Šioje temoje MES
- Išsiaiškinsime bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės sukūrimo priežastis.
- Įvertinsime Žygimanto Augusto vaidmenį sudarant Liublino uniją.
- Apibūdinsime Lietuvos ir Lenkijos Valstybės valdymą.
Kaip atrodė bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė?
Šiais laikais Lietuva ir Lenkija yra dvi atskiros valstybės. Tačiau mus sieja ne tik karinės ir politinės sąjungos, bet ir bendra istorija. Jau kalbėjome, kad XIV a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Mūsų valstybės pradėjo artėti ir galiausiai virto bendra valstybe, kai 1569 m. buvo pasirašyta Liùblino unija (6.1 pav.). Bendra Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės ir Lénkijos karalỹstės valstybė gyvavo ilgiau kaip du šimtus metų ir tuo metu buvo viena didžiausių Europoje (6.2 pav.).
Abiejų Tautų Respublikos (ATR) gimtadienis yra 1569 m. liepos 1-oji, kada Lietuvos ir Lenkijos valstybių atstovai, susirinkę Liublino mieste (Lenkijoje), sudarė uniją. Ùnija vadiname dviejų valstybių susitarimą, glaudžią sąjungą. Šiuo atveju lenkai ir lietuviai susitarė sudaryti bendrą valstybę. Kodėl dvi kaimynės sudarė tokią sąjungą? Pirmiausia dėl augančios Maskvõs agresijos, kad abi šalys pajėgtų apsiginti, teko vienyti jėgas. Be to, jos jau beveik du šimtus metų glaudžiai bendradarbiavo, kartu gynėsi nuo priešų (prisiminkite Žalgirio mūšį), turėjo bendrų valdovų, kaip antai Jogailą, Žygimantą Senąjį (6.3 pav.). Matydami, kaip gyvena lenkų bajorai, mūsų šalies bajorai siekė tokių pačių ar bent panašių teisių, o tai turėjo būti įmanoma sukūrus bendrą valstybę.
Sudaryti bendrą valstybę skatino Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (6.4 pav.) padėtis. Jis neturėjo vaikų, kurie perimtų abiejų valstybių valdymą, todėl lietuvių ir lenkų sąjunga po jo mirties būtų nutrūkusi. Tuo metu unija regėta kaip išsigelbėjimas. Sudarant Liublino uniją buvo labai svarbi Žygimanto Augusto nuomonė, juk jis buvo valdovas! Ir didelis unijos šalininkas. Sudarius uniją jis tapo pirmuoju bendros valstybės valdovu. Jam valdant LDK buvo vykdomos svarbios reformos, toliau augo Vilniaus miestas. Valdovas rėmė mokslininkus ir menininkus.
Sudaryti uniją nebuvo lengva, nes tiek Lietuvos, tiek Lenkijos atstovai siekė kuo palankesnių sąlygų būsimoje jungtinėje valstybėje. Ar galėjo būti kitaip? Įsivaizduokite, kad reikėtų su kita klase derėtis dėl kabinetų sujungimo. Juk norėtumėte, kad jums būtų kuo geriau. LDK atstovams Liubline iš pradžių vadovavo Mikalojus Radvila Rudasis. Jis nebuvo nusiteikęs nusileisti lenkams, todėl susitarti nepavyko. Tada, siekdamas paveikti lietuvius, Žygimantas Augustas kaip abiejų šalių valdovas nusprendė dalį LDK žemių perduoti Lenkijai. Lietuviai suprato, kad derybose reikia būti lankstesniems. LDK atstovams ėmėsi vadovauti gabus diplomatas ir karvedys Jonas Chodkevičius. Kaip kiekvienose derybose, taip ir šiose būta daug ginčų, nesutarimų, net pykčio. Tačiau abiem šalims kylanti grėsmė – Rùsija (su ja jau kariavo LDK) – paskatino užbaigti nesutarimus ir susivienyti (6.5, 6.6 pav.). Tokia sąjunga sustiprino Lietuvos ir Lenkijos padėtį ir padėjo apsiginti nuo priešų. Jau XVI a. pradžioje ATR sėkmingai kariavo su Rusija, atrėmė Švèdijos ir Turkijos puolimus.
Lenkų ir lietuvių bajorai sutarė gyventi bendroje valstybėje. Liublino unijoje rašoma:
„Kad Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra jau vienas neišskiriamas ir vienalytis kūnas, taip pat viena bendra, neišskiriama Respublika, kuri iš dviejų valstybių ir tautų susidarė ir susijungė į vieną tautą.
<...> mes, abiejų tautų prelatai, kunigaikščiai, tarybos, baronai ir visi luomai, privalome sau padėti iš visų jėgų ir galimybių, kai bendrai tarybai atrodys naudinga ir reikalinga, laimingus dalykus ir negandus suvokiant kaip bendrus ir ištikimai padedant vieni kitiems.“
Iš 1569 m. liepos 1 d. Liublino unijos akto, iš lenkų k. vertė J. Seferovič, Varšuva: Archiwum Główne Akt Dawnych, 2018.
Klausimai ir užduotys
- Kurios dvi valstybės sudarė Liublino uniją?
- Kas atstovavo abiem šalims sudarant šią uniją?
- Nurodykite šaltinyje įrašytą Liublino unijos tikslą.
Klausimai ir užduotys
- Kurią sutartį pasirašius Lietuvą ir Lenkiją valdė bendri valdovai? Kaip vadinosi abi šalis valdžiusi valdovų dinastija?
- Kokia valstybė kėlė pavojų LDK ir Lenkijai iki joms sudarant Liublino uniją?
- Apibūdinkite Žygimanto Augusto požiūrį į Liublino uniją. Kurie jo veiksmai jį patvirtino?
- Išvardykite LDK delegacijos Liublino Seime vadovus. Kuo skyrėsi jų pozicijos? Kaip manote, kurios iš jų buvo naudingesnės Lietuvai? Atsakymą pagrįskite.
Tyrinėkite
Atlikite savo mokyklos mokinių ir mokytojų apklausą užduodami vieną klausimą: Liublino unija Lietuvai padėjo ar, priešingai, pakenkė? Gautus atsakymus apibendrinkite (apskaičiuokite, kiek procentų apklaustųjų pasirinko pirmą, o kiek antrą atsakymą).
Kaip buvo valdoma Abiejų Tautų Respublika?
ATR buvo išskirtinis politinis lipdinys, ją sudarė dvi savarankiškos valstybės, kurios veikė ir atrodė kaip viena šalis. Ją valdė vienas bendras renkamas valdovas ir Seimas. Mirus Žygimantui Augustui, dauguma ATR išrinktų karalių buvo užsieniečiai: prancūzai, švedai ar saksai. Į valstybės Seimą patekti galėjo ne kiekvienas, o tik bajorai. Būtent jie rinkdavo karalių ir priimdavo įstatymus, todėl turėjo didžiausią valdžią. ATR net buvo vadinama bajorų respublika. Valstybės bendrumą vaizdavo ir bendras herbas – jame lietuviškas Vytis ir lenkiškas erelis (6.7, 6.8 pav.).
Kas dar siejo Lietuvą ir Lenkiją kaip vieną valstybę? Kaldintos monetos, ant kurių puikavosi abiejų valstybės narių – Lenkijos ir Lietuvos – ženklai. Buvo vykdoma bendra užsienio politika, taigi kartu kovota su priešais ir kartu nuo jų gintasi, bendrauta su užsienio šalių valdovais ir jų pasiuntiniais.
Tačiau bendroje valstybėje išliko nemažai ir atskirų dalykų. Tiek LDK, tiek Lenkijos karalystė išlaikė savo šalių sienas, turėjo atskiras kariuomenes, teismus, valstybės pareigūnus (6.1 lentelė), galiojo skirtingi įstatymai, buvo atskirai renkami mokesčiai ir sudaromas biudžetas, tais laikais vadintas iždu.
Kokias valstybės pareigas ėjo didikai? Panagrinėkime kelias svarbiausias LDK pareigybes (6.2 lentelė), tokios pat buvo Lenkijos karalystėje.
6.2 lentelė. Svarbiausi LDK pareigūnai ir jų veikla
Pareigybė | Už ką pareigūnas buvo atsakingas? |
Etmonas | Vadovavo šalies kariuomenei, buvo atsakingas už svarbiausius karinius veiksmus, panašiai kaip šiandien Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas. |
Iždininkas | Buvo atsakingas už valstybės iždą (biudžetą), renkamus mokesčius ir muitus, valstybės išlaikomus dvarus, pinigų kalyklas. |
Kancleris | Buvo atsakingas už valdovo raštinę. Raštinėje saugotas didysis valstybės antspaudas, rašomi svarbiausi šalies dokumentai, saugomas archyvas. |
Didysis maršalka | Vienas svarbiausių pareigūnų. Buvo atsakingas už valdovo asmens saugumą, kartais pavaduodavo ir patį valdovą. |
Vaivada | Svarbiausias valstybės pareigūnas, atsakingas už šalies teritorijos dalį – vaivadiją. Po Liublino unijos LDK sudarė 9 vaivadijos. |
Ar nieko neprimena tokia bendra valstybė? Kartais istorikai teigia, kad ilgiau nei du šimtus metų gyvavusi ATR primena Europos Sąjungą, kuriai šiandien priklauso ir Lietuva, ir Lenkija. Europos Sąjunga, panašiai kaip anksčiau ATR, yra bendras politinis darinys, tačiau jo viduje atskiros valstybės tvarkosi taip, kaip nori, nepažeisdamos bendrų susitarimų.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite ne mažiau kaip dvi veiklas, kurias vykdė bendras ATR Seimas.
- Nurodykite du dalykus, kurie Abiejų Tautų Respublikoje Lietuvai ir Lenkijai buvo bendri. Paaiškinkite, kodėl jie tapo bendri.
- Nurodykite tris dalykus, kurie Lietuvai ir Lenkijai sukūrus bendrą valstybę išliko atskiri. Paaiškinkite, kodėl jie netapo bendri.
- Kokias šių dienų Lietuvos Respublikos pareigybes galėtų atitikti LDK etmonas, iždininkas ir vaivada?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite tris priežastis, skatinusias Lietuvą ir Lenkiją sudaryti uniją. Kuri iš jų, jūsų manymu, buvo svarbiausia? Atsakymą pagrįskite.
- Įvertinkite Žygimanto Augusto veiksmus sudarant Liublino uniją. Kam jie buvo naudingesni – Lenkijai ar Lietuvai, o gal buvo naudingi abiem šalims? Atsakymą pagrįskite.
- Nurodykite dvi svarbiausias ATR valdžios įstaigas. Kuri iš jų buvo viršesnė? Atsakymą pagrįskite.
- Paaiškinkite, kodėl ATR buvo vadinama bajorų respublika.
TYRINĖKITE
Suvaidinkite Seimo posėdį, kuriame buvo sudaryta Liublino unija. Pasiskirstykite istorijos veikėjų vaidmenis. Išsakykite savo požiūrį ir priimkite nutarimą. Po vaidinimo su mokytoju aptarkite, kaip jums sekėsi sudaryti uniją.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Prisiminę ATR valdymą pasvarstykite, ar šią valstybę galėtume laikyti demokratiška. Atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"