Tema 6.4 (Istorija 5)

Mindaugas – Lietuvos kūrėjas (3 tema)

Šioje temoje MES

  • Apibūdinsime karaliaus Mindaugo vaidmenį Lietuvos istorijoje.
  • Susipažinsime su karaliene Morta.
  • Išsiaiškinsime Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės atsiradimo istoriją.

Susipažinkime – karalius Mindaugas!

3.1 pav. Anykščių gyventojai puoselėjo mintį ant Šeimyniškėlių piliakalnio pastatyti medinę pilį. Gal tokioje pilyje ir gyveno karalius Mindaugas?

Gal pastatykite medinę pilį (3.1 pav.), kurią galėtumėte ginti, panašiai kaip Viduramžiais savo pilis gynė lietuvių kariai? Dabar pat, savo klasėje. Juk turite stalų, kėdžių, kuprinių! Tiesa, jūsų mokytojas yra valdovas – ir pilies statybos, ir mokymosi vadovas. Panašiai buvo ir Viduramžių Lietuvoje, žmones valdė kunigaikščiai, o vienas iš jų ypač išsiskyrė – su juo turime susipažinti! Tai Mindaugas, be abejo, apie jį esate girdėję, juk jis vadinamas mūsų valstybės vienytoju ir karaliumi.

Įsivaizduokime, kad turime galimybę pasimatyti su karaliumi. Pažintį visuomet pradedame nuo vardo. Galbūt jūsų klasėje yra Mindaugas ar Mindaugė? Jis ar ji galėtų atstovauti klasei bendraujant su karaliumi. Pažintį su Mindaugu (3.2, 3.3 pav.) pradėkime išsiaiškindami jo vardo kilmę. Mindaugo vardas sudarytas iš dviejų žodžių: „minėti, minti, mena“ ir „daug“. Taigi – daug minimas, daugiamintis, išmintingasis – vardas tikrai vertas Lietuvos valdovo! Šis vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1219 metais, taigi vartojamas jau ilgiau kaip 800 metų. O ar susimąstėte, ką reiškia jūsų vardas?

3.2 pav. Taip XX a. pr. dailininkas Vilius Jomantas įsivaizdavo Mindaugą. O kaip jūs jį pavaizduotumėte?
3.3 pav. Paminklas karaliui Mindaugui mūsų sostinėje Vilniuje. Vaikai mėgsta ne tik jį apžiūrėti, bet ir pačiuožinėti ant postamento.

Kai su Ukrainos žemių dalimi – Haličo ir Voluinės kunigaikštyste – sutartį sudarė 21 Lietuvos kunigaikštis, Mindaugas buvo vienas iš jų. Tuo metu jis dar nevaldė viso krašto, o ir Lietuvos valstybės dar nebuvo. Vėliau, apie 1240 m., istorijos šaltiniuose rašoma, kad Mindaugas valdo Lietuvos žemę. Žemėlapyje (3.4 pav.) galite matyti, kad ji nebuvo didelė, bet, be jokios abejonės, ją galime vadinti Lietuvos valstybės pradžia. Taigi maždaug XIII a. viduryje įvyksta svarbus dalykas – suvienijama Lietuva. Mindaugas – pagrindinis šio įvykio veikėjas.

3.4 pav. Manoma, kad šias žemes XIII a. vid. Mindaugas valdė ar darė joms įtaką.

Mindaugui vienyti ir valdyti Lietuvos valstybę nebuvo lengva dėl kelių priežasčių. Pirma, įsivaizduokite, kad vienas iš jūsų bendraklasių pasiskelbia klasės seniūnu. Greičiausiai kai kurie klasės draugai jam pritartų, bet dalis nesutiktų ir mėgintų padėtį pakeisti. Panašiai buvo ir Mindaugui, ne visi baltų žemių kunigaikščiai norėjo jam paklusti. Tad Mindaugui teko priešininkus įveikti tiek gudrumu, tiek piktumu. Jis vedė derybas ir stengėsi sudaryti politines sąjungas su jam nepritariančiaisiais. Kitas būdas stiprinti savo valdžią – priešininkus ar varžovus išsiųsti valdyti toliau nuo Lietuvos centro esančių žemių. Žinoma, Mindaugui teko ir ginklu pakovoti su varžovais, kurie norėjo valdyti valstybę.

Antra priežastis susijusi su išorės priešais. Nuo XIII a. pradžios lietuvių žemes puldinėjo Kryžiuočių ir Kalavijuočių (vėliau imtas vadinti Livonijos) ordinai. Savo puldinėjimus jie teisino siekiu pakrikštyti pagoniškas žemes. Tad Mindaugas valstybę ne tik kūrė, bet ir gynė nuo užsienio priešų. Jo suburta kariuomenė kovojo su priešais, o prireikus užsidarydavo gerai įtvirtintose medinėse pilyse ir jas gindavo.

Mindaugas suprato, kad norėdamas sustiprinti Lietuvą ir išsilaikyti valdžioje turi savo valstybę kreipti Vakarų Europos link. Todėl sutiko buvusių priešų – Livonijos ordino – padedamas tapti krikščioniu, nes tuo metu tai buvo būtina siekiant, kad Vakarai pripažintų jį karaliumi. 1251 m. Mindaugas su šeima priėmė krikštą. Svarbu paminėti, kad tada Lietuva netapo krikščioniška, ji išliko pagoniška ir jos gyventojai toliau išpažino senąjį tikėjimą. Ir Mindaugas, nors mėgino pažinti naująją religiją, laikėsi senųjų papročių, o vėliau atsisakė krikščionybės, nes krikštijosi siekdamas ne religinių, bet politinių tikslų.

1251 m. liepą popiežius Inocentas IV apie Mindaugo krikštą rašė:

„Su didžiu džiugesiu širdyje gavome tikrų žinių apie brangiausiąjį Kristuje savo sūnų Mindaugą, šviesųjį Lietuvos kunigaikštį, kad jis, kadais klaidatikystės klystkelyje nepažinęs visų dalykų Sutvėrėjo, per krikšto sakramentą įsijungė į tikinčiųjų būrį ir dievotai negaišdamas išreiškė norą, kad jam pavaldūs gausūs pagonys būtų pagerbti Kristaus tikėjimo vardu.“

Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė ir į lietuvių k. vertė D. Antanavičius, D. Baronas ir A. Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005, p. 63.

Klausimai ir užduotys

  • Dėl ko savo laiške džiaugiasi popiežius? Pasvarstykite, kodėl jam tai buvo svarbu.
  • Kokį titulą turėjo Mindaugas priimdamas krikštą?
  • Kaip manote, ką popiežius vadina klaidatikyste?

Priėmęs krikštą Mindaugas laukė antrosios, svarbiausios, dalies – leidimo karūnuotis. Pagal tais laikais vyravusią tradiciją leidimą karūnuotis suteikdavo Katalikų bažnyčios vadovas – popiežius. Ši akimirka atėjo ir 1253 m. liepą Mindaugas tapo karaliumi (3.5 pav.), jo žmona Morta – karaliene, o Lietuva – karalyste. Kur vyko karūnavimas, istorikai nežino, bet šio įvykio užginčyti neįmanoma.

3.5 pav. Linksmas požiūris į karūnaciją – Mindė Lietuvos karalius!

Mindaugo valdymą galime vadinti monárchiniu, nes valstybės valdymas rėmėsi vieno asmens valdžia ir įtaka. Kitaip tariant, Mindaugas tapo vienvaldžiu suvienytos Lietuvos valdovu. Vėliau Mindaugas siekė, kad jam mirus valdžią paveldėtų jo vyriausias sūnus. Popiežius sutiko, bet tam nebuvo lemta išsipildyti, nes 1263 m. Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį nužudė Lietuvą valdyti siekiantys kunigaikščiai. Sąmoksle prieš karalių dalyvavo du jo varžovai: Treniota ir Daumantas. Žuvus Mindaugui, Lietuva prarado karalystės titulą ir kitas Lietuvos kunigaikštis nebuvo karūnuotas.

Karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas 1253 m. laiške Rygõs miestiečiams rašė:

„Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius, visiems, kurie pažvelgs į šį raštą, siunčia amžiną sveikinimą. Karaliavimo šlovei ir karaliaus valdžios garbei labiausiai dera, kad virš nedorėlių galvų visuomet kybotų pagrįstos bausmės kalavijas, idant nuolat būtų puoselėjama nepažeidžiama ramybės ir taikos rimtis. <...> brangiems savo Rygos miestiečiams ir visiems pirkliams vokiečiams dovanojame pilną ir amžiną teisę atvykti, būti ir grįžti per visus savo karalystės kraštus.“

Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė ir į lietuvių k. vertė D. Antanavičius, D. Baronas ir A. Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005, p. 68.

Klausimai ir užduotys

  1. Koks buvo Mindaugo titulas, kai jis rašė šį laišką?
  2. Kokiu atveju Mindaugas grasina panaudoti bausmės kalaviją?
  3. Kokia teisė Rygos miestiečiams ir vokiečių pirkliams suteikta šiuo laišku?
  4. Pasvarstykite, ko Mindaugas siekė suteikdamas šią teisę.

Klausimai ir užduotys

  1. Kiek metų Lietuvos valstybei?
  2. Nurodykite ir apibūdinkite tris priemones, kurias Mindaugas naudojo siekdamas įsitvirtinti valdžioje.
  3. Kodėl Mindaugas priėmė krikštą?
  4. Kuo Lietuvai svarbūs 1253 metai? Nurodyti du dalykus.
  5. Kodėl su Mindaugu buvo nužudyti ir jo sūnūs?

Tyrinėkite

Paminėjome kelių lietuvių kunigaikščių vardus. Pasinaudokite internetu ir sužinokite, kiek asmenų šiandien turi šių kunigaikščių vardus.

Karalienė Morta

Susipažinę su Mindaugu privalome susipažinti su jo žmona karaliene Morta (3.6 pav.). Apie ją istorikai žino nedaug, bet turimos žinios leidžia teigti, kad Morta buvo neeilinis žmogus ir dalyvavo valstybės valdyme. Ją galime laikyti pirmąja garsia Lietuvos istorijos moterimi. Tad susipažinkime.

3.6 pav. Dailininko Artūro Slapšio šiais laikais nutapytas karalienės Mortos portretas. O kaip jūs ją įsivaizduojate?

Manoma, jog Morta buvo antroji Mindaugo žmona. Viduramžiais dažnas valdovas ar kilmingasis vesdavo kelis kartus, žmonai mirus paprastai buvo sukuriama nauja šeimos sąjunga, tad Mindaugo ir Mortos atvejis nebuvo išskirtinis. Jų šeimoje gimė sūnūs Ruklys ir Rupeikis. Karalienė tapo artima ir svarbia Mindaugo patarėja, tai žinome iš istorijos šaltinių, tokių kaip metraščiai. Vieną paskaitykime.

Savo vyrui karaliui Mindaugui karalienė Morta patarė:

Mielas valdove, apsvarstyki,
​Ką aš tau vargšė Morta pasakysiu:
​Pagrįstai turiu gailėtis,
​Kad Treniotos patarimo
​Paklausei ir įvykdei.
​Turi dėl to gailėtis.
​Jei manęs būtum paklausęs,
​Būtų tau dabar geriausiai.
​Magistras pagerbė tave
​Ir tavo žmones, ir mane
​Įvairiausiais būdais:
​Jis parūpino karūną
​Tavo karališkajai garbei,
​Jis savo dvasininkus pasiuntė,
​Kurie tau Tiesą paskelbė.
​Tu dabar klausai beždžionės,
​Turiu minty Treniotą.

Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė ir į lietuvių k. vertė D. Antanavičius, D. Baronas ir A. Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005, p. 290–291.

Klausimai ir užduotys

  1. Ko gailisi karalienė Morta?
  2. Ką savo vyrui patarė karalienė?
  3. Kokius magistro nuopelnus mini Morta?
  4. Ką karalienė pavadino beždžione? Kaip manote, kodėl būtent taip?
  5. Parašykite ne mažiau kaip du dalykus, kuriuos apie karalienę Mortą galime sužinoti iš šio istorijos šaltinio.

Svarbiausi Mortos patarimai politikoje susiję su draugiškais ir taikiais santykiais su Livonijos ordinu, kuris buvo įsikūręs dabartinėje Lãtvijos teritorijoje. Ji manė, kad taikūs ryšiai su krikščionimis atveria Mindaugui ir jo šeimai (3.7 pav.) kitokių galimybių. Morta atkakliai siekė, kad pagal monarchinio valdymo tradiciją karaliaus sostą po Mindaugo mirties būtų leista paveldėti jo sūnums. Tačiau, jau žinote, tam nebuvo lemta išsipildyti. Taigi, istorikai neabejoja, kad karalienė Morta buvo svarbi karaliaus politinė patarėja, nors esminių jos pasiūlymų karalius nepriėmė – atsisakė krikščionybės ir draugiškų santykių su Livonijos ordinu. Ko gero, tai ir buvo Mindaugo klaida.

3.7 pav. Agluonoje (Latvijoje) pastatytas paminklas karališkajai Lietuvos šeimai, nors jos sąsajos su šia vietove yra labai miglotos.

Ką dar žinome apie savo karalienę? Morta, kitaip nei jos vyras, buvo pamaldi krikščionė: ėjo išpažinties, gynė Lietuvoje esančius krikščionis. Morta mirė dar prieš Mindaugo nužudymą. Manoma, paskutinis Mortos noras buvo, kad Mindaugas vestų jos seserį, nes ši gerai rūpintųsi jų vaikais. Taip Mindaugas ir padarė, nors Mortos sesuo buvo kunigaikščio Daumanto žmona. Todėl Daumantas panoro Mindaugui atkeršyti.

Klausimai ir užduotys

  1. Kaip manote, kodėl istorikai teigia, kad Morta buvo svarbi karaliaus Mindaugo patarėja? Nuomonę pagrįskite.
  2. Kokių politinių tikslų siekė Morta?
  3. Kodėl istorikai teigia, kad Morta buvo pamaldi krikščionė?

Tyrinėkite

Pasidomėkite, kaip Lietuvoje įamžintas karalienės Mortos atminimas.

Kodėl liepos 6-ąją švenčiame Lietuvos gimtadienį?

Pažintį su Mindaugu užbaikime šventiškai nusiteikę. Liepos 6-ąją, per vasaros atostogas, Lietuvoje minima Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (3.8–3.10 pav.). Tai viena iš svarbiausių Lietuvos švenčių – valstybės gimtadienis. Tikimės, kad ir jūs švenčiate mūsų valstybės gimtadienį! Jau žinote, kad Lietuvos valstybė sukurta maždaug 1240 metais, bet tikslios dienos pasakyti neįmanoma, todėl nuspręsta valstybės gimtadienį švęsti karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, juk daugiau karūnavimų Lietuvos istorijoje nebuvo. Bet kada jis įvyko?

3.8 pav. Gimtadienio proga įprasta valgyti tortą, o Lietuvos gimtadienių progomis – trispalvius tortus!
3.9 pav. Liepos 6-ąją keliame ne tik savo valstybės vėliavą (trispalvę), bet ir istorinę Lietuvos vėliavą – mūsų ilgaamžės istorijos ženklą.
3.10 pav. Pirmą kartą švenčiama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena Mẽdininkuose, 1991 m.

Ilgą laiką tikslios karūnavimo datos nežinojome, tikriausiai žmonėms nebuvo didelio poreikio jos švęsti. Tiksli Mindaugo karūnavimo diena – liepos 6-oji – išsiaiškinta tik XX a. pabaigoje. Tai padarė istorikas Edvardas Gudavičius. Kaip jam pavyko išsiaiškinti? Viename iš Mindaugo pasirašytų dokumentų buvo aptikta, kad jis vainikuotas 1253 m. liepą, bet diena nenurodyta. Istorikas E. Gudavičius žinojo, kad Viduramžiais valdovus paprastai karūnuodavo per kurią nors Bažnyčios šventę, tačiau liepos mėnesį tokių nebuvo, todėl jam kilo mintis, jog karūną Mindaugui ant galvos turėjo uždėti sekmadienį. Savo mintį mokslininkas pamėgino įrodyti. 1253 m. liepą sekmadieniai buvo 6, 13, 20 ir 27 dieną. Istorikas apskaičiavo, per kiek laiko anais laikais laiškas popiežiui apie sėkmingą Mindaugo tapimą karaliumi ir dalies Žemaitijos perdavimą galėjo nukeliauti iki dabartinės Itãlijos žemių. Taip buvo išsiaiškinta, kad greičiausiai karūnavimas įvyko liepos 6-ąją, todėl ši data ir tapo ne tik Mindaugo karūnavimo, bet ir mūsų Valstybės diena.

Taigi, kodėl liepos 6-ąją keliame Lietuvos vėliavas ir švenčiame? Visų pirma todėl, kad minime dieną, kai Lietuva tapo Europos valstybe, nes karaliaus titulą Mindaugui suteikė Romos popiežius, to meto visuotinai pripažintą politinę įtaką turintis asmuo. Antra, pagerbiame karalių Mindaugą, kuris ne tik suvienijo, bet ir stengėsi sustiprinti mūsų valstybę, siekė kreipti ją Vakarų Europos link. Trečia, tokios šventės įtvirtina šalies gyventojų – pilies gynėjų – tapatybę. Juk jei mes savo šalies neginsime, tai kas ją gins? Todėl statykime ir ginkime savo pilį Lietuvą!

Klausimai ir užduotys

  1. Kuo rėmėsi istorikas E. Gudavičius teigdamas, kad Mindaugas buvo karūnuotas 1253 m. liepos 6 dieną?
  2. Parašykite, kaip jūs su šeima švenčiate Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, ir Tautiškos giesmės dieną.
  3. Pasvarstykite, kodėl Mindaugo karūnavimas svarbus šių dienų penktokui.

Tyrinėkite

Liepos 6-oji minima vasarą, kai dauguma žmonių atostogauja. Bet šventes turime švęsti! Sukurkite Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, dienos šventės planą. Nepamirškite, kad šventė turi būti linksma, iškilminga ir prasminga. O sukūrę šventės planą pamėginkite taip ją atšvęsti.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Ne mažiau kaip trimis bruožais apibūdinkite karaliaus Mindaugo reikšmę Lietuvos istorijai.
  2. Nupieškite karalienės Mortos portretą ir nurodykite ne mažiau kaip dvi svarbias jos veiklos sritis.
  3. Kodėl Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, ir Tautiškos giesmės dieną švenčiame būtent liepos 6-ąją?

TYRINĖKITE

Naudodamiesi internetu arba knygomis sužinokite: a) kaip istorikai aiškina, kur Mindaugas galėjo būti karūnuotas. Kaip manote, kuris aiškinimas teisingiausias? Nuomonę pagrįskite; b) kaip buvo vadinama Mindaugo pilis ir kurioje Lietuvos vietoje ji galėjo stovėti.

TYRINĖKITE

Sukurkite medinės pilies, kurioje galėjo gyventi karalius Mindaugas su šeima, maketą. Surenkite tokių maketų parodą mokykloje.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Ar jums svarbi Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, ir Tautiškos giesmės diena? Atsakymą pagrįskite.

Prašau palaukti