Šioje temoje MES
- Pasvarstysime, kurie mus supantys daiktai gali suteikti istorijos žinių.
- Išsiaiškinsime, kam reikalingi paminklai.
- Susipažinsime su kai kuriais Lietuvos paminklais, suteikiančiais mums istorijos žinių.
Ką galime sužinoti apie praeitį vaikščiodami po apylinkes?
Pažinti praeitį ir mokytis istorijos galime ne tik skaitydami knygas. Tai daryti galime ir vaikščiodami po savo apylinkes. Kiekvienoje Lietuvos vietovėje yra kultūros paveldo brangenybių. Kultū̃ros pãveldas – tai per daugelį metų išlikęs, kuo nors ypatingas, ne vienos kartos žmonių brangintas ir iki šiol vertinamas palikimas. Tai gali būti senas pastatas, paveikslas, paminklas ar išskirtinis gamtos kūrinys, pavyzdžiui Pùntukas netoli Anykščių̃ (3.1 pav.)
Tačiau pakalbėkime apie šalia mūsų esantį kultūros paveldą, galintį papasakoti daug įdomių istorijų. Dažniausiai tai maldos namai, dvaro pastatai, artimiausias piliakalnis ar net kapinės.
Kapinės
Lietuvojè nemažai išlikusių XIX–XX a. kapinių̃. Jas įkurdavo atokiau nuo kaimo ar miestelio, neretai ant kalno, kai kurias aptverdavo akmenų tvora. Žymiausios Lietuvõs kapinės yra Vilniuje (Rasų̃ (3.2, 3.4 pav.), Bernardinų, Antãkalnio) ir Kaunè (Petrašiūnų), jose palaidota daug Lietuvai nusipelniusių žmonių. Išskirtinių kapinių yra Klaipėdos krašte, Bitėnuose ir Nerinigõs Nidoje, kurioje galima pamatyti seniausių Lietuvoje išlikusių medinių antkapių, vadinamų krikštais (3.3 pav.). Įvairių pavidalų su skirtingais papuošimais krikštus mūsų protėviai statė Vakarų̃ Lietuvõs kapinėse. Ką galime ištirti ir sužinoti apsilankę artimiausiose kapinėse? Skaitydami antkapių įrašus galime išsiaiškinti, kuriame amžiuje gyveno čia palaidoti žmonės, kokios jie buvo tautybės ar net ką jie veikė. Galime pamatyti pasikartojant tas pačias pavardes, tarp jų galbūt ir savo senolių. Beveik kiekvienose kapinėse yra įžymių vietos žmonių kapų, prie jų galime prisiminti reikšmingą tų žmonių veiklą. Kapinėse galime aptikti ir gražių, įspūdingų statinių, kaip antai pagrindinių kapinių vartų, koplyčių ar išskirtinių paminklų, pavyzdžiui, žuvusiems kariams, – būtinai juos apžiūrėkite. Lietuvoje yra ir apleistų, nebeveikiančių senų kaimo kapinaičių. Jas galite tvarkyti ir tyrinėti išlikusius paminklų įrašus. Tokie perrašyti ar nufotografuoti įrašai gali praversti būsimiems tyrimams.
Klausimai ir užduotys
- Palyginkite šių kapinių nuotraukas ir pasakykite, kuo skiriasi Nidos ir Rasų kapinių paminklai.
- Ką galime sužinoti apsilankę kapinėse? Nurodykite bent tris istorijos tyrimams svarbius dalykus.
TYRINĖKITE!
Su tėveliais ar kitais artimaisiais apsilankykite artimiausiose kapinėse ir suraskite seniausią kapą ar kapus, jei tokių ne vienas. Taip pat išsiaiškinkite, kokia pavardė dažniausiai minima paminklų įrašuose, ir pasidomėkite, ar tose kapinėse yra palaidotų įžymių asmenų.
Piliakalniai
Pakalbėkime apie kitą mūsų paveldą – piliakalnius (3.6 pav.). Lietuvoje yra ne mažiau kaip apie 850 įtvirtintų kalvų, vadinamųjų piliakalnių. Protėviai juos pradėjo kurti prieš kelis tūkstančius metų, o jais naudotis nustojo maždaug XV amžiuje. Piliakalnių esama skirtingo dydžio ir pavidalo. Pavyzdžiui, Lepelionių̃ piliakalnio (3.7 pav.), esančio netoli Prienų miesto, pavidalas primena garsaus prancūzų karvedžio kepurę, todėl vadinamas Napoleòno kepurè (3.5 pav.). Piliakalnių viršūnėse buvo aikštelės su mediniais statiniais, kilus pavojui į juos bėgo apylinkių gyventojai ir kariai. Aikšteles juosė įtvirtinimai – paprastai tvoros, kartais ir bokštai. Prie piliakalnių neretai kūrėsi gyvenvietės. Aplankę artimiausią piliakalnį galite sužinoti daug svarbių dalykų. Jei prie jo yra stendas, būtinai perskaitykite, kas ten parašyta, apeikite aplink piliakalnį, į jį įkopkite. Pamėginkite įsivaizduoti, kiek ant jo galėjo tilpti žmonių, kokie statiniai ten stovėjo, iš kur gyventojai gaudavo vandens, kokie gamtos objektai pravertė piliakalnį įtvirtinant. Daugelį piliakalnių garsina įvairios legendos apie prasmegusias pilis, užkastus lobius, kunigaikščių žygdarbius – pasidomėkite jomis.
Pasakojama, kad Lepelionių piliakalnis iškilo, kai Napoleonas jojo Marijámpolės link. Vėjo šuoras nubloškė karvedžio kepurę. Prancūzų kariai ją sugriebė, tačiau išdidusis karvedys sustojo ir, pažvelgęs į žemėlapį, įsakė kariams palaidoti jo kepurę vieškelio pakraštyje. Žemes kareiviai sėmė šalmais. Taip išaugo kalnelis, žymintis kelio vidurį tarp Parỹžiaus ir Maskvõs.
TYRINĖKITE!
Apsilankykite interneto puslapyje www.piliakalniai.lt ir išsirinkite vieną arčiausiai jūsų namų esantį arba jums labiausiai patikusį piliakalnį. Perskaitykite, kas rašoma apie pasirinktą piliakalnį. Įsivaizduokite, kad ant jo vėl stovi medinė pilis, ir nubraižykite pilies ir piliakalnio planą arba sukurkite maketą. Pažymėkite, kokio aukščio ir storio būtų pilies sienos, kiek pastatų stovėtų ant piliakalnio, kiek kilus grėsmei juose galėtų tilpti paprastų žmonių ir kiek karių.
Klausimai ir užduotys
- Kokia buvo piliakalnių paskirtis iki XV amžiaus?
- Pasvarstykite, kokį vaidmenį dalis piliakalnių atlieka šiais laikais.
- Kodėl Lepelionių piliakalnis vadinamas Napoleono kepure?
- Ar legenda apie karvedžio kepurę paremta istorijos įvykiais? Savo atsakymą pagrįskite.
Dvarai
Dvarų̃ taip pat yra išlikusių visuose Lietuvos kampeliuose (3.8, 3.9 pav.). Juos imta statyti prieš kelis šimtus metų. Dvarai priklausė bajõrams – dažniausiai kilmingiems ir turtingiems asmenims. Lietuvos bajorų dvarų sodybas dažniausiai sudarė puošnūs gyvenamieji rūmai, pagalbiniai namai tarnams, ūkiniai statiniai, parkai ir sodai. Lietuvoje išliko keli šimtai dvarų. Apsilankę artimiausiame dvare tikriausiai mintimis nusikelsite į XIX amžių. Sužinokite, kokie dvarininkai ten gyveno, o gal jame tebegyvena jų palikuoniai. Išsiaiškinkite, kada dvaras buvo pastatytas. Pasidomėkite, ar yra išlikusių ypatingos paskirties pastatų, tokių kaip oficinà, ledainė, žirgynas, kalvė, svirnas, oranžèrija ir kiti. Jei išlikęs dvaro parkas, apžiūrėkite jį, gal jame yra ypatingų augalų, įspūdingų tvenkinių. Taip pat išsiaiškinkite, kas ir kada dvaro pastate buvo įsikūrę, gal ten kažkada buvo mokykla ar kultūros namai. Jei dvaras apleistas, pasidomėkite, kodėl taip nutiko, ir pasvarstykite, kodėl tokie senovės pastatai apleidžiami.
Klausimai ir užduotys
- Kuo skiriasi dvaras ir šių laikų gyvenamasis būstas?
- Naudodamiesi internetu išsiaiškinkite, kokioms giminėms praeityje priklausė Leñtvario ir Taujėnų dvarai.
Maldos namai
Daug istorijos įdomybių galime sužinoti aplankę maldõs namùs, jų Lietuvoje keli šimtai. Vadinami jie skirtingai: bažnyčiomis (3.12 pav.), cerkvėmis, sinagogomis (3.10 pav.), kenesomis ir mečetėmis (3.11 pav.). Dauguma šiuo metu stovinčių maldos namų buvo pastatyti XIX–XX a. ir priklauso įvairių tikėjimų bendruomenėms, tai rodo tam tikri ženklai. Lankydamiesi maldos namuose pamatysite, kad visi čia elgiasi pagarbiai. Vienuose jų reikia dėvėti galvos apdangą, o kituose, priešingai – nusiimti. Išsiaiškinsite, kada pastatytas konkretus statinys, kiek truko statybos, gal net sužinosite, kas jo architektas, kuo ypatinga maldos namų architektūra. Gal ten pamatysite kolonų, arkų, skliautų ar net kupolą? Paprastai maldos namuose gausu meno vertybių: vitražų, paveikslų, skulptūrų, drožinių ir kitų. Bažnyčių pavadinimai visada susieti su šventaisiais, tikėjimui svarbiais vardais, kiekvienas jų turi savo istoriją. Pavyzdžiui, Marijámpolėje yra arkangelo Mykolo vardu pavadinta bažnyčia. Krikščionybėje jis svarbiausias angelas, kovojantis su blogiu.
Klausimai ir užduotys
- Kuris ženklas leidžia suprasti, kokių tikėjimų bendruomenėms priklauso čia nufotografuoti maldos namai?
- Nurodykite, kurio tikėjimo išpažinėjai meldžiasi mečetėje, o kurio bažnyčioje.
- Ko negalima daryti maldos namuose? Sukurkite trumpą taisyklių rinkinį.
Kodėl ir kaip atsiranda istorijos paminklų?
Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o kartais ir kaimuose galime išvysti įvairiausių istorijos paminklų. Prisiminkite, juk ir jūs esate jų matę. Vieni paminklai skirti svarbiems praeities įvykiams pažymėti, kiti įžymiems žmonėms pagerbti. Yra paminklų ir gyvūnams!
Pagerbiant asmenybes ar prisimenant svarbius įvykius ant pastatų sienų kabinamos atminimo lentos (3.13 pav.). Ant paminklų ir atminimo lentų surašomos svarbiausios žinios apie pagerbiamą įvykį ar asmenį. Paminklai statomi miestų aikštėse, parkuose ar konkrečių istorijos įvykių vietose, o atminimo lentos kabinamos ant namų, kuriuose vyko kas nors svarbaus. Paminklai ir atminimo lentos mums taip pat gali papasakoti įdomių istorijų.
Ir vaikai stato paminklus!
Šalia Utenõs yra Vyžuonų̃ miestelis, o šalia jo, pušynėlyje, stūkso paminklas kunigaikščiui Vytautui (3.14 pav.). 1930 m. buvo nuspręsta, kad visa Lietuvà minės Vytauto Didžiojo metus, nes kaip tik prieš 500 metų Lietuvõs didysis kunigaikštis Vytautas turėjo tapti Lietuvos karaliumi. Ta proga šalyje vyko daug švenčių, skirtų jam prisiminti, pastatyta daug paminklų, o tėveliai savo gimusiems sūnums neretai suteikdavo garbingą Vytauto vardą. Vytautas tuo metu buvo laikomas tikru didvyriu, juo sekti norėjo ir vaikai, ir suaugusieji. Galbūt todėl Vyžuonų paaugliai Pranas Zabulionis, Stasys Gučius ir Kostas Saladžius sumanė pastatyti Vytautui paminklą. Dvejus metus jie dirbo, nešė akmenis ir statė paminklą, prie darbų galiausiai prisidėjo ir suaugusieji. 1931 m. paminklas, primenantis senovinio ginklo – ieties antgalį, buvo baigtas. Vaikai įgyvendino savo svajonę.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl trys Vyžuonų vaikai sugalvojo pastatyti paminklą Vytautui Didžiajam?
- Kuriai istorinei asmenybei norėtumėte pastatyti paminklą ir kaip tas paminklas atrodytų? Nupieškite ir papasakokite.
Paminklas laisvei
Šalia Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune stovintis paminklas „Laisvė“ gali papasakoti kitokią istoriją (3.15 pav.). Ši Juozo Zikaro sukurta statula buvo pastatyta ir atidengta 1928 metais. Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę vaizduoja moteris-angelas. Ji stovi tik ką nutraukusi ją kausčiusias grandines, kurios reiškia priespaudą ir okupaciją. Tarp jos sparnų plazda vėliava, ji reiškia tautos laisvę. „Laisvė“ tapo svarbiausiu Lietuvos paminklu, prie jo vyko susibūrimai ir šventės, fotografavosi vaikų ekskursijos. Tačiau šis paminklas nepatiko okupantams sovietams, jie jį nugriovė, o skulptūrą nugrūdo į rūsį. Lietuvai siekiant tapti laisvai, 1989 m. paminklas buvo atstatytas ir šiandien tebestovi. Taigi, paminklai gali papasakoti ir tokių istorijų.
Klausimai ir užduotys
- Kas vaizduoja laisvę J. Zikaro paminkle?
- Kas nutiko „Laisvės“ paminklui, kai Lietuvà buvo okupuota? Pasvarstykite, kodėl sovietai su juo taip pasielgė.
- Pasvarstykite, kodėl šis paminklas buvo atstatytas ir kokia jo reikšmė šiandien.
Paminklas drąsiam vaikui
Skaudžią istoriją gali papasakoti kuklus paminklas Vilniuje, netoli Vilnẽlės upės. Jis pastatytas šešiolikmečiam moksleiviui Mečislavui Dordzikui (3.16 pav.). Per didįjį Vilniaus potvynį, 1931 m., kai Neris ir Vilnẽlė buvo smarkiai išsiliejusios iš krantų, jis puolė gelbėti į upę įkritusio ketverių metų vaiko Chackelio Charmaco. Deja, abu vaikai žuvo. Tačiau miestiečiai šiam kilniam poelgiui pagerbti pastatė paminklą, jis stovi iki šiol. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai paminklas pastatomas vaikui. Šis pavyzdys rodo, kad istorijoje gali būti pagerbti ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Vilniuje buvo pastatytas paminklas Mečislavui Dordzikui?
- Pasvarstykite, kokių istorijos žinių gali suteikti šis paminklas.
Paminklai gyvūnams
Lietuvoje galime rasti paminklų ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Vilniuje, Gedimino kálno papėdėje, galime išvysti paminklą lietuvių skalikams (3.17 pav.) – vienintelei Lietuvos medžiotojų išvestai šunų veislei. Šie šunys padėdavo valdovams medžioti – surasdavo žvėrių pėdsakus, jų guolius, o suradę garsiai lodavo ir prišaukdavo medžiotojus. Šiuo metu medžioklei jie beveik nenaudojami.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Vilniuje buvo pastatytas paminklas skalikams?
- Ar turite mylimą gyvūną, kuriam norėtumėte pastatyti paminklą? Jei taip, papasakokite, kodėl ir kokį paminklą norėtumėte jam pastatyti.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokie statiniai gali mums suteikti istorijos žinių? Pateikite ne mažiau kaip tris pavyzdžius ir paaiškinkite, kokių istorijos žinių jie gali suteikti.
- Kuris vadovėlyje aprašytas paminklas ir jo istorija jums labiausiai patiko? Paaiškinkite, kodėl.
- Ar sunku rinkti žinias apie įvairius šalia esančius istorijos objektus? Savo atsakymą pagrįskite.
TYRINĖKITE!
Išsiaiškinkite, koks seniausias pastatas (gyvenamasis namas, maldos namai) ar koks kitas statinys yra arčiausiai jūsų namų, ir parenkite apie jį pristatymą klasės draugams. Ne tik paieškokite žinių internete, bet ir nuvykite prie to pastato ir jį patyrinėkite.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Ten, kur jūs gyvenate, taip pat yra paminklų ar atminimo lentų. Ar apie juos ką nors žinote, o gal neteikiate jiems jokios reikšmės? Savo atsakymą pagrįskite. Pasvarstykite, kam ir kodėl pastatytumėte paminklą ar pakabintumėte atminimo lentą.
Kur reikia ieškoti šio paminklo?
Šis paminklas pastatytas
- Vilniuje, Rotušės aištėje
- Kaune, prie įėmo į zoologijos sodą
- Vilniuje, einant nuo Sereikiškių parko link Gedimino kalno
- Klaipėdoje, šalia Jūrų muziejaus.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"