giminės istorijos tyrimus.
Istorija nėra tik mokslininkų reikalas. Ją pažinti ir tirti gali kiekvienas. Ir, svarbiausia – nebūtina galvoti apie tolimus kraštus ir senus laikus. Istorija prasideda nuo artimiausių žmonių ir aplinkos, kurioje gyvenate. Savo istoriją turi kiekviena šeima, miestas, pastatas ar net gyvūnas. Jau ir jūs galite papasakoti savo gyvenimo istoriją.
Kaip parašyti savo gyvenamosios vietos istoriją?
Istorikai tiria ir aprašo ne tik įvykius ir asmenybes. Jie tiria ir atskirų vietovių – miesto, miestelio ar kaimo istoriją. Juk kiekviena vietovė taip pat turi savo istoriją. Išsamus kaimo, miesto ar kitokios vietovės istorijos tyrimas vadinamas kraštótyra. Kaip jis atliekamas? Rašant savo vietovės istoriją reikia aiškintis ir stengtis atsakyti į šiuos ar panašius klausimus:
Kada šioje vietoje įsikūrė pirmieji gyventojai?
Kaip atsakyti į šį klausimą? Apie pirmuosius žmones galima sužinoti aplankius apylinkėse esančius kapinynus, pilkapius ar piliakalnius. O gal ir vietos muziejuje yra radinių, susijusių su žila senove? Pavyzdžiui, Ukmergė̃s mieste esantis piliakalnis (5.1 pav.) ir šalia jo kasinėjant rasti daiktai rodo, kad čia jau XIV a. būta įtvirtinimų ir gyventa žmonių.
Kada ir kur vietovės vardas (pavadinimas) buvo pirmą kartą paminėtas, o gal žinomi jos įkūrimo metai?
Pirmas vardo paminėjimas ar įkūrimo data prilygsta miesto, miestelio ar kaimo gimtadieniui. Pavyzdžiui, Jonavà gimė apie 1750 m., kai didiko dvarui, prie kurio ji kūrėsi, buvo suteiktas Jono vardas. Bet galbūt jūsų miestas labai jaunas? Štai Visaginas buvo įkurtas 1975 m., tada į jį atsikraustė pirmieji miestiečiai. Tiesa, apie daugelio gyvenviečių ar vietovių įkūrimą ar vardo atsiradimą yra išlikusių legendų – pasidomėkite ir jomis.
Ar vietovė turi herbą, ką jis reiškia?
Jei vietovė turi herbą, svarbu išsiaiškinti, ką jis vaizduoja. Pavyzdžiui, Varėnõs herbe (5.2 pav.) esanti bitė ir žiedai vaizduoja šio krašto bitininkystės tradicijas. Jei gyvenvietė herbo neturi, pagalvokite, ką jame pavaizduotumėte, jei reikėtų jį sukurti.
Kokie statiniai gyvenvietėje seniausi, kam jie buvo skirti, gal žinoma, kas juos pastatė?
Pamėginkite išsiaiškinti, koks jūsų gyvenamojoje vietoje esantis pastatas pats seniausias, kokia buvo jo paskirtis, kaip jis dabar atrodo, ar jo paskirtis ta pati kaip senovėje. Gal internete rasite senų to statinio nuotraukų? Be to, svarbu išsiaiškinti, ar gyvenvietėje yra senamiestis – 100 metų ar senesnė miesto dalis. Pavyzdžiui, Utenojè seniausias pastatas yra pašto stotis (5.3 pav.), pastatyta apie 1830 metus. Ji rodo, kad miestas kūrėsi prie labai svarbaus kelio, kuriuo nuolat keliavo pašto karietos ir pasiuntiniai ir kuris iki šiol yra naudojamas.
Kuo praeityje vertėsi vietovės gyventojai?
Ar jie buvo amatininkai, ūkininkai, o gal verslininkai ar kariai? Gal čia išliko senų gamyklų, malūnų, gal veikia turgus – visi šie dalykai padeda išsiaiškinti, kuo žmonės anksčiau vertėsi, iš ko gyveno. Pavyzdžiui, Šiauliuosè nemažai išliko XIX a. veikusios Chaimo Frenkelio odos gamyklos statinių (5.4 pav.). Jie rodo, kad mieste klestėjo pramonė, daug žmonių dirbo gamyklose.
Kokie garsūs žmonės kilo iš šios vietovės, joje gyveno?
Dažniausiai įžymiems asmenims pastatomi paminklai, pakabinamos atminimo lentos, jų vardais pavadinamos gatvės ir mokyklos. Pasidomėkite jais ir sudarykite savo miesto (miestelio) garsenybių sąrašą. Štai Kretingõs centre stovi paminklas karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui (5.5 pav.). Vietos gyventojams šis asmuo labai svarbus, nes jo dėka miestas buvo įkurtas ir suklestėjo.
Ką ir kodėl siūlytumėte turistams aplankyti jūsų gyvenamojoje vietoje?
Tai labai įdomi užduotis – sudaryti kelionės planą turistams (5.6 pav.). Pasvarstykite, ką į jį įrašytumėte. Gal istorinius pastatus, senamiestį, muziejus, parkus, gražias gamtos vietas, o gal jūsų mieste (miestelyje) esančius paminklus?
Kai atsakysite į šiuos klausimus, būsite ištyrę savo gyvenamosios vietos istoriją. Taigi, nuo ko pradėti tokią istoriją rašyti? Kraštotyrininkai pirmiausia peržiūri, ką nuveikė prieš juos dirbę mokslininkai, skaito senus raštus, tyrinėja nuotraukas, apklausia vyresnio amžiaus žmones, tariasi su archeologais ir istorikais, apžiūri muziejus. O ką galite jūs? Galite pasinaudoti internetu ir enciklopedijomis, jau parašyta gyvenvietės istorija, albumais, senomis nuotraukomis, vietiniais muziejais. Būtinai pakalbėkite su mokytojais, bibliotekininkais, muziejininkais, vyresniais žmonėmis. Atlikdami tyrimą naudokitės žemėlapiu, jame pažymėkite istorinius pastatus, senamiestį ir kitus istorijai svarbius objektus, nufotografuokite vietas, kur įamžinti garsūs gyvenvietės žmonės.
TYRINĖKITE!
Atlikite nedidelį savo gyvenamosios vietos (kaimo, miestelio ar miesto) istorijos tyrimą. Jei gyvenate dideliame mieste, pavyzdžiui Vilniuje, Kaunè ar Klaipėdoje, pasirinkite mikrorajoną, kuriame gyvenate. Atlikdami tyrimą atsakykite į klausimus:
- Kelintais metais pirmą kartą paminėtas vietovės vardas?
- Ką reiškia vietovės pavadinimas, kokia jo kilmės istorija?
- Kas pavaizduota vietovės herbe (jei yra)? Pasistenkite jį perpiešti.
- Išvardykite ir apibūdinkite tris penkis svarbiausius vietos istorijos objektus.
Klausimai ir užduotys
- Kas iš jūsų gyvenamosios vietos istorijos jus domintų labiausiai?
- Pasvarstykite, kodėl kraštotyrininkai, prieš pradėdami tirti vietos istoriją, pirmiausia peržiūri, ką apie jų tiriamą vietovę jau išsiaiškino ir parašė kiti mokslininkai.
Kaip susipažinti su savo proseneliais?
Kiekvienas žmogus turi savo istoriją. Kelių artimų žmonių istorijas galime sujungti į bendrą šeimos ar giminės istoriją (5.8 pav.). Kiekvienas galime tyrinėti savo artimųjų praeitį, bet tam turime gerai pasiruošti, ypač jei tikimės sudaryti savo giminės genealògijos mẽdį. Turėti savo genealogijos medį nori daugelis žmonių. Tokie gražiai nupiešti ir įrėminti giminės medžiai pakabinami namuose garbingoje vietoje. Žmonės mėgsta didžiuotis savo tėvais, seneliais ar protėviais ir jų nuveiktais darbais.
Istorikai taip pat tiria šeimų ir giminių istorijas. Ir nebūtinai savo šeimų ir giminių. Dažniausiai jie tiria garsių valdovų ar didikų giminių, dinãstijų – vienos giminės kartų – istorijas. Mokslininkai aiškinasi, kaip tam tikrų didikų giminė per šimtmečius išplito ar išnyko, kaip keitėsi jos reikšmė, kokiuose rūmuose, miestuose ar valstybėse jie buvo įsikūrę. Mokslas, kuris tiria giminės istoriją, vadinamas genealògija, o mokslininkai, tiriantys giminių istorijas, vadinami genealògais. Jie tyrinėja archyvus, metrikų knygas (5.7, 5.9 pav.) ir stengiasi sudaryti kuo išsamesnį giminės medį.
Vis dėlto tokiu būdu sužinoti savo giminės istoriją gali nebūtinai istorikai. Šiais laikais archyvai yra atviri visiems. Nemažą dalį metrikų galima rasti internete, kitos saugomos bažnyčių, Lietuvos valstybės istorijos ir Lietuvos centriniame valstybės archyvuose. Tereikia noro ir mokėti skaityti. Tiesa, tai ne taip paprasta, nes reikia išmanyti, kur tiksliai ieškoti dokumentų, mokėti perskaityti ranka darytus įrašus. Be to, jei norime išsiaiškinti tolimesnių kartų savo protėvius, gyvenusius XIX ar XVIII amžiuje, turime mokėti lenkų, lotynų, rusų kalbas.
Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis:
- Nurodykite asmens, kurio gimimo metrikos ištrauką čia matote, gimimo datą.
- Kaip manote, kodėl gimimo data užrašyta ne tik skaičiais, bet ir žodžiais?
- Kokių dar žinių apie asmenį suteikia ši metrika?
- Įsivaizduokite, kad esate raštininkas ir turite ranka įrašyti gimusių vaikų, susituokiančių porų ar mirusiųjų vardus ir datas. Kaip manote, ar žmonės po 100 ar 200 metų įskaitytų jūsų raštą?
Lietuvoje gausu Gediminaičių dinastijos, Radvilų, Platerių (5.10 pav.) ar kitų garsių didikų giminių istorijos tyrimų. Sudaryti didžiuliai, plačiašakiai šių giminių genealogijos medžiai. Jau senovėje didikai girdavosi savo giminės praeitimi, norėdavo pasipuikuoti prieš kitus, parodyti savo protėvių didybę ir seną kilmę.
O kaip atskleisti savo šeimos ir giminės istoriją? Reikia pradėti piešti savo giminės medį. Galite patys piešti arba pasinaudoti tam skirtomis kompiuterio programėlėmis. Pradėkite nuo savęs, tada pažymėkite savo tėvus ir senelius, parašykite jų vardus ir pavardes, gimimo metus. Jei jie mirę – ir mirties datas. Tada, jei įmanoma, surašykite senelių tėvus – savo prosenelius. Kad medis išsišakotų, nepamirškite tetų ir dėdžių, pusbrolių ir pusseserių, o kur dar senelių broliai ir sesės... Tokį medį galime plėsti, plėsti iki... kol suprantame, kad nežinome nei vardų, nei pavardžių ar gimimo ir mirties datų.
Svarbiausia, tiriant savo šeimos istoriją reikia sužinoti ne tik datas ir vardus. Būtinai pasidomėkite, ką gyvenime veikė jūsų seneliai ir proseneliai, ką mėgsta ar mėgo, kokiomis savybėmis pasižymėjo. Taip pat pažymėkite, kur jie gimė ir gyvena ar gyveno, sudarysite ne tik giminės medį, bet ir žemėlapį. Tyrinėdami savo giminės istoriją pasidomėkite, ar yra išlikusių senų nuotraukų, vaizdo įrašų, iš kartos į kartą perduodamų daiktų, visa tai taip pat svarbu panaudoti savo tyrime. Tyrinėdami senas nuotraukas nepamirškite pažiūrėti į kitą pusę, vadinamą nugarėle. Ten paprastai būna nurodyta, kur, kada ir kas nufotografuota. Juk atpažinti savo prosenelius gali būti sunku, ypač jeigu jie nufotografuoti jauni, taigi, kitokie, nei mums įprasta. Taip pat neužmirškite pakalbinti vyriausių giminės atstovų. Kiekvieną iš jų pakalbinkite bent po kelis kartus – kiekvieną sykį išgirsite jums naujų žinių, istorijos smulkmenų. Jas užrašykite ar įrašykite. O svarbiausia – bendravimas su artimaisiais visada išeina į naudą.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl žmonėms svarbu tyrinėti savo giminės istoriją?
- Jei sutiktumėte savo prosenelius, ko jų paklaustumėte? Sudarykite ne mažiau kaip penkių klausimų klausimyną.
- Pasidomėkite, kokią namuose turite seniausią savo giminės nuotrauką, kas joje nufotografuota, kada ji buvo padaryta.
Šeimos istorijos tyrimas
Kokių mokslų pagalbos reiks atkuriant savo giminės istoriją?
- Istorijos
- Heraldikos
- Genealogijos
- Kalbotyros.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kodėl turime žinoti svarbiausius dalykus apie savo gyvenamąją vietą ir giminę? Nurodykite bent po du tokius dalykus.
- Kur ieškotumėte žinių apie savo gyvenamąją vietą ir giminę? Nurodykite ne mažiau kaip po du žinių šaltinius.
- Koks per tyrimą sužinotas dalykas apie savo gyvenamąją vietą jus labiausiai nustebino? Paaiškinkite, kodėl.
- Ką naujo sužinojote apie savo giminę kurdami giminės giminės genealogijos medį?
TYRINĖKITE!
Tikimės, jau žinote, ar jūsų gyvenamoji vieta turi herbą. Įsivaizduokite, jog turite sukurti naują savo gyvenvietės herbą. Ką jame pavaizduotumėte? Paaiškinkite, kodėl. Naująjį herbą nupieškite ir pristatykite klasės draugams.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Dažnai žmonės sudarydami savo giminės genealogijos medį tikisi rasti ryšių su kilmingais ir turtingais protėviais. Ar jums būtų svarbu žinoti, jog kadaise jūsų protėviai buvo kilmingi ir tikriausiai turtingi? Savo atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"