Šioje temoje MES
- Susipažinsime su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla.
- Nagrinėsime visuomenės apsisprendimą gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.
- Aptarsime roko maršų ir Baltijos kelio įtaką visuomenei siekiant šalies nepriklausomybės.
Sąjūdis – laisvės vedlys
„Aktas priimtas. Sveikinu Aukščiausiąją Tarybą, sveikinu Lietuvą!“ – džiugiai ir iškilmingai 1990 m. kovo 11-osios vakarą ištarė Vytautas Landsbergis. Daugiau nei 100 žmonių atsistojo, šypsojosi, plojo ir sveikino vienas kitą (19.1 pav.) – baigėsi net 50 metų trukęs okupacijų laikotarpis ir mūsų valstybė vėl tapo laisva! Kaip tai pavyko padaryti?
- 1
- 2
- 3
- 4
- 5
Kova dėl nepriklausomybės nebuvo lengva, jos stiprybė buvo ne pavienių asmenų, o didžiosios visuomenės dalies noras nebegyventi Sovietų Sąjungoje. Iš kur tai žinome? Visų pirma, mūsų visuomenėje gyvena labai daug tų įvykių amžininkų. Tokių žmonių rasite ir savo aplinkoje. Antra, žmonių noras gyventi nepriklausomoje Lietuvoje buvo patvirtintas demokratiškais ir laisvais rinkimais. Trečia, turime be galo daug vaizdinių istorijos šaltinių: nuotraukų ir filmuotų siužetų, kuriuose matome tūkstančius žmonių mitinguose, vykusiuose įvairiose Lietuvos vietovėse. Mitingas – tai viešas žmonių susirinkimas, kuriame dalyviai kelia politinius klausimus (19.2, 19.3 pav.). Didžiausias žmonių minias surinkdavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengti mitingai, ir ne tik Vilniaus Katedros aikštėje ar Vingio parke. Gal ir jūsų artimieji juose dalyvavo? Gausūs mitingai buvo labai svarbūs – jie sovietų valdžiai rodė, kad didžioji visuomenės dalis pasiryžusi vėl gyventi laisvoje Lietuvoje.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (19.4 pav.) – kas tai? Tai visus apėmęs visuomenės judėjimas, kuris siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Sąjūdžio pradžia laikomas 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje įvykęs susirinkimas, kuriame buvo kalbama apie sovietų okupuotos Lietuvos ateitį ir išrinkta 35 asmenų iniciatyvinė grupė (33 vyrai ir 2 moterys). Nors nebuvo aišku, ką tiksliai ši organizacija veiks ir ar žmonės jai pritars, netrukus Sąjūdžio grupės ėmė steigtis visoje Lietuvoje. Judėjimas didėjo, jį palaikančių žmonių daugėjo. Išryškėjo esminis organizacijos tikslas – atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Sąjūdžiui priklausė įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės: medikai, mokytojai, darbininkai, dvasininkai ir kiti. Tai buvo šios organizacijos stiprybė. Sąjūdžio grupių atstovai kviesdavo okupacinės valdžios atstovus kalbėtis apie negeroves, ne tik politines, bet ir istorines ar aplinkosaugines. Organizacijos nariai rengė ir visuomenėje platino nuo valdžios nepriklausomus laikraščius (19.5 pav.), viešose vietose kabino sienlaikraščius, platino atsišaukimus. Taip pat rengė gausius mitingus, juose pristatydavo savo siekius, o svarbiausias jų siekis buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Būtent Sąjūdžiui priklausantys ar jo remiami atstovai laimėjo laisvus ir demokratinius rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą. 1990 m. pradžioje šie asmenys buvo išrinkti todėl, kad pritarė daugumos Lietuvos gyventojų laisvės siekiui. Taigi 1990 m. kovo 11-ąją jie pateisino savo rinkėjų pasitikėjimą.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos tikslą.
- Kokie ženklai pavaizduoti Sąjūdį palaikančiojo ženkliuke? Kaip manote, kodėl buvo pasirinkti būtent šie ženklai?
- Pasvarstykite, kodėl Sąjūdis rengė mitingus.
Tyrinėkite
Užrašykite savo artimųjų (tėvų, senelių, tetų ar dėdžių) atsiminimus apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. Jei jie išsaugojo Sąjūdžio veiklos dokumentų, plakatų, laikraščių ar atsišaukimų, pridėkite prie atsiminimų – sukursite savo šeimos Sąjūdžio archyvą.
Į nepriklausomybę: roko maršai ir Baltijos kelias
Jūsų seneliams ir tėveliams, be jokios abejonės, girdėtos grupės „Antis“, „Bix“, „Katedra“, „Fojė“. Jūs tikriausiai klausote kitų grupių ir atlikėjų, bet šių grupių veikla ir muzika prisidėjo prie mūsų kelionės į šalies nepriklausomybę. Dar okupuotoje Lietuvoje 1987 m. per įvairius Lietuvos miestus trankiai nuskambėjo pirmasis „Roko maršas“. Iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę buvo surengti dar du tokie maršai. Kaip jie susiję su šalies nepriklausomybe? Roko muzika, sovietų požiūriu, buvo ne itin priimtina, nes ją grojo ir jos klausėsi žmonės, kurie buvo nevienodi: kai kurie augino ilgus ar ilgesnius, nei įprasta, plaukus, dėvėjo džinsus ir mažiau laikėsi okupantų primestų taisyklių. Be to, roko muzika plito iš Vakarų. Tad ją galime laikyti savotiška protesto ir laisvės muzika.
Įvairiuose Lietuvos miestuose „Roko maršo“ koncertai sutraukdavo tūkstantines minias (19.6 pav.). Susirinkę žmonės ne tik linksminosi, garsiai traukė trankias dainas ir šoko, bet ir kėlė politinius reikalavimus. Koncertuose plazdėjo lietuviškos trispalvės, buvo drąsiai skelbiamas noras žengti nepriklausomos Lietuvos keliu (19.7 pav.). Taigi išsilaisvinimo judėjimas vyko ne tik posėdžiuose ir mitinguose, bet ir koncertuose.
Ko gero, aiškiausiai ne tik Lietuvõs, bet ir Lãtvijos, Èstijos žmonių siekis išsilaisvinti iš Sovietų Sąjungos pasimatė 1989 m. rugpjūčio 23-iąją. Tos dienos pavakarę tikriausiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje prasidėjo didžiuliai mašinų kamščiai. Jie nebuvo atsitiktiniai – žmonės vyko į Báltijos kelią. Tai buvo Lietuvos Sąjūdžio su panašiais Latvijos ir Estijos judėjimais surengta visuomenės akcija, skirta pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktui ir jų slaptiesiems protokolams, kurie lėmė trijų Baltijos valstybių okupaciją. Akcijos dalyviai sustojo į gyvą žmonių grandinę ir susikabino rankomis, taip parodydami savo vienybę (19.8 pav.). Žmonių dalyvavo tiek daug, kad nebuvo įmanoma suskaičiuoti, tik spėjama, jog dalyvavo daugiau nei 2 milijonai norinčiųjų laisvės (19.9 pav.)! Pripažinkime, įspūdinga. Baltijos kelias driekėsi nuo Gedimino bokšto Vilniuje, suko į dabartinį greitkelį link Pãnevėžio, iš ten link Pãsvalio, nuo šio miesto iki sienos su Lãtvija, toliau per visą Lãtviją iki Estijos. Baltijos kelio pabaiga buvo Hermano bokštas Tãline, taigi apie 650 kilometrų!
Baltijos kelio dalyvė Dalia Urbanavičienė prisimena:
„Apie Baltijos kelią sužinojau iš kaimynų, visi buvome jaunos šeimos, tapusios naujakuriais Pašilaičiuose Vilniuje. Važiavome kartu su mano tėvu Vytautu Kriščiūnu iš Antakalnio, bandydami per mašinų gausą prasimušti iki Ukmergės kelio. Visi keliai pilni mašinų, tad važiavom ten, kur dar buvo įmanoma pravažiuoti. Sustojom Baltijos kelyje kažkur už Širvintų. Ta žmonių bendrystė, bendros dainos, gėlės iš dangaus – nepakartojamas gerumas iki graudulio, ašaros ir juokas vienu metu! Tada, o ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais be galo didžiavausi Lietuva, jos žmonėmis. Tuometinis vieningumas ir buvimas savo šalyje lyg artimiausių žmonių šeimoje – kaip tai perduoti jaunimui?“
D. Urbanavičienė, „Prisiminimai apie Baltijos kelią“.Baltijos kelyje su tėvais dalyvavęs Aivaras Sinkevičius prisimena:
„Mūsų vieta Baltijos gyvoje grandinėje buvo ties posūkiu į Širvintas, tą aš tikrai gerai atsimenu. Šalia tos vietos lauke augo rugiai. Atsiminimui mes nusiskynėm kelias varpas, jos kokius dešimt metų buvo namie tai dienai atminti. Taip pat atsiminimuose išliko lėktuvas, kuris skrido pažeme ir kažką mėtė. Po to mes ėjome pažiūrėti, kaip buvo statomas kryžius, tik negaliu atsiminti, ar jis jau stovėjo, ar jį ta proga statė. Šis kryžius tebestovi ties pačiu posūkiu į Širvintas. Po iškilmių visi išsiskirstė ir mes vykome namo.“
A. Sinkevičius, „Vaiko prisiminimai... Baltijos kelias“.Klausimai ir užduotys
- Kas sieja abiejų asmenų atsiminimus?
- Kokiu būdu atsiminimų autorė Dalia vyko į Baltijos kelią? Kokių sunkumų jai kilo keliaujant į numatytą vietą?
- Ką Baltijos kelyje veikė atsiminimų autoriai?
- Kas iš Baltijos kelio akcijos labiausiai įstrigo A. Sinkevičiui?
- Koks Baltijos kelio atminimo ženklas atsirado netoli Širvintų? Kaip manote, ar toks ženklas svarbus? Nuomonę pagrįskite.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite ne mažiau kaip tris muzikos grupes, dalyvavusias „Roko maršo“ koncertuose.
- Paaiškinkite, kaip „Roko maršo“ koncertai susiję su Lietuvos nepriklausomybe.
- Koks buvo Baltijos kelio ilgis ir kiek maždaug žmonių jame dalyvavo?
- Pasvarstykite, kuo ypatinga buvo Baltijos kelio akcija.
Tyrinėkite
Apsilankykite interneto svetainėje www.lrt.lt/mediateka ir į paieškos langelį įrašykite „Roko maršas“. Pažiūrėkite, kokios grupės dalyvavo šiuose renginiuose, ir paklausykite, kokias dainas atlikdavo. Kaip į atlikėjų dainas ir kalbas reaguodavo žiūrovai?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio naudotas priemones Lietuvos nepriklausomybei atkurti. Kuri iš jų, jūsų manymu, turėjo didžiausią poveikį? Nuomonę pagrįskite.
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais pagrįskite arba paneikite teiginį, kad didžioji Lietuvos visuomenės dalis išreiškė norą gyventi laisvoje Lietuvoje.
- Paaiškinkite, kokią įtaką visuomenei siekiant šalies nepriklausomybės turėjo roko maršai ir Baltijos kelias.
TYRINĖKITE
Atlikite tyrimą „Sąjūdžio veikla mano krašte“. Paieškokite žinių apie jūsų gyvenamojoje vietovėje rengtus Sąjūdžio renginius, veikliausius šios organizacijos narius ir svarbius įvykius. Su tyrimo rezultatais supažindinkite kitus: parenkite pristatymą, plakatą ar tinklalaidę.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Jei būtumėte gyvenę 1988–1990 metais, ar būtumėte įsitraukę į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą? Atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"